P. Židonio nuotr.

SAVAITĖS KLAUSIMAS: kokios jūsų Kalėdos?

Iki Kalėdų skaičiuojant paskutines dienas, įsuka ne tik dovanų paieškų karštinė. Kūčios ir Kalėdos – magiškas laikas, iš tolimiausių atminties kampelių ištraukiantis prisiminimus.

Tad šį kartą panevėžiečių klausiame, kokios buvo jų vaikystės Kalėdos? Ar juos lankydavo viso pasaulio žmonių laukiamas Kalėdų Senelis? O gal patiems teko apsirengti Senelio kailinius ir dovanoti džiaugsmą?

Ko palinkėtų Kalėdų proga sau ir mūsų skaitytojams, juk visi tikime – šį metą visi geri linkėjimai ir geri norai tikrai išsipildo.

Rasma PAŽEMECKAITĖ

Panevėžio romų bendruomenės vadovė, visuomenininkė

Mūsų šeimoje Kalėdų Senelis neateidavo. Gyvenome truputį kitaip. Nebuvome turtinga šeima, negalėjome sau leisti dovanų. O ir tais laikais žaislai buvo deficitinė prekė. Atsimenu, mama dirbdavo restorane „Vingis“, tad per Kalėdas parnešdavo mandarinų ir bananų. Tiesa, bananai nebuvo tokie saldūs kaip dabar, dažniausiai pusžaliai, bet jais labai džiaugdavomės, nes juos matydavome tik per televizorių.

Kalėdų Senelis ateidavo tik į vaikų darželį, ten ir gaudavome dovanėlių.

Žinoma, pas mano dukrytes apsilanko Kalėdų Senelis. Dvynukės jau ketvirtokės, tad pradeda abejoti jo egzistavimu.

Pas romus nei per gimtadienį, nei per Kalėdas dovanų niekas nedovanoja, nėra tradicijos net per laidotuves ateiti su vokeliu.

Žinoma, dabar romai po truputį perima europietiškas tradicijas, bet kai aš augau, tokių dalykų nebuvo.

Kūčios visuomet būdavo sutinkamos su artimais giminaičiais – tokiais laikomi pirmos eilės pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir tetos bei uošviai.

Mūsų namuose susirinkdavo per trisdešimt žmonių.

O per Kalėdas privalu aplankyti visus. Ir būtina neštis duonos su druska, kad niekuomet jų nepritrūktų.

Jei šeima išpažįsta katalikybę, per Kalėdas laužo kalėdaitį, jeigu išpažįsta islamą – meldžiasi. Nors romų Lietuvoje yra per du tūkstančius, bet jie išpažįsta skirtingas religijas.

Kalėdoms kepamas savijakas – tradicinis romų pyragas. Tarp moterų vyksta savotiškos varžytuvės, kas iškeps skaniausią savijaką. Prie Kalėdų stalo visi ragauja ir vertina.

Labai džiaugiuosi, kad šių tradicijų vis dar laikomasi.

Romai turi posakį „Te aves bahtalo“, kuris reiškia būk laimingas. Tai aprėpia ir sveikatą, ir laimę, ir gausą.

Visuomet sveikindama kitą žmogų sakau – būki laimingas.

Didžiausia laimė yra turėti artimus žmones šalia, į kuriuos galima bet kada atsiremti, sveikus vaikus.

Pinigų niekuomet nelinkiu, nes ir be pinigų galima būti laimingam.

Tad visiems palinkėsiu ir meilės bei atjautos.