Šįkart pašnekovų klausiame, o ką jiems reiškia Vasario 16-oji?
Man Vasario 16-oji didelė šventė, kasmet ją švenčiu.
Turiu trispalvį šalikėlį, kuriuo tądien pasipuošiu. Iškeliu vėliavą ir visai bendruomenei bandau priminti, jog tai mums labai svarbi Nepriklausomybės atkūrimo šventė.
Šiais metais Vasario 16-ąją minėsime sekmadienį, tad bendruomenės narius jau paraginau į šv. Mišias ateiti pasipuošus tautine atributika, kad galėtume švęsti su mūsų gražiausiomis spalvomis.
Iki Sąjūdžio mano šeimoje niekas tokios progos neminėdavo, tačiau jam prasidėjus ir mūsų namuose atsirado lietuviškų simbolių.
Atsimenu, buvau ketvirtokas, iš spalvoto popieriaus pagaminau Trispalvę. Tėtis iš medžio padarė jai laikiklį ir namuose jau turėjome savo vėliavą, kol įsigijome tą, kurią kabindavome lauke prie durų.
Vasario 16-oji man siejasi ir su mylimo poeto Justino Marcinkevičiaus iškeliavimo laiku. Man šis poetas ir jo kūryba labai brangi.
Minios, pasipuošusios Lietuvos atributika, aukštai plevėsuojančios Trispalvės vaizdas mane tikrai sujaudina. Ir labai norėčiau, jog Lietuvos himnas per įvairius minėjimus būtų giedamas, o ne paleidžiamas jo įrašas. Man atrodo, jog mes kažkodėl nebedrįstame giedoti savo valstybės himno.
Juk tos trys brangios spalvos ir bendra giesmė atveria mūsų širdis ir sielas į vieną valstybę, į vieną bendruomenę.
Kadangi Krekenavos kraštas glaudžiai siejasi su Maironiu, mes per savo šventes, minėjimus bazilikoje giedame ne tik valstybės himną, bet ir bent kelis posmelius Maironio „Lietuva brangi“. Tai tarsi neoficialus mūsų krašto himnas. Juolab kad šioje dainoje minimas pro Krekenavą tekantis Nevėžis.