Savigydai – vaistai iš po prekystalio

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2022.01.09 10:30

Neteisėta prekyba rusiškais vaistais, regis, išgyvena aukso amžių. Tokios „pogrindinės“ vaistinės veikia ne tik po turgaviečių prekystaliais. Įsigyti rusiškų medikamentų Panevėžyje galima netgi kai kuriose švietimo įstaigose.

Tokio kontrabandos masto šokiruota Vaistų kontrolės tarnyba perspėja apie savigydos liūdnas pasekmes. Išaiškinta atvejų, kai rusiški ar baltarusiški medikamentai perpardavinėtojų buvo keičiami iš krakmolo ar net skalbimo miltelių pagamintomis tabletėmis.

Panevėžietė Gražina, prašiusi neviešinti pavardės, „Sekundės“ žurnalistams papasakojo gana dažnai vaistus bei maisto papildus perkanti ne vaistinėse, o vienoje Panevėžio turgaviečių. Tokį pasirinkimą nulemia ne kaina, nors rusiški vaistai kainuoja kiek pigiau. Anot panevėžietės, vaistinėse jai netekę matyti vitaminų ar maisto papildų, kurie turėtų tiek daug veikliųjų medžiagų. Gražina neslepia į turgavietę užsukanti ne tik papildų – iš po prekystalio perka netgi rusiškų antibiotikų.

„Sukarščiavus dabar šeimos gydytoja gydo tik nuotoliniu būdu. Savo organizmą pažįstu, suprantu, kada išsisuksiu tik su arbatomis ir medumi, o kada reikia antibiotikų. Kam vargti registruojantis pas gydytoją? Jeigu visa Rusija vartoja tuos pačius antibiotikus, kodėl jie turėtų netikti ir man“, – įsitikinusi Gražina.

Paklausta, ar taip lengvai galima įsigyti vaistų, kuriems reikalingas receptas, ji tik nusijuokė – ant prekystalio šių vaistų nėra, bet pardavėjos paprašius, netrukus jie atsiranda rankinėje. Ne kartą antibiotikų pirkusi ne tik sau, bet ir seseriai, gyvenančiai kaime.

„Suprantu, kad antibiotikai ne saldainiai, savigyda užsiimti nėra gerai. Bet įsivaizduokite kaimo žmogų – nuvažiuoti pas gydytoją į miestą autobusas yra, o grįžti – jau ne. Kartais nėra kitos išeities, kaip rinktis, kas nelegalu, bet padeda“, – teigė Gražina.

Prekyba vaistais ir darželyje

Kurioje vietoje perkanti receptinius vaistus, Gražina atskleisti nenorėjusi, nes vėliau gali būti sunkumų gauti tų pačių antibiotikų. Tačiau kartais net nereikia ieškoti pogrindinių vaistinių. „Sekundės“ redakcija sulaukė laiško, kuriame nukopijuotas Panevėžio lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorės Jurgitos Ablėnės darbuotojams išsiųstas pranešimas apie rusiškų vaistų turgelį pačiame darželyje.

„Labas rytas, rytoj 10 val. Jaunojo gamtininko studijoje bus prekiaujama rusiškais vaistais, kam yra poreikis – užsukite“, – tokia žinute birželio pabaigoje vidiniame įstaigos tinkle pasidalijusi pati direktorė.

Nors prekyba rusiškais vaistais nelegali, o į ugdymo įstaigą jau daugiau kaip dveji metai neleidžiama užeiti net tėvams, pati direktorė nieko blogo dėl tokios prekybos nemato. Kaip sakė J. Ablėnė, iki pandemijos į įvairiausias įstaigas atvykdavo prekeiviai, siūlydavę savo gaminių. Ir tąkart atvykęs žmogus darželio darbuotojams pasiūlė rusiškų medikamentų.

„Kiek esu dirbusi ir kitose įstaigose, visur užsukdavo prekeiviai. Žinoma, tai nėra praktika, kuri taikoma nuolat. Dabar per karantiną į ugdymo įstaigą tikrai niekas neužeina“, – aiškino J. Ablėnė.

Kokiais rusiškais vaistais buvo prekiaujama vaikų darželyje, jo direktorė tvirtino neprisimenanti.

„Pati žinau, kad rusiškais vaistais yra prekiaujama šalia esančiame „Žaros“ turgelyje. Tąkart neprašiau pažymėjimo, maniau, jeigu žmonės prekiauja, turi visus reikalingus dokumentus. Tikrai neskatinu, nepropaguoju ir neraginu vartoti“, – kalbėjo J. Ablėnė.

Prekyba rusiškais vaistais nelegali, tačiau įsigyti receptinių vaistų iš po prekystalio nėra problema – turgeliai rengiami net po kai kurių švietimo įstaigų stogu. P. Židonio nuotr.

Valdžios atstovas apstulbęs

Švietimo sritį kuruojantis Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius, išgirdęs, kad po ikimokyklinės įstaigos stogu rengiami tokie turgeliai, apstulbo.

„Tokių dalykų niekas negali praktikuoti, o šiuo pandeminiu metu apie tai išvis negali būti jokios kalbos. Į švietimo įstaigas jokie pašaliniai asmenys neturi būti įleidžiami, jau nekalbant apie tokią prekybą, – tai nonsensas“, – komentavo K. Armonavičius.

Dažniau užkliūva cigaretės

Prekiauti rusiškais ar baltarusiškais maisto papildais turgeliuose ar internete nėra draudžiama. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus Žydrūno Vaišvilos, tam būtina išsiimti maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą. Tačiau vaistų atveju yra visai kitaip.

Ar, be papildų, nėra prekiaujama ir medikamentais, kuriems reikalingas receptas, anot direktoriaus, prižiūri policija ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

„Mūsų tarnyba prekybos vaistais nekontroliuoja, o skundų dėl papildų, ypač dėl parduodamų internete, sulaukiame – paprastai dėl netinkamo ženklinimo ar draudžiamų medžiagų papilduose“, – teigė Ž. Vaišvila.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistas Tadas Martinaitis sakė, jog pareigūnai nuolat rengia prevencinius reidus dėl nelegalios prekybos turgavietėse. „Dažniausiai nustatoma, kai būna prekiaujama nelegaliomis akcizinėmis prekėmis, kaip rūkalai ar alkoholis, arba žinomų prekės ženklų padirbiniais“, – atskleidė T. Martinaitis.

Milžiniška rizika

Nors vaistų iš po prekystalio pasirinkimas platus, Vaistų kontrolės tarnyba atkreipia dėmesį, kad žmogus, vartodamas neaiškios kilmės medikamentus, rizikuoja savo sveikata. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė teigė, kad turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą bei patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Gali būti, kad vaistas išties įsigytas legalioje vaistinėje Rusijoje, tačiau nėra žinoma, kaip jis pateko ant prekystalio, ar nebuvo laikytas saulėje, šaltyje, drėgnoje vietoje. Tuo tarpu licencijuotos vaistų pardavimo vietos yra stebimos po didinamuoju stiklu, nuolat sekama, kaip laikomi vaistai, yra daugybė indikatorių, užtikrinančių medikamento kokybę.

„Vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perdėtas į kitas pakuotes, ant kurių užrašyti nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins. O vartodamas tokius vaistus gali labai pakenkti savo sveikatai“, – teigė A. Tautvydienė.

Teismai gresia ne tik pardavėjui

Žinia, kad galbūt rusiškais vaistais buvo prekiaujama ir viename Panevėžio darželių, A. Tautvydienę šokiravo. Ji pabrėžė, kad nelicencijuotų asmenų prekyba vaistais, taip pat prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse, įstaigose yra nelegali veikla ir užtraukia LR administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę.

„Ir vaistų pardavėjas, ir jų pirkėjas daro nusikaltimą“, – pabrėžė A. Tautvydienė.

Anot jos, vaistai turėtų būti perkami tik legaliose vaistinėse. Yra buvę atvejų, kai ištyrus kontrabanda gabentus vaistus paaiškėjo, kad tabletės pagamintos tiesiog iš cukraus ar net skalbimo miltelių.

„Iš prekeivių galima nusipirkti obuolių, bet ne vaistų. Taip galima įsigyti tablečių iš krakmolo, kas reikštų, kad veltui iššvaistėte pinigus, o galima nusipirkti ir visai neaiškios kilmės preparato, kuris gali labai pakenkti sveikatai“, – perspėja A. Tautvydienė.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Panevėžys
• #prekyba
• #Vaistai