Valdymo koordinavimo centro duomenimis, tik Klaipėdai ir Aukštaitijos sostinei praėjusieji metai buvo dosnūs. Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybių įmonių pelnai mažėjo.

Savivaldybės įmones lanko dosnūs aitvarai

Savivaldybės įmones lanko dosnūs aitvarai

Panevėžio savivaldybės įmonėms pernai pavyko prisijaukinti dosnius aitvarus – bendrovės susikrovė pelnus ir dividendais pasidalijo su miestu. Ar džiaugtis tuo, jei toks verslas pinigus susirenka iš tų pačių jiems už paslaugas sumokančių panevėžiečių?

Artėja šildymo sezonas ir netrukus Panevėžio daugiabučių namų gyventojus užgrius mokesčiai už šilumą. O kur dar galvos skausmas dėl atliekų rinkliavos: ar ji augs, ar palauks, dar vandens įkainiai, o jei dar, neduok Dieve, kas mirs ir teks atseikėti duobkasiams?

Visos šias paslaugas ir dar daugiau bei jų kainas Panevėžyje diktuoja dešimt Savivaldybės valdomų įmonių (SVĮ): „Panevėžio energija“, „Aukštaitijos vandenys“, „Panevėžio specialus autotransportas“, Panevėžio butų ūkis, „Grauduva“, „Panevėžio būstas“, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras. Savivaldybių įmonių stebėseną atlikęs Valdymo koordinavimo centras paskelbė, jog 2018 metai joms buvo turtingi. Iš sukaupto pelno į miesto biudžetą jos kartu atseikėjo 1,1 mln. eurų.

„Pernai Vyriausybės suteikti įgaliojimai leido stebėti ir rinkti informaciją apie SVĮ veiklas, siekiant didesnio viešumo ir skaidrumo“, – apie savo tyrimo tikslą skelbia Valdymo koordinavimo centras.

Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių įmonės, pasak ekspertų, iš esmės savo dydžiu ir veiklos apimtimis prilygsta valstybinėms įmonėms, todėl negalima į jų veiklą žiūrėti pro pirštus bei palikti tik savivaldybių priežiūrai.

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro pajamos pernai augo net 45,4 proc. – iki 4,7 mln. eurų. Bendrovės direktorius G. Ulys tikina, kad iš tiesų įmonė stebuklų nepasiekė.

Ruošiasi sunkmečiui

Visas Panevėžio miesto SVĮ portfelio grynasis pelnas pernai išaugo beveik du kartus – iki 6,6 mln. eurų. Valdymo koordinavimo centro duomenimis, tik Klaipėdai ir Aukštaitijos sostinei praėjusieji metai buvo dosnūs. Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybių įmonių pelnai mažėjo.

Panevėžio savivaldybės įmonių portfelių pardavimo pajamos pernai išaugo apie 3 proc. ir siekė beveik 70 mln. eurų. Tokiam šuoliui didžiausios įtakos turėjo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC). Jo didžiausią akcijų dalį (39,8 proc. akcijų) valdo Panevėžio miesto savivaldybė. Dėl didesnio priimtų ir sutvarkytų atliekų kiekio bendrovės pajamos augo net 45,4 proc. – iki 4,7 mln. eurų.

Tačiau bendrovės direktorius Gintautas Ulys tikina, kad iš tiesų įmonė stebuklų 2018 m. nepasiekė.

„Nėra čia tokio neįtikėtino pelno ir galiu pasakyti, kodėl. Mūsų kainodara buvo sudaryta iš anksto dvejiems metams, įvertinant visas būsimas to laikotarpio sąnaudas. Tarp jų į priekį suplanuoti žingsniai dėl taršos mokesčio didinimo. Todėl vienais metais surinkome lėšų daugiau, kad kompensuotume kitų metų sąnaudas – paprasčiau tariant, lengvesniais mums metais susikaupėme pinigų ir sunkmečiu viską išsilyginsime“, – aiškino bendrovės vadovas.

Kainų žada nekeisti

Į repliką apie tai, kad mokesčių mokėtojai krauna įmonės pelną, G. Ulys atsakė: „Reikia suprasti, kad jei šiemet mokėsiu mažiau, tai kitais metais – žymiai daugiau. Gal geriau tas sąnaudas paskirstyti tolygiau. Gal kažkam atrodo, kad čia tik mokesčių pinigai imami, bet jie nebus kažkur kitur panaudoti, o būsimoms didesnėms sąnaudoms išlyginti, atkurti bei išlaikyti stabilesnei paslaugų kainai.“

Tokiu rato principu, anot jo, ši įmonė stengiasi stabiliai išsilaikyti ir nepatirti nuosmukių.

Gerokai įpusėjus 2019-iesiems Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras vis dar gyvuoja sėkmingai, ir planuotas sunkmetis, pasak direktoriaus, neužklupo. G. Ulys pridūrė, esą galima dar projektuoti, kad kurį laiką kainodaros bendrovei keisti nereikės.

„Praeitų metų gale Vyriausybė dar šiek tiek keitė įkainius ir paliko galioti juos mažesnius, nei planavo. Taigi, mes dar galime toliau kaupti rezervą blogesniam metui. Mat pagal visas prognozes vis tiek sulauksime nemenkų sąnaudų ateityje“,– aiškino vadovas.

Atliekų tvarkymo kainos pristačius į sąvartyną, anot jo, artimoje ateityje tikrai nesikeis. Bet kai kurių kitų paslaugų įkainiai esą tokie stabilūs gali ir nelikti.

Uždirbo ne iš šilumos

Geri praėję metai buvo ir šilumos tiekėjai „Panevėžio energijai“. Iš kitų Savivaldybės įmonių išsiskyrusi didžiausiu augimu, ji savo pelną, Valdymo koordinavimo centro duomenimis, padidino 2,8 karto – nuo 1,9 mln. eurų iki 5,2 mln. eurų.

Įmonė „Sekundei“ pateikė pernai uždirbusi 5 169 tūkst. eurų grynojo pelno. Palyginti su 2017 metais, tokį augimą, pasak „Panevėžio energijos“ atstovės spaudai Daivos Paulauskienės, nulėmė ne pagrindinė veikla – šilumos gamyba ir tiekimas, o apyvartinių taršos leidimų (ATL) pardavimai, kurie padidino 2018 metų pelną 2 860 tūkst. Eur.

„Akcininkų sprendimu ATL pelnas naudojamas investicijų finansavimui turint tikslą sumažinti šilumos kainas visiems „Panevėžio energijos“ vartotojams. Bendrovė jau įgyvendino biokuro katilinės investicinį projektą Pušaloto gatvėje, šiuo metu vykdo biokuro plėtrą Senamiesčio gatvėje esančioje katilinėje ir Pasvalio katilinėje. Vykdoma šilumos tinklų rekonstrukcija visuose bendrovės aptarnaujamuose regionuose“, – aiškino D. Paulauskienė, paklausta, kokios turėjo įtakos „Panevėžio energijos“ klestėjimui vartotojų sumokami mokesčiai.

Šiais metais bendrovė taip pat planuoja pelningą veiklą ir ketina uždirbti apie 700 tūkst. eurų.

Šampanui dar ne laikas

Panevėžio savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus vedėjos Audronės Meškauskienės teigimu, Savivaldybės valdomų įmonių sumokėti dividendai patenka į bendrą biudžeto katilą. Šios lėšos vėliau skirstomos reikalingoms miesto išlaidoms.

A. Meškauskienė dar patikslino Panevėžio savivaldybės apskaičiuotą jos valdomų įmonių dividendų sumą. Savivaldybės pateikiama suma mažesnė, nei nurodęs Valdymo koordinavimo centras: ne 1,1 mln. Eur, o 801 tūkst. eurų.

Tačiau nepaisant mažesnių ar didesnių verslo įplaukų į miesto biudžetą, pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Gintarės Deržanauskienės, skubėti tuo džiaugtis ne visada verta.

„Privačios įmonės džiaugiasi, jei jų vykdoma veikla pelninga, tačiau valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių pelnai vertintini atsargiau. Valstybinio kapitalo įmonės, veikiančios monopolijos sąlygomis, turėtų stengtis dirbti nenuostolingai. Gaunamo pelno turėtų pakakti reikalingoms investicijoms, pvz., infrastruktūrai atnaujinti“, – teigia ekspertė.

Anot jos, ne paslaptis, kad didesnis, nei reikalinga normaliai įmonės veiklai palaikyti, pelnas gali būti uždirbamas vartotojų sąskaita. Kitaip tariant, paslaugų kaina, kurią mokėjo vartotojas, galėjo būti mažesnė.

„Tokiu atveju galima spręsti, kad valstybės prioritetas yra ne nauda vartotojui, o papildomos pajamos į biudžetą (dividendų pavidalu) arba kiti „svarbesni“ dalykai“, – sako pašnekovė.
Jei savivaldybės valdoma įmonė konkuruoja rinkoje su kitais rinkos dalyviais ir gauna didelius pelnus, pasak ekspertės, nereikėtų skubėti šauti šampano.

„Prieš tai būtina atsižvelgti į tai, ar ši įmonė konkuruoja lygiomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, o galbūt naudojasi privilegijomis. O tokių privilegijų yra visa paletė. Privilegijos savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Dėl to gali būti neužtikrinamas sąžiningos konkurencijos principas. Taigi, džiaugtis dideliu pelnu tokiais atvejais reikštų džiaugtis savo sėkme kitų sąskaita“, – sakė instituto atstovė.

Apie savivaldybių įmones – skaičiais

Panevėžio rajono savivaldybė neturi nė vienos SVĮ kontrolinio akcijų paketo. Ji tokia vienintelė tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių, kuriose pernai veiklą vykdė 250 jų valdomų įmonių.

Šiemet dividendus ir pelno įmokas iš savo valdomų įmonių gavo mažiau nei pusė Lietuvos savivaldybių. Iš viso tik penktadalis visų šalies SVĮ (46 įmonės) paskirtais dividendais ir pelno įmokomis papildė savivaldybių biudžetus. Bendra SVĮ grąža savivaldybėms sumažėjo beveik trečdaliu (29,1 proc.) ir tesiekė 16 mln. eurų.

Komentarai

  • Atliekų tvarkymo centras lupa pinigus už neatliktus darbus, tai ir pelno turi sočiai.

  • PANEVĖŽIO REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS PIRMIAUSIAI TEGUL PAAIŠKINA VISIEMS- KODĖL SODININKAMS ATBULINĖMIS DATOMIS SIUNTĖ SĄSKAITAS APSIMOKĖTI UŽ ŠIŪKŠLIŲ VEŽIMĄ 2018 m ir dar už pusę 2017 metų, kur į sodininkų bendrijas nebuvo nei karto atvažiavusios mašinos , nes ir konteineriai šiūkšlėms dėti nebuvo pastatyti. TAI UŽ KĄ IŠ SODININKŲ IŠMŪŠINĖJA PINIGUS UŽ PRAEITĄ LAIKĄ , KUR PASLAUGŲ NETEIKĖ ir , SAU KURĄ NUSIRAŠO- KURIO NENAUDOJO VAŽIAVIMUI Į KOLEKTYVINIUS SODUS ? SODUOSE KONTEINERIUS PRADĖJO STATYTI TIK 2019 m. pradžioje . UŽ 2019 m. metus ir sutinkame sumokėti , bet tik ne už 2018 m ir 2017 m. – kur sodininkams neteikė paslaugų .
    PRAŠOME ATATINKAMAS INSTITUCIJAS SUREAGUOTI IR ATLIKTI PATIKRINIMUS DĖL NETEISINGŲ SODŲ BENDRIJŲ NARIŲ APMOKESTINiMO , PAGAL IŠSIIMTUS IŠ REGISTRŲ CENTRO SĄRAŠUS, KUR YRA UŽREGISTRAVIMAI PRIDUOTŲ NAMELIŲ. O KAS NAMELIO NEUŽREGISTRAVĘS- TAM UŽ ŠIŪKŠLES MOKĖTI NEREIKIA.

  • Ar Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro bendrovės direktorius nežino, kad neteisėtai išsiųstose sąskaitose reikalaujama sodininkams apmokėti už šiūkšlių vežimą 2018m.-2017 m. , kurių NEVEŽĖ . ??????
    KODĖL SKRIAUDŽIAMI SODININKAI ??? ŠIAIS METAIS GAUTOSE SĄSKAITOSE VĖL ĮRAŠYTOS SKOLOS UŽ 2018-2017 m.???? KODĖL ĮSTAIGA TAIP VIEŠAI MELUOJA IR IŠMUŠINĖJA PINIGUS IŠ SODININKŲ ? LABAI PRAŠOME SUREGUOTI MOKESČIŲ INSPEKCIJA IR KITAS INSTITUCIJAS DĖL NETEISĖTŲ MOKESČIŲ RINKIMO , NETEISĖTŲ SĄSKAITŲ IŠRAŠYMO IR REIKALAVIMO APSIMOKĖTI UŽ NESUTEIKTAS PASLAUGAS . !!!!!!!!

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų