Europinę paramą administruojanti agentūra reabilitavo brangų Laisvės a. sutvarkymo projektą. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Įtarinėjimus pavertė šnipštu

Įtarinėjimus pavertė šnipštu

Iš didelio debesio maža lietaus – šitaip baigėsi abejones dėl didžiųjų Panevėžio atnaujinimo projektų skaidrumo pareiškusio Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovo Bronislovo Matelio žygiai per institucijas.

Europinę paramą Lietuvoje administruojanti agentūra, išnagrinėjusi Laisvės aikštės ir Senvagės sutvarkymo projektus, nenustatė piktnaudžiavimo ar neracionalaus lėšų naudojimo. O pats skaidrumo reikalavęs parlamentaras, Seimo svetainėje nurodęs, jog dalyvauja posėdžiuose, įspūdžių semiasi kelionėje į Uzbekistaną.

Centrinė projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertai dar kartą patvirtino, ką nuolat kartojo Panevėžio savivaldybė, bet netikėjo seimūnas – statybų kainos visoje Lietuvoje kilo kaip ant mielių.

Dar birželio mėnesį Panevėžio tarybos opozicija su savo atstovais Seime sušaukę spaudos konferenciją piktinosi gerokai ūgtelėjusiomis ES remiamų miesto tvarkymo projektų kainomis.

TS-LKD narė miesto taryboje Indiana Grigienė tąkart pareiškė, jog opozicija inicijuos projektų auditą, kad išsiaiškintų, kodėl už europines lėšas tvarkomų miesto teritorijų projektai per pastaruosius kelerius metus pabrango, kai kurie – ir 2,6 karto.

O prie tos pačios politinės jėgos Seime prisijungęs B. Matelis pažadėjo imtis iniciatyvos išsiaiškinti, kodėl pabrango Laisvės aikštės ir Senvagės sutvarkymo darbai. Jis raštu kreipėsi į CPVA prašydamas atlikti šių projektų auditą.

Galiu tiesiai pasakyti – gyventojai rėžia, kad už tos kainų pasiutpolkės gali slypėti elementari korupcija. Sunku tai paneigti, kai valdžia užsidaro, nebendrauja ir tik skelbia naujas darbų kainas“, – B. Matelį citavo jo šeimos valdomas laikraštis.

Įtarinėjimai tėra interpretacija

Seimūno rašto sulaukę CPVA ekspertai, išnagrinėję Panevėžio Laisvės aikštės su prieigomis ir Senvagės sutvarkymo projektus, konstatavo, kad politiko interpretacijos dėl neskaidrių veiksmų neturi pagrindo. Agentūra Savivaldybės darbe piktnaudžiavimo ir neracionalaus lėšų naudojimo neaptiko.

CPVA neturi pagrindo teigti, kad padidėjusios projektų kainos būtų susiję su projekto vykdytojo neskaidriais veiksmais. Tai, kad pateikti pasiūlymai buvo didesnių kainų nei skaičiuojamoji, yra šiandieninės situacijos rinkoje pasekmė“, – rašoma agentūros rašte, adresuotame B. Mateliui, miesto Savivaldybei bei Vidaus reikalų ministerijai.

Kaip teigia agentūra, nuo praeitų metų rudens Lietuvoje vis dažniau susiduriama su situacija, kai rangos darbų viešieji pirkimai neįvyksta dėl pasiūlytų per aukštų kainų. Tam, pasak CPVA, įtakos turi pastaruoju metu kylantys atlyginimai statybų ir su jomis susijusiuose sektoriuose bei padidėjęs aktyvumas statybų sektoriuje.

Taip pat pastaruoju metu daugėja situacijų, kai pirkimas neįvyksta dėl to, kad rangovai neteikia pasiūlymų, o tai lemia tiek persisotinusi rinka, tiek tam tikras rezervuotas rangovų požiūris į pirkimus, vykdomus pagal ekonominio naudingumo kriterijus, kai nustatomi reikalavimai dėl darbo užmokesčio dydžio“, – pabrėžiama agentūros atsakyme į seimūno raštą.

Kitas svarbus faktorius, lėmęs savivaldybių vykdomų projektų kainų šuolį, pasak ekspertų, – vienu metu padidėjęs tokių paslaugų poreikis, o tai, be ir taip suaktyvėjusios statybų rinkos, sudaro prielaidas rangovams rinktis pelningesnius objektus arba siūlyti aukštesnes kainas tokio kompleksiškumo ir apimties projektuose.

Rinkos pasekmė

CPVA duomenimis, Panevėžio Laisvės aikštės atveju preliminarios išlaidos pradžioje iš tiesų buvo perpus mažesnės. Mat pagal 2015 metais fiksuotas rinkos kainas, kai šis projektas buvo įtrauktas į miesto integruotos teritorijų vystymo programos veiksmų planą, ši suma neapibrėžė nei konkrečių techninių sprendinių, nei darbų apimties, nei medžiagų, todėl reali kaina per pusketvirtų metų užaugo iki 6,16 mln. eurų. Visgi Savivaldybei rangos darbus nupirkti pavyko 200 tūkst. eurų pigiau – už beveik 5,96 mln. Eur.

Senvagės atveju preliminarios išlaidos, CPVA duomenimis, buvo beveik 2,6 mln. eurų. Parengus techninį projektą reali galima kaina užaugo iki 5,12 mln. eurų. Nuo 2018 m. rugpjūčio Savivaldybė skelbė jau keturis viešųjų pirkimų konkursus rangos darbams atlikti, tačiau visi jie neįvyko arba dėl per didelių pasiūlytų kainų, arba nedalyvaujant nė vienai statybos bendrovei. Savivaldybė toliau ieško, kas sutvarkytų miesto reprezentacinę vietą – Senvagę.

Guodžiasi įstumtos į kampą

Kad statybų kompanijoms išgyvenant aukso amžių kenčia savivaldybių projektai, guodžiasi ne tik Panevėžio valdžia. Pastaraisiais metais rangovai savo kylančiomis kainomis varo į kampą ne vieną savivaldybę.

Atėjo laikas, kai nebegalime rinktis rangovų – jų tiesiog nėra“, – „Sekundei“ yra teigęs ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, vieną po kito vardindamas pabrangusius arba statybininkų nedominančius projektus.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna skaičiuoja, kad vien per pastaruosius porą metų Savivaldybės skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose rangovų užsiprašomos kainos šoktelėjo iki anksčiau neįsivaizduojamų sumų.

Didesni darbai dar šiaip taip esą parduodami rangovams už numatytą sąmatos kainą, tačiau dauguma projektų viešųjų pirkimų metų brangsta nuo 20 proc. ir daugiau, kai kurie rangos darbai nuperkami net dvigubai brangiau, nei planuota.

Tokias kainas, Savivaldybių teigimu, diktuoja verslas. Viską dar labiau apsunkina ir į pabaigą einantis europinių projektų vykdymo laikas – ES paramai įsisavinti savivaldybėms liko kiek mažiau nei dveji metai.

Panevėžio miestas skaičiuoja vykdantis maždaug apie penkias dešimtis įvairiausių projektų ir visi jie skirtingose stadijose: vieniems tebeorganizuojami viešieji rangos pirkimai, kiti jau parduoti.

Nuolat kai kurių politikų eskaluojama neva kelis kartus pabrangusio Laisvės aikštės projekto tema atsiranda arba dėl neišmanymo, arba dėl noro komplikuoti vykdomus darbus. Analogišką situaciją turėjome su miestui svarbios Šiaurinės gatvės statybomis, socialinio būsto plėtra, dabar vėl matome tuos pačius veikiančius asmenis ir retoriką“, – teigė T. Jukna.

Oficialiai – Seime, realiai – kelionėje

Susisiekti su Seimo nariu B. Mateliu ir pasiteirauti, ar jį tenkina CPVA išaiškinimas dėl Panevėžio projektų skaidrumo, nepavyko. Parlamentaro mobilusis telefonas ketvirtadienį buvo išjungtas. Panevėžio valdžios darbų skaidrumu suabejojęs parlamentaras socialinio tinklo paskyroje džiaugėsi kelione į Samarkando miestą (Uzbekistanas), nors B. Matelio oficialioje dienotvarkėje, skelbiamoje Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje, nurodyta, kad liepos 18 dieną jis dalyvaus rytiniame ir vakariniame Seimo posėdžiuose.

Seimas sesiją turėtų baigti tik kitą savaitę. Kol B. Matelis keliauja, parlamente sprendžiami valstybei gyvybiškai svarbūs klausimai, susiję su Vyriausybės sudėtimi, Vyriausybės vadovo, kariuomenės vado, tai yra asmenų, užtikrinsiančių valstybės saugumą ir stabilumą, paskyrimu.

Statybininkai nenusipigina

Panevėžio Laisvės aikštę už beveik 6 mln. eurų modernizuojančios bendrovės Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius bei Lietuvos statybininkų asociacijos tarybos narys Dalius Gesevičius „Sekundei“ yra teigęs, kad prieš kelerius metus numatytos projektų kainos nebeadekvačios pagal dabartinius įkainius.

Reikia perskaičiuoti projektų kainas pagal šiandienius įkainius. Ir tą reikia daryti labai operatyviai, nes kitaip kaina vėl nubėgs į priekį“, – pabrėžė D. Gesevičius.

Statistikos departamento duomenimis, per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4,2 proc. Tai lėmė darbo užmokesčio (10,5 proc.), statybinių medžiagų ir gaminių kainų (1,9proc.) bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (2 proc.) padidėjimas.

Visi turi mokėti didesnius atlyginimus, o ką mums, statybininkams, daryti? Mes irgi turime bent jau sudurti galą su galu. Jei dėl senų kainų savivaldybės negali kažkokiam projektui surasti rangovo, ne statybininkai kalti. Gal turėtų šiek tiek mažinti projektų apimtis, gal jų skaičių mažinti, kad bent dalis būtų įgyvendinta. Faktas, kad šiandien nebėra statybinių organizacijų, kurios galėtų už mažą kainą įgyvendinti projektus“, – teigė D. Gesevičius.

 

Komentarai

  • Kandidatūra patvirtinta, konkurentai beviltiškai atsilieka.

    • o varge varge, vargeli neišmatuojamas…

  • gerbiu kiekvieną priešą kiekvienai Lietuvos pėdai

    • Ir kodėl Panevėžiui su seimūnais taip nesiseka?????????????????????????????????????

  • tada išnyksta ir geografinės ribos; ir ne tik jos

    • Atsakyti
  • koja kojon žengė, ranka rankon veikė ir Urbšys su Indiana, Rasa, su prakalbusiu Ridiku
    O Matelis tai kuo ramiau šone pasisėdėjo
    Neištvėrė neįsijautęs?

    • Atsakyti
    • ir tokiam veikėjui patikėjome įstatymus kurti? Balsavau už Matelį, pasisakau, ir labai labai nusivyliau juo ir Urbšiu. O Indiana, nu žodžių trūksta. Ir ką tie žmonės veikia politikoje?

      • Kol už nepagrįstus skundus nebus atsakomybės, tol siautės mateliai bei urbšiai. O mes būsim jų bukumo įkaitais…

  • Tai tų veikėjų darbų stabdymo pasėkmė.Jeigu nebūtų kenkę ir stabdę,tai ir kainos būtų mažesnės ir darbai jau būtų atlikti

  • Nesuprantu, kas galėtų antrame ture balsuoti už Grigienę ar Matelį. Jiems juk dugnai atsilupę?

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (10)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų