P. Židonio nuotr.

Savo eilės sulauks ir marių paplūdimys

Šiuolaikiškai sutvarkytais paplūdimiais pasigirti negalintis Panevėžys jau dėlioja planus tokį įsirengti.

Dar šį mėnesį Tarybos posėdyje politikų bus prašoma pritarti „Ekrano“ marių šiaurinėje pusėje esančios teritorijos, kur nuo sovietmečio ir veikė pagrindinis miesto paplūdimys, sutvarkymo projektui.

Tikimasi, kad gavus ES paramą, jau po poros metų panevėžiečiai ilsėsis paplūdimyje su vandens pramogomis, vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, lauko kavinėmis, gelbėtojų bokšteliu. Skaičiuojama, kad įrengti naują pramogų zoną kainuotų per du milijonus eurų.

Gaivins pamėgtą vietą

Nors pagrindinis miesto paplūdimys „Ekrano“ marių pakrantėje karštomis dienomis apgultas poilsiautojų, jis nė iš tolo nepanašus į šiuolaikišką poilsio vietą.
Savivaldybė tik rūpinasi, kad laiku būtų išvežtos šiukšlės, nupjauta žolė, o visus kitus nepatogumus atperka švarus vanduo, auksinis smėlis ir negili pakrantė.

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis pasakoja, kad būta ne vieno bandymo atgaivinti moraliai pasenusią, bet panevėžiečių pamėgtą vasaros poilsio vietą. Tačiau koją pakišdavo tai, kad žemė, kurioje įkurtas paplūdimys, atsidūrė privataus asmens rankose.

Visgi galiausiai Savivaldybei pavyko buvusios „Ekrano“ gamyklos pašonėje esantį sklypą išpirkti.

„Prieš porą metų sutvarkyta pietinė „Ekrano“ marių dalis, dabar norime sutvarkyti ir šiaurinę, čia įrengti modernų šiuolaikišką paplūdimį su visa jam reikalinga infrastruktūra“, – teigė S. Glinskis.

P. Židonio nuotr.

Vasaros rezidencija

Vyriausiojo architekto teigimu, šiuo projektu norima išnaudoti visą „Ekrano“ marių potencialą, kad panevėžiečiams nebetektų karštomis dienomis važiuoti vėsintis į Kupiškio marias ar Rubikių ežero vandenis.

Paplūdimyje planuojama įrengti patogius priėjimus prie vandens, kuriais galėtų naudotis ir neįgalieji. Numatyta ir daugiau vietų automobiliams statyti, dviračių takų, persirengimo kabinų, suoliukų, šiukšliadėžių, modernių LED apšvietimo sprendimų.

Paplūdimyje bus galima ne tik mėgautis saulės voniomis, bet ir aktyviai leisti laiką: numatyta įrengti vaikų žaidimo aikšteles, sporto aikštynus – tinklinio ir paplūdimio futbolo aikšteles, galbūt net nusileidimo į vandenį čiuožyklą bei prieplauką su atskirtais 25 m plaukimo takeliais. Atsirastų ir tvarkingi tualetai, netgi dušai. Savivaldybės vizijoje – turėti ir gelbėtojų bokštelį su visa tam reikalinga infrastruktūra.

„Savivaldybei įgyvendinus projektą, manau, ir verslas norėtų čia ateiti. Galbūt atsirastų pripučiami vandens batutai, čiuožyklos ar kitos pramogos. Atsirastų galimybė pačiame paplūdimyje atsigerti kavos ar vandens. Neabejotinai tai būtų nauja traukos vieta, kur miesto bendruomenė galėtų aktyviai leisti dienas prie vandens telkinio“, – įsitikinęs S. Glinskis.

Kelsis į kitą pusę

Pietinė „Ekrano“ marių pusė, pasinaudojus ES lėšomis, sutvarkyta prieš porą metų. Tuomet buvo nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, įrengtos vaikų žaidimo ir lauko treniruoklių aikštelės, šunų vedžiojimo aikštelė, terasa ant vandens, mediniai takai su pontoniniais tilteliais vandens link. Atsirado iškylų ir laužaviečių vietų, įrengtas modernus apšvietimas.

Nors pietinė marių pakrantė visada pilna pramogautojų, tačiau pasilepinti saule ir vandeniu panevėžiečiai renkasi į šiaurinę marių pusę.

„Ten vieta tikrai patraukli. Nors Savivaldybės prižiūrima minimaliai, žmonės traukia ilsėtis būtent į šį paplūdimį. Pietinėje marių pusėje krantai labai statūs ir aukšti, vandens pramogoms ne visur tinkami priėjimai. O šiaurinėje pusėje – priešingai, šlaitas sutvarkytas ir patogus priėjimas prie vandens, negilus krantas. Tereikia jį urbanizuoti ir pritaikyti vasaros pramogų veiklai“, – sako S. Glinskis.

Anot jo, kiek kainuos sutvarkyti „Ekrano“ marių pakrantę, bus aišku parengus techninį projektą ir įvykdžius viešuosius pirkimus. Preliminariai skaičiuojama, kad šio projekto vertė sieks per du milijonus eurų.
„Kol kas Taryba spręs dėl finansavimo. Jeigu pavyks gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų, tuomet galėsime pirkti projektavimo, o dar vėliau – ir rangos paslaugas“, – sako S. Glinskis.

P. Židonio nuotr.

„Ekraną“ aprūpino vandeniu

Kineskopų gigantės „Ekrano“ gamyklos pašonėje miesto paplūdimys įrengtas dar sovietmečiu.

Augant pramonei, Panevėžyje didėjant gyventojų skaičiui, gyventojams pradėjo trūkti geriamojo vandens, tad nuspręsta statyti gamybinį vandentiekį, kurį sudarė dvi užtvankos kartu su vandens paėmimo ir valymo įrenginiais.
Šiaurės rytų užtvankai pasirinkta vieta ties „Ekrano“ gamykla. Užtvenkus Nevėžio upę, vienas iš pagrindinių vandens vartotojų turėjo būti ši gamykla.
1980-aisiais, pabaigus užtvankos statybas, tvenkinys užpildytas vandeniu.

Specialistų vertinimu, marios galėjo būti ir mažesnės, nes gamyklai nereikėjo tiek vandens, tačiau pagalvota ir apie vietą panevėžiečių poilsiui. Taip šalia marių atsirado ir paplūdimys.

Atnaujinti sovietmečiu sutvarkytą šiaurinę „Ekrano“ marių pakrantę Panevėžio savivaldybė planavo ir prieš du dešimtmečius. Tačiau tuomet į teismą kreipėsi panevėžietis, jis reikalavo šioje vietoje sugrąžinti dar prieš karą jo tėvams priklausiusią žemę.

Vienas teismas buvo palankus Savivaldybei, teigė, kad rekreacinė teritorija negali būti grąžinama natūra.

Paplūdimį išpirko

Visgi bylai pasiekus Aukščiausiąjį administracinį teismą, šis konstatavo, kad vaizdinga marių pakrantė turi būti grąžinta kadaise buvusio savininko palikuonims.

Tokia panevėžiečio pergalė buvo unikali. Iki tol dar niekam nebuvo pavykę atgauti sovietmečiu nacionalizuotos ir vėliau prie rekreacinių teritorijų priskirtos žemės.

Po šio pralaimėjimo Savivaldybė neberizikavo ir nebeginčijo sklypo „Ekrano“ marių pakrantėje grąžinimo ir kitam savininkui. Paplūdimio zonos savininkams už tai, kad šie leistų ir toliau panevėžiečiams naudotis paplūdimiu, buvo pritaikyta 50 proc. žemės mokesčio lengvata.
Iš privačių rankų išpirkti paplūdimį Savivaldybei pavyko tik 2019-aisiais.

Už daugiau nei dviejų hektarų teritoriją, kurią dabar planuojama moderniai sutvarkyti, jos savininkams tuomet Savivaldybė sumokėjo 68,2 tūkst. eurų.