Savanoris Matas Andrulis Gyvūnų globos draugijoje per dieną praleidžia nuo valandos iki šešių. Anot jo, savanoriaujančių jaunų žmonių Panevėžyje daug, tik jie kol kas nesiregistruoja į startavusią programą.

Savanorius skaičiuoja pirštais

Nors stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas jau gali gauti 0,25 papildomo balo už ilgalaikę savanorystę, Panevėžyje į savivaldybės siūlymą įsitraukti į savanoriškos tarnybos programą kol kas atsiliepė vos trys jaunuoliai. Visoje Lietuvoje pagal šią programą savanoriauja arba ją jau yra baigę 180 jaunų žmonių.

Paskatinimas – papildomi balai

Nors stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas jau gali gauti 0,25 papildomo balo už ilgalaikę savanorystę, Panevėžyje į savivaldybės siūlymą įsitraukti į savanoriškos tarnybos programą kol kas atsiliepė vos trys jaunuoliai. Visoje Lietuvoje pagal šią programą savanoriauja arba ją jau yra baigę 180 jaunų žmonių.

Remiantis Jaunimo politikos pagrindų įstatymu, savanoriškai tarnybai registruotis gali visi 14–29 metų jaunuoliai, tačiau yra viena papildoma sąlyga. Jie privalo savanoriauti pusę metų, tai yra 40 valandų per savaitę. Tik tada iš Jaunimo reikalų departamento gaus kompetencijas patvirtinantį dokumentą.

Registruotis į savanorius termino nėra – tą galima padaryti ištisus metus.

Pritrūko informacijos

Panevėžio miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Aušros Burbienės nuomone, mažo savanorių susidomėjimo programa veikiausiai sulaukė ir dėl to, kad daug jaunimo apie ją dar nežino. Panevėžyje kol kas nebuvo skirta daug dėmesio savanorystės sklaidai.

Savivaldybės atstovai žada, kad jau rudenį prasidės susitikimai su įvairių socialinių grupių jaunuoliais, moksleiviams bus vedami mokymai, teikiamos konsultacijos, kad kuo daugiau sužinotų apie savanorišką tarnybą. Į ją įtraukti ypač bus bandoma socialiai pažeidžiamą jaunimą.

A. Burbienė sutinka, kad jaunuolių savanoriška veikla bus iššūkis juos priimančioms organizacijoms, visgi tikisi, kad šios nepabijos atverti durų.

Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje dalyvaujantys panevėžiečiai dabar gali rinktis iš 12-os organizacijų.

Nuo darželių iki teismo

A. Burbienės teigimu, sukurti savanorius priimančių organizacijų tinklą užtruko nemažai laiko, o be jo negalėtų veikti programa. Specialistės teigimu, sunkiausia buvo ne rasti organizacijas, kurios norėtų įsijungti, o jas pamokyti, konsultuoti ir suteikti akreditaciją.

„Iš pradžioje susidurdavau su aplinkinių keistoku požiūriu, ko su tais gyvūnais tiek laiko praleidžiu, nors nieko už tai negaunu. Bet padėdamas patiems silpniausiems gaunu daug daugiau nei pinigai – moralinį atlygį.“

M. Andrulis

Jau akredituotos socialinės srities, neformaliojo ugdymo, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos. Jaunuolių savanorių laukia Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“, regos centras „Linelis“, Jaunuolių dienos centras, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Panevėžio savivaldybės administracija, Integruotų sveikatos paslaugų centras, Šv. Juozapo globos namai, „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras, Apylinkės teismas ir dar keletas kitų darbdavių.

Pasak A. Burbienės, planuojama, kad iki metų pabaigos savanorius priimančių organizacijų Aukštaitijos sostinėje jau turėtų būti daugiau nei dvidešimt.

Darbdavių atsakomybė

Didelis galvos skausmas, anot specialistės, kilo ir dėl to, jog Panevėžyje nebuvo, kas imtųsi organizuoti savanorišką veiklą.

Lietuvoje tėra tik 19 organizacijų, akredituotų organizuoti savanorišką veiklą. Viena tokių – Panevėžio miesto jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“. Tiesa, ji šio darbo ėmėsi visai neseniai – akreditaciją gavo tik šių metų birželio mėnesį.

„Apskritojo stalo“ nariai padės jaunuoliams rasti tinkamiausią kryptį, kur galėtų savanoriauti.

Dar viena svarbi grandis projektui vykti – kvalifikuotas mentorius. Šiam darbui paskirta Panevėžio atviro jaunimo centro direktorė Daiva Juodelienė. Ji tiesiogiai dirbs su savanoriais – išklausys jų lūkesčius, palaikys ryšį, padės spręsti problemas, atsakys į rūpimus klausimus.

Pasak A. Burbienės, nemažas darbas laukia ir savanorius priimančių organizacijų. Jos privalės skirti kuratorius savanoriams mokyti ir juos kuruoti. Organizacijos paskirtas kuratorius turės lankyti mokymus, kaip dirbti su savanoriais, skirti jiems užduotis, o šios turės būti derinamos su Jaunimo reikalų departamentu. Pastarojo atstovai kontroliuos ir stebės, kaip vyksta savanorystė.

Savanoriauja be registracijos

Kol miesto Savivaldybė kuria jaunimo savanorystės tinklą, Panevėžio rajone, Kaimiškyje, veikianti Gyvūnų globos draugija jau dešimt metų verčiasi vien tik iš savanorių pagalbos.

Draugijos direktorės Rūtos Liberienės teigimu, maždaug 120 čia globojamų gyvūnų – šunų ir kačių – prižiūri bent 9 nuolatiniai savanoriai, iš jų penki – iki 29-erių metų. Nė vienas jų nėra užsiregistravęs dalyvauti jaunimo savanoriškos tarnybos programoje.

24-erių Matas Andrulis draugijoje savanoriauja ketvirtus metus. Vaikinas skaičiuoja per dieną čia praleidžiantis nuo valandos net iki šešių.

„Iš pradžių susidurdavau su aplinkinių keistoku požiūriu, ko su tais gyvūnais tiek laiko praleidžiu, nors nieko už tai negaunu. Bet padėdamas patiems silpniausiems gaunu daug daugiau nei pinigai – moralinį atlygį“, – sako M. Andrulis.

Bendrosios praktikos slaugą Utenos kolegijoje studijuojantis Matas teigia yra girdėjęs apie Panevėžyje startavusią jaunimo savanoriškos tarnybos programą. Vis dėlto į ją nėra užsiregistravęs.

Anot vaikino, tai, kad šia programa susidomėjo kol kas tik trys panevėžiečiai, neparodo tikrojo savanorystės masto mieste.

„Savanoriaujančio jaunimo Panevėžyje tikrai daug. Jų yra ne vien Gyvūnų globos draugijoje. Tiesiog per mažai jaunuolių girdėjo apie tokią programą“, – mano M. Andrulis.