-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
51 Seimo narys palaikė iniciatyvą, 3 prieštaravo. Tačiau absoliuti dauguma – 70 parlamentarų – susilaikė. Todėl įstatymo pataisas nutarta grąžinti tobulinti.
„Šiandien tie, kurie susilaikė ar balsavo prieš, turės visuomenei paaiškinti, kaip yra naudojami mokesčių mokėtojų lėšos, kaip yra viešinama visos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas ir atskaitomybė prieš rinkėją“, – po nepavykusio balsavimo plenarinių posėdžių salėje sakė vienas iš įstatymo iniciatorių, konservatorius Vilius Semeška.
„Suprantu, kad šiandien tiems, kurie nebalsavo pateikimo stadijoje arba susilaikė, yra priimtina, kad vienos savivaldybės išmoka tūkstantį ir visiškai neatsiskaito rinkėjams, kitos savivaldybės apskritai neviešina savo ataskaitų. Tai ne tik liūdna, bet ir gaila, kad Seimas leis (…) tam gyvuoti“, – akcentavo jis.
Siūlė nustatyti veiklai skirtų išmokų lubas, didinti atskaitomybę
Parlamento konservatoriai – V. Semeška, Jurgis Razma, Bronislovas Matelis, Irena Haase, Jonas Gudauskas bei Andrius Kupčinskas – teikė įstatymines pataisas, kuriomis siūlyta numatyti, kad tarybos nariai galėtų gauti ne didesnę nei 0,2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) išmoką – apie 370 eurų.
Be maksimalaus išmokų dydžio, Vietos savivaldos įstatyme norėta sudaryti baigtinį sąrašą prekių ir paslaugų, už kurias būtų galima atsiskaityti būtent tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis. Siūlyta, kad tarybos nariai už šias lėšas negalės nuomotis biuro patalpų, taip pat tikslinta transporto išlaidų samprata.
Siekiant užkardyti piktnaudžiavimą mokesčių mokėtojų lėšomis, parlamentarai siūlė didinti ir atskaitomybę – įpareigoti savivaldybes ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį savo interneto svetainėse atnaujinti tarybos narių išlaidų informaciją. Taip pat siūlyta kas du metus atlikti nepriklausomą išmokų panaudojimo ir apskaitos auditą.
Visgi, išmokų lubų klausimas sulaukė kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir valdančiųjų gretose. Seimo liberalas Eugenijus Gentvilas nurodė abejojantis, ar 0,2 VMDU dydis yra tinkamas visoms savivaldybėms. Politikui klausimų kilo ir dėl kuro išlaidų kontrolės.
„Labai gera nuostata dėl viešinimo, kurią tikrai reikia padaryti. Tačiau kitos nuostatos – arba neaiškios, arba netikslios. Jau minėtas vienodas tarifas – 0,2 VMDU – tiek Neringai, Rietavui, tiek Vilniui. Pavyzdžiui, savivaldybės tarybos nario ataskaitos rengimas ir platinimas – tai gyventojų skaičius visiškai skiriasi. Kuro išlaidos – ta pati Neringa ir didžiausias Lietuvos regionas Varėna“, – kalbėjo parlamentaras.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius ragino Seimą palaukti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadų bei kompleksiškesnio pasiūlymo dėl problemos sprendimo.
„Galbūt į šį klausimą galima žiūrėti vienaip, jeigu žinai kompleksinį sprendimą. Jeigu imi tik dalį, kyla papildomų klausimų. Ar vis dėlto negalvojate, kad būtų galima palaukti dar to sprendimo, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių valdymo komitetas ėmėsi šio klausimo svarstymo“, – sakė politikas.
ELTA primena, kad klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Registruoti keli Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais norima nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams, numatyti aiškių auditų ir patikrų tvarką.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai mano, jog įstatymu reikėtų nustatyti nuolatinį, fiksuotą savivaldos politikų atlyginimą.
Tokiai idėjai paramą išreiškė šalies vadovas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jų, tarybos nariams skiriamas atlyginimas galėtų būti diferencijuojamas pagal skirtingas savivaldybes ir darbo intensyvumą.
