SAVAITĖS KLAUSIMAS: ar namai jau kvepia žiemai ruošiamais gardėsiais?

Ruduo – metas, kai namai pakvimpa ne tik obuolių pyragu, bet ir konservuojamais grybais, žiemai ruošiamomis mišrainėmis, verdamais kompotais, padažais ir kitomis gėrybėmis, prie kurių šeimininkės dar bent mėnesį kitą neleis kišti pirštų.

Užtat žiemą atsukus stiklainį su tokiais gardėsiais sugrįš prisiminimai apie saulėtą vasarą ir rankos pačios sieks dar vieno ir dar vieno traškaus, saldžiarūgščio agurkėlio…
Šį kartą panevėžiečių klausiame, ar jau rikiuoja rūsyje pilnus stiklainius, ar turi savo firminį receptą žiemai?

Daiva TANKŪNAITĖ
Kelionių vadovė, gidė

Jokių atsargų žiemai neruošiu. Tam neturiu laiko, o ir mano ruoštų agurkų ar uogienių niekas nebenori. Tiesiog pasikeitė vartojimo įpročiai, o gal ir mano gyvenimo būdas kiek kitoks.

Šiaurės Lietuvoje, savo tėviškėje, turiu labai derlingos žemės lopinėlį prie pat upės, juokauju, kone pačiame Nilo žemupyje. Man labai smagu suleisti rankas į žemę ir paskui stebėti, kaip auga mano daržas. Patinka eksperimentuoti žemės ūkyje: auginau japoniškus ridikus, įvairias ropes, kitas mums gal kiek dar egzotiškas daržoves – lietuviškoje žemėje auga beveik viskas. Dabar laukiu, kol galvas baigs sukti pekininiai kopūstai.

Stengiuosi visas užaugintas daržoves suvalgyti iš karto arba sutarkavusi užšaldyti – kad kuo mažiau reikėtų darbo. Kartais pavaikštau ir patvoriais, kaip tame anekdote siūlydama kaimynams: „Gal reikia cukinijos ar baklažano.“ Labai draugiškai gyvename su kaimynais, tad kas nors vis tiek paima (juokiasi).

Su kolegomis esame įsteigę Lėtojo maisto asociaciją ir kitą savaitę skrendame į Lėtojo maisto festivalį Italijoje, kur ir gimė šis judėjimas. Bandome nešti šią vėliavą. Ir Lietuvoje, ir savo aplinkoje turiu nemažai tokių žmonių, kurie patys raugina, fermentuoja savo užaugintas daržoves, kepa krosnyje duoną, renka miško gėrybes, gamina naminį vyną. Lėtasis maistas pirmiausia yra ėjimas į gylį. Netgi bendruomeniškumo idėja dalytis užaugintu derliumi yra apie lėtąjį maistą.

Be galo žaviuosi tokiais žmonėmis, kurie geba mėgautis lėtu maistu ir apskritai lėtu gyvenimu, bet pati dar taip nemoku, tad ir firminio recepto neturiu.

Evaldas ŽALIUKAS
Virtuvės šefas

Daug metų ir daržoves, ir vaisius konservuodavau. Dabar to nebedarau, teisinuosi, kad nebeturiu laiko. Bet noriu pabrėžti, kad toks daržovių ir vaisių ruošimas žiemai – pagirtinas, naudingas, sveikas dalykas.

Paaiškinsiu kodėl. Štai garsieji pasaulio restoranai daug dėmesio skiria vadinamiesiems sezoniniams produktams. Imkim pomidorus. Lietuvoje išaugintų pomidorų sezonas trumpas. O tuose, kuriais visais metų laikais prekiauja prekybos centrai, naudingų medžiagų tikrai nėra tiek, kiek lietuviškuose. Tad daug vertesni savame šiltnamyje užauginti, po to konservuoti, rauginti, sudžiovinti pomidorai.

Užsiminiau apie pomidorus, bet rauginti galima daugelį lietuviškų ir daržo, ir sodo gėrybių. Kokie skanūs rauginti obuoliai! Ne mažiau skanu ir rauginti kopūstai. Beje, rauginti galima ir raudonuosius kopūstus.
Lietuviai nuo seno molinėse puodynėse raugindavo grybus. Kad dabar kas juos raugintų, negirdėjau. Tačiau esu skaitęs Ievos Šidlaitės knygą, kurioje ji dalijasi miško gėrybių rauginimo receptais.

Liubovė FRIČ
Panevėžyje gyvenanti Ukrainos karo pabėgėlė

Kol gyvenau Ukrainoje, kur turėjau ir sodą, ir daržą, žiemai gamindavau labai daug įvairių konservų. Lietuvoje su anūkais ir proanūkiais glaudžiamės daugiabutyje, žemės neturime, tad viską perkame.

Gal ir čia gaminčiau konservų, bet vaikaičiai sako: kam vasaromis pirkti ir konservuoti vaisius, uogas, daržoves, jei ir žiemomis Panevėžio prekybos centruose jų gausu?
Čia, Lietuvoje, žiemai užraugiu tik agurkų ir kopūstų. Esu raugintų kopūstų pirkusi ir parduotuvėse, bet man pasirodė, kad į juos buvo įdėta acto. Aš kopūstus raugiu vien pabarsčiusi druska, tokie jie man daug skanesni.

Kol gyvenau Ukrainoje, mėgau gaminti kaip mes, ukrainiečiai, tai vadiname, cukinijų ikrų konservus. Jų receptas toks: lygiomis dalimis imi nuluptų, išskobtų, supjaustytų cukinijų, morkų, svogūnų ir pomidorų. Mišinį susuki į foliją ir kaitini orkaitėje. Kai daržovės suminkštėja, jas atvėsini, sutrini elektriniu trintuvu, paskui dar pakaitini ir – arba valgai iškart, arba dedi į stiklainius žiemai.

Matau, kad ir Lietuvoje augina cukinijas. Tačiau man Lietuvoje ypač trūksta abrikosų. Slyvos, obuoliai jų nepakeičia, ne tas skonis. Aš netgi virdavau ir žiemai konservuodavau abrikosų kompotą be cukraus. Tie vaisiai ir taip saldūs, saldinti jų kompoto nereikia.

Aušra SKAČKAUSKIENĖ
Sendaikčių butiko savininkė

Kai su mama turėjome sodą, ruduo buvo labai mėgstamas laikas ir tikras darbymetis. Trejus pastaruosius metus gyvenome be sodo ir daržo, labai jų pasiilgau. Tuščias ruduo bute man buvo labai sunkus. O šiemet vėl sode! Dar nespėjau daržo įsirengti, labai laukiu kitų metų, svajoju, ką jame auginsiu.
Gėrybių ruošimas žiemai man ne būtinybė, o relaksacija. Kol augo vaikai, du sūnūs, rūsys būdavo pilnas ir per žiemą viską iššluodavom! Dabar užaugę šį tą išsiveža, bet tikrai mano gėrybių nebešluoja kaip anksčiau.
Labai patinka marinuoti agurkus. Visą laiką juos konservuoju pagal vieną receptą, perimtą iš mamos. Tai jos kaimynės receptas. Ta kaimynė mėgdavo paplepėti ir mama ją pavadindavo „gavarilka“. Tad ir receptas – „gavarilkos“ agurkai. Jie traškūs, saldžiarūgščiai ir gerai laikosi! Jų marinatui reikia 3 stiklinių vandens (stiklinė – 250 ml), 1 stiklinės cukraus, 1 stiklinės acto, 1,5 valgomojo šaukšto druskos, krapų, česnakų, kvapiųjų pipirų, petražolių, juodųjų serbentų lapų, vyšnių lapų, krieno lapų, garstyčių grūdelių.
Agurkus švariai nuplauname, nupjaustome galiukus. Į švarius stiklainius dedame visus prieskonius, tada pridedame agurkų. Iš minėtų ingredientų išverdame marinatą ir užpilame agurkus, pridengiame dangteliais ir palaikome 30 min.

Nupilame, užverdame ir vėl užpilame. Jei stiklainiai 1 litro ar mažesni, užsukame ir sudėję stiklainius šiltai užklojame. Jei stiklainiai didesni nei 1 litro, antrą kartą užpylę palaikome 30 min., nupilame, užverdame, užpilame, užsukame ir šiltai užklojame.

Šį marinatą galima naudoti daugeliui daržovių konservuoti.

O kitas mano mėgstamiausias – Solveigos, jaunos moters iš Kupiškio, pasidalintas pomidorų padažo receptas. Į skardą pripjaustome pomidorų, svogūnų, česnakų, galima dar paprikos, cukinijos, apšlakstome aliejumi ir šauname į orkaitę. Iškepusias ir pravėsusias daržoves sutriname elektriniu trintuvu, beriame druskos, cukraus, pipirų, pakaitiname, supilstome į stiklainius ir uždarome. Žiemą – tobulas padažas, tinka ir prie mėsos, ir į troškinius, į visas sriubas. Pirktinio pomidorų padažo visai nebenaudojame.