-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Šios sėklos nepigios, bet aš tikiu, kad košė iš jų tikrai sveika, be to, ji ir kitokia nei mums įprastų kruopų košės“, – įsitikinusi Genutė.
Dviem košės porcijoms reikia:
Stiklinės pieno,
Pusantros stiklinės vandens,
Šaukšto žalių, nekepintų grikių,
Dviejų šaukštų kapotų avižų (ne avižų dribsnių),
Vieno šaukšto bolivinės balandos,
Vieno šaukšto ispaninio šalavijo sėklų,
Vieno šaukšto manų kruopų su sėlenėlėmis,
Vieno šaukšto nuplautų razinų,
Dviejų šaukštų gero aliejaus,
Vieno šaukšto kepintų saulėgrąžų,
Vieno šaukšto kepintų sezamo sėklų.
Iš pradžių užvirinamas vandeniu praskiestas pienas, o tada puodas nukeliamas ir į jį beriama viskas, kas išvardinta, išskyrus aliejų, saulėgrąžas ir sezamo sėklas. Uždengtas, po pagalve ar šiltu gaubtu pakištas puodas paliekamas valandai. Per tą laiką kruopos išbrinksta, košė sutirštėja. Kadangi nebuvo verdamos, kruopos išsaugo ne tik vertingąsias, bet ir skonines savybes.
Košę sukrėtusi į dubenis, kiekvieną porciją Genutė skanina prieš tai jos pakepintomis saulėgrąžomis bei sezamo sėklomis. Po to užpila aliejaus.
„Mes su vyru šią košę pasibarstome druska, tačiau skaninti ją galima kuo tik nori: uogienėmis, džiovintais vaisiais, cukrumi“, – vardija Genutė. Ji pabrėžia, kad ši košė gana soti, jos pavalgius išalkstama negreitai.
Tad – skanaus.
