SAVAITĖS KLAUSIMAS. Kuo išskirtinis mūsų miestas?

Kiekvienas miestas ir kaimas turi kažką tokio, ko nepamatysi, nesutiksi, neparagausi ir nepajusi kitur.

Kiekvienas kraštas – savitas, įdomus, sekantis savas istorijas ir apipintas savomis legendomis.

Šįkart pašnekovų klausiame, o kuo išskirtinis mūsų miestas? Ką parodytų jo nepažįstančiam atvykėliui?

Erki PEHKAS
Panevėžio muzikinio teatro dirigentas iš Estijos

Galiu sakyti, kad Panevėžį jau truputį pažįstu. Kuo jis išskirtinis?

Matau čia daug perspektyvų.
Jaučiu, kad tai miestas, kuriame visko yra, bet vis tiek nieko nėra. Tai tarsi procesas. Jaučiu, kad šis miestas vis kažkur juda.
Matau tai žmonėse, kiekvieną dieną mieste nutinka kažkas naujo. Panevėžys tikrai kuriasi ir vystosi.

Čia sugrįžęs kaskart nustembu: „O, vėl kažkas naujo!“

Ir žiūrint iš asmeninės perspektyvos, man Panevėžys unikalus. Mažas, bet geras, turintis Muzikinį teatrą. Daugelis miestų tokio neturi.
Gyvenu tarp Estijos ir Lietuvos. Kaune nuomoju nedidelį butą. Jeigu vis labiau įsitvirtinsiu čia, Panevėžyje, turbūt persikraustysiu.
Kas man labiausiai patinka Panevėžyje? Čia gražu, centre – nuostabi Senvagė, Juozo Miltinio dramos teatras. Man patinka, kad mieste nėra vieno centro, bet jis tarsi visur. Kiekviena miesto pusė turi visiškai skirtingą atmosferą.

Man labai patinka vaikščioti iš Muzikinio teatro į centrą ir atgal. Tai labai gražus kelias.

Tikiuosi, kad greitai bus nauja autobusų stotis, nes dabartinė kiek darko miesto veidą.

Draugams, kurie niekada nebuvo Panevėžyje, pasakyčiau, kad neapsigautų pirmuoju pamatytu vaizdu. Reikia nutolti nuo pagrindinio kelio ir atrasti šį miestą. Jame tikrai yra ką pamatyti.

Jei važiuojate iš šiaurės į pietus, iš Rygos į Vilnių tik pagrindiniu keliu, tikrojo Panevėžio tikrai nematote. Turite pasukti nuo pagrindinio kelio ir važiuoti skirtingomis kryptimis, tik tada išvysite jo veidą.

Būtinai rekomenduočiau nukeliauti į „Stasys Museum“. Mane labai džiugina, kad Panevėžyje statomi nauji kultūros objektai.

Laima KIŠKIENĖ
Ramygalos gyventoja, mokytoja, keramikė

Mano gimtasis miestas Ramygala išskirtinis savo sena istorija. Rašytiniuose šaltiniuose ji minima XIII amžiuje. Reikia manyti, kad žmonės čia gyveno dar seniau. Mane žavi mūsų miestelio istorija, jo legendos, pasakojimai, vardo atsiradimo kilmė. Labai myliu Ramygalą. Esu čia gimusi ir čia mano šaknys labai gilios. Save vadinu ketvirtos kartos ramygaliete.

Iš tokių įdomių objektų yra senasis malūnas, „Savos erdvės“. Gal labai nekuklu man apie jas kalbėti – geriau kas nors kitas tai sakytų, bet nutylėti nelabai galima. Sena mūsų sodyba, kurią su vyru išpuoselėjome, su šeima pakėlėme, saugo labai daug miestelio istorijos. Atėjusieji į mūsų kiemą tikrai ją pajunta. Kažin ar Panevėžio rajone yra kita tokia sodyba, kuri turėtų tiek daug meno kūrinių ir pati būtų kaip meno kūrinys.

Labai graži Ramygalos vardo legenda. Miestas įsikūręs ant kalnelio. Jis suneštas ledynų, todėl Ramygala turi urbanistinio paveldo statusą. Aplink buvo pelkėtos vietos. Legenda pasakoja, kad po tas pelkes braidžiojo uogaudama mergelė. Labai privargo besivaikščiodama po tuos brūzgynus, pelkynus ir pamatė tolumoje kalnelį. Užlipo ant jo, atsisėdo ir sako: „Ramus galas.“ Pradėję kurtis žmonės tą vietą ėmė vadinti Ramygala.

Kita versija, kad pavadinimas kilo iš sanskrito kalbos. Išvertus „ra“ reiškia dievą, o „gala“ – medį, ąžuolą. Taigi galima sakyti, kad Ramygala – dievo medis, dievo ąžuolas, šventas medis. Čia buvo miškingos vietos, vyko karai, ėjo frontai. Čia yra kitokių pavardžių nei kitur: Marozas, Samsonas, Liberis. Iš čia vėliausiai Panevėžio krašte buvo išvaryti pagonys ir atėjo krikščionybė.

Justina KREIVĖ
Tinklaraštininkė, verslininkė

Panevėžys įdomus ir unikalus tuo, kad atviriausias pokyčiams, juos priėmęs ir labiausiai visoje Lietuvoje užaugęs miestas. Labai džiaugiuosi, kad būtent Panevėžys pripažintas kaip perspektyviausias Europos ateities miestas.

Didžiuojuosi mūsų miesto centru, kuriame labai gražus vandens telkinys, nuostabus ir dar niekur neregėtas fontanas. Panevėžys tikrai gražus, atsinaujinęs ir stilingas.

Esu gyvenusi Skandinavijos kraštuose, tad galiu pasakyti, kad Panevėžio stilistika niekuo nesiskiria nuo stilingiausių Skandinavijos miestų. Tai architektų, dizainerių nuopelnas.

Unikalumas šio miesto dar ir tas, kad mūsų šeimos restorane galima paragauti išskirtinių sušių su braškėmis, mangais ar net bulvių siūlais. To Lietuvoje nerasite niekur kitur.

Praeities Panevėžį prisimenu kaip pavojingą, pilką, sukaustytą, pramoninį miestą, kuriame niekada nesvajojau gyventi. Bet per pandemiją grįžusi iš užsienio, jį išvydau visai kitomis akimis. O kai patys pradėjome čia gyventi, auginti vaikus, kurti ir padėti miestui plėstis, įsimylėjau Panevėžį iš naujo. Su šeima esame čia labai laimingi. Net mano dzūkas vyras sako, kad niekur kitur savęs geriau neįsivaizduoja.

Mano akimis, Panevėžys šiandien yra šeimos, meilės, kūrybinės laisvės ir ateities miestas.

Norėčiau palinkėti savo miestui nesustoti augti. Mano mylimas Panevėžy, aš tavimi didžiuojuosi!

Inga JURKEVIČIŪTĖ
Drabužių dizainerė ir stilistė

Kasdien einu į pasimatymą su Panevėžiu. Tai charizmatiškas ir be galo išskirtinis miestas. Kiek daug jame naujų, kultūriškai aktyvių vietų, kiek jaukių kavinukių, kur gali pailsėti, atsigerti pačios skaniausios kavos, žiūrėdamas į visoje šalyje seniausią lietuvišką knygyną.

Išskirtinis ir tuo, kad labai kompaktiškas, čia jauku praleisti laiką.

Kai atvažiuoja draugai iš Vilniaus, pakviečiu ir juos į pasimatymą su Panevėžiu. Aplankome „Stasys Museum“, takeliu palei upę nueiname iki „Pragiedrulių“ Skaistakalnio parke, mieste pietums suvalgome autentišką „Čičinsko“ kepsnį.

Ketverius metus gyvenau Suomijos sostinėje Helsinkyje, daugiau nei dešimt metų – Vilniuje. Dabar eina ketvirti metai, kai grįžau į gimtąjį Panevėžį. Grįždama visiškai negalvojau jame likti, bet miestas taip įtraukė, kad jį įsimylėjau ir pamačiau visai kitokį. Kažkada iš jo bėgau, o grįžau kaip į naują miestą. Panevėžys auga ir gražėja.

Sako, meilė trunka trejus metus. Dabar mano santykiai su miestu perėjo į brandžios meilės etapą ir mūsų ryšys tampa daug tvirtesnis.

Panevėžiečiai be galo užsispyrę, žinantys, ko nori, ir labai kūrybiški.

Juos nesunku atpažinti. Man ne kartą yra pasitaikę Vilniuje kino, muzikos industrijoje sutikti ypač atkaklių, labai daug dirbančių žmonių. Išsikalbėjus paaiškėja, kad jie iš Panevėžio. Todėl iš savo patirties galiu pasakyti: panevėžietį atpažinsi iš tvirto charakterio, darbštumo ir kūrybiškumo.