P. Židonio nuotr.

SAVAITĖS KLAUSIMAS: kokios jūsų Kalėdos?

Iki Kalėdų skaičiuojant paskutines dienas, įsuka ne tik dovanų paieškų karštinė. Kūčios ir Kalėdos – magiškas laikas, iš tolimiausių atminties kampelių ištraukiantis prisiminimus.

Tad šį kartą panevėžiečių klausiame, kokios buvo jų vaikystės Kalėdos? Ar juos lankydavo viso pasaulio žmonių laukiamas Kalėdų Senelis? O gal patiems teko apsirengti Senelio kailinius ir dovanoti džiaugsmą?

Ko palinkėtų Kalėdų proga sau ir mūsų skaitytojams, juk visi tikime – šį metą visi geri linkėjimai ir geri norai tikrai išsipildo.

Albina SALADŪNAITĖ

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

Kažkaip paslaptingai būdavo su tuo Kalėdų Seneliu. Į namus jis neateidavo.

Namuose nebuvo tradicijos dėti dovanas po eglute – Kalėdų rytą pasibučiuodavome, visi apsikabindavome.

Kalėdų Senelis ateidavo pradėjus lankyti mokyklą. Ir vadinosi jis Seniu Šalčiu.

Mokykloje pradinėse klasėse būdavo didžiulė šventė. Visiems atnešdavo dovanėlių – maišelius saldainių.

Oi, aš labai naivi! Ir šiandien dar nelabai žinau, kas yra Kalėdų Senelis. O kodėl gi ne?

Pas mus vaikščiodavo Velykis. Gerokai vyresnė už mane mergaitė pradėjo sakyti: „Ka tu, tiki, kad vaikšto Velykis? Taigi tetukai padeda tą kiaušinį“. Po to raudojau gal visą valandą. Labai skaudi žinia buvo. O su Kalėdų Seneliu to momento nepamenu. Bet aš tokia pilna naivumo – man jis yra.

Pačiai niekada neteko persirengti Kalėdų Seneliu, bet kaimynams būna staigmena, kai anksti ryte randa užkabintą ant durų ar kur nors kieme dovanų maišelį. Einu, kol dar tamsu. Būna baisu, kad tik koks šuo nepradėtų loti, kad neišduotų.

Namuose turiu krosnį ir kepu kalėdinį pyragą. Maišelį su juo užkabinu ant durų tokiai pat vienišuolei. Juk turi tos Kalėdos ateiti iš paslapties, po nakties.

Kalėdos yra Viešpaties gimimas. Kūdikio, atsiųsto mus gelbėti.

Linkiu, kad tikėtume, jog dangus tikrai prasiveria ir atsiunčia šviesos spindulį pačioj tamsiausioj nakty.

Pagaliau ir saulė pradeda grįžti.

Linkiu tikėti šviesa, kad ir kas nutiktų, šviesos visomis prasmėmis – ir širdy, ir sieloje, ir rankose, ir lauke.

Visada tikėjome, kad yra metuose dienų, kai tikrai dangus prasiveria ir pildosi linkėjimai. Kalėdos ir yra stebuklų laikas.