Anksčiau gyvūnus rėmęs litais ir dešrelėmis, dabar senjoras jiems atseikėja po pusšimtį eurų. Piniginę jis stengiasi atverti prieš Kalėdas, tai padarė ir šiemet.
„Kas tiems vargšams gyvūnėliams padės, jei ne mes?“ – svarsto senolis.
Buvusiems šeimininkams nebereikalingiems keturkojams padedantis V. Samulevičius ir pats priglaudė pamestinuką. Senjoras tikina, kad priglaustoji Kina džiaugsmą jam dovanoja kasdien.
Dviem netoli Panevėžio įkurtoms gyvūnų prieglaudoms vadovaujanti Rūta Liberienė sako jau nebegalinti suskaičiuoti, kiek metų prabėgo nuo to laiko, kai V. Samulevičius pirmą sykį parėmė benamius keturkojus.
„Dirbau tuomet įmonėje „Panevėžio specialus autotransportas“, buvau specialistė gyvūnų priežiūrai. Gerai atsimenu – atėjo nebejaunas žmogus ir padavė 20-ies litų kupiūrą. Pasakė, kad pinigai gyvūnams“, – pasakoja R. Liberienė.
Ji mena kiek sutrikusi dėl tokios dovanos, dargi pasiteiravusi, ar atiduodamas nemažus pinigus vyriškis savęs nenuskriaudžia.
„Kiek galiu, tiek duodu“, – V. Samulevičiaus atsakymas iki šiol skamba gyvūnų globėjos ausyse.
Visą straipsnį skaitykite gruodžio 6 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
Komentarai
Šaunuolis senjoras ! Ne ašaroja, kad pensijos mažos, o aukoja. Kad tokių daugiau, mažiau sukčiams tektų.