Saugumo kaina – spūstyse skęstantis miestas

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2017.11.22 09:31

Panevėžys ilgą laiką buvo tituluojamas kompaktiškiausiu ir patogiausiu miestu – net ir kitą miesto galą buvo galima pasiekti per keliolika minučių. Tačiau jau kuris laikas piko valandos – tikras kantrybės išbandymas vairuotojams.

Spūstyse prie išmaniųjų sankryžų skęstantys vairuotojai piktinasi, kad naujos eismo reguliavimo priemonės tik įnešė chaoso miesto gatvėse. O už eismo saugumą atsakingi specialistai atviri – žmonių saugumas svarbiau nei tuščiai deginami degalai, laukiant, kol bus galima pervažiuoti vieną ar kitą sankryžą.

Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietis Kazimieras Juchnevičius, mieste vieną po kito pastačius net kelis išmaniuosius šviesoforus, eismo sąlygos vairuotojams tik pablogėjo. Anksčiau bet kurią sankryžą net ir piko metu pervažiuoti buvo galima tik užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, o dabar vairuotojai priversti lūkuriuoti net po keliasdešimt minučių. Tulpių ir Vasario 16-osios, Ramygalos ir Aukštaičių ar Molainių ir Projektuotojų gatvių sankirtose susidaro kone kilometrinės spūstys. Neišvažiuojamos tampa ir aplinkinės gatvės.

„Net ir ne piko metu išmaniąsias sankryžas peravažiuoti jau darosi sudėtinga. Automobilių tikrai nepadaugėjo tiek, kad tai taptų problema. Suprantu, kad viskas daroma dėl pėsčiųjų saugumo, tačiau ar tikrai ten tokios avaringos sankryžos. Manau, kad didžiausia problema yra reguliavimas. Būna, kad eina vos vienas pėsčiasis, o mašinos iš visų pusių priverstos stovėti. Neužtenka vien pastatyti naujo šviesoforo, jį reikia dar ir tinkamai sureguliuoti“, – piktinosi vyras.

Pateisina didmiesčio statusą

Jo teigimu, net ir didesniuose miestuose, kur eismas dar intensyvesnis, tokių spūsčių nėra. Dabar daugelyje Panevėžio sankryžų ne tik kad nebeliko lentelių su žalia rodykle, leidžiančių sukti į dešinę net ir degant raudonam šviesoforo signalui, bet ir neleidžiama sukti į kairę, nors kelias visiškai laisvas.

„Reikėtų imti pavyzdį iš kitų didžiųjų miestų. Pačiam nemažai teko dirbti Klaipėdoje. Ten eismas tikrai intensyvesnis, tačiau tokių spūsčių nėra, nes šviesoforai sureguliuoti protingai. Nesuprantama, kodėl nuolat akcentuojama, kad viskas daroma dėl saugumo, bet masiškai naikinamos pėsčiųjų perėjos. Pavyzdžiui, panaikino perėjas Savitiškio ir Ateities gatvėse, bet vaikai ir toliau pro ten eina į mokyklą. Tai kur čia rūpinimasis pėsčiųjų saugumu“, – stebėjosi K. Juchnevičius.

Vyras juokauja, kad dirbtinai gatvėse sukėlus automobilių spūstis, Panevėžys tarsi pateisina didmiesčio statusą. Todėl miesto valdžia ėmėsi iniciatyvos apmokestinti visas centrines miesto gatves, taip palikdama merdintį miesto centrą visai be žmonių.

„Panevėžys ne Paryžius ir ne Vilnius, kad reikėtų nuo automobilių spūsčių gelbėti miesto centrą. Juk jis ir taip tuščias. O jeigu jau kraunasi iš to pelnus, tai gal juos galima būtų panaudoti miesto reikmėms. Kažkaip visi sprendimai ne pagerina, atvirkščiai, tik pablogina panevėžiečių gyvenimo sąlygas“, – mano K. Juchnevičius.

T. Smulka neslėpė, kad automobilių pralaidumas gerokai sumažėjo, tačiau pagerėjo eismo saugumas. O tokios sankryžos ir buvo diegiamos būtent dėl saugumo. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Juodosios dėmės

Išmaniuosius šviesoforus mieste diegiančios įmonės „Eismo valdymo sistemos“ direktorius Tomas Smulka neslėpė, kad automobilių pralaidumas gerokai sumažėjo, tačiau pagerėjo eismo saugumas. O tokios sankryžos ir buvo diegiamos būtent dėl saugumo.

„Senieji šviesoforai veikia dviejų ciklų režimu, o naujieji turi atskirą režimą pėstiesiems ir kelis režimus transporto priemonėms, tad natūralu, kad pralaidumas gerokai sumažėjo. Bet prioritetas ir yra saugumas, o ne automobilių srautų reguliavimas“, – „Sekundei“ tvirtino T. Smulka.

Pasak direktoriaus, šiuo metu mieste yra 19 išmaniųjų sankryžų ir kasmet jų tik daugės. Pirmiausia rekonstruojamos tos sankryžos, kurios priskiriamos prie juodųjų dėmių. Kaip paaiškino T. Smulka, juodosiomis dėmėmis laikomos tos vietos, kuriose per ketverius metus būna bent keturi nukentėję eismo dalyviai. Praktika parodė, kad įrengus išmaniąsias sankryžas, nebelieka ir juodųjų dėmių.

„2013–2016 m. mieste buvo 27 juodosios dėmės ir net 80 proc. jų reguliuojamose sankryžose. Patirtis rodo, kad įrengus išmaniuosius šviesoforus juodosios dėmės išnyko. Taip yra todėl, kad konfliktiniai taškai sumažinami iki minimumo – nei pėsčiųjų, nei transporto srautai nesikerta“, – paaiškino T. Smulka.

Naujas juodųjų dėmių tyrimas bus atliekamas kitąmet sausio–vasario mėnesiais. Išanalizavus rezultatus, bus sprendžiama, kokių eismo saugumo priemonių privalu imtis ir kurias sankryžas reikia rekonstruoti pirmiausia.

Pasak pašnekovo, vairuotojai turi susitaikyti, kad bent jau piko valandomis spūsčių išvengti nepavyks. Tiesa, bus ieškoma galimybių, kaip būtų įmanoma nors kiek padidinti automobilių pralaidumą. Viena iš tokių priemonių – riboti automobilių stovėjimą važiuojamojoje dalyje. Atliktas eksperimentas parodė, kad atlaisvinus vieną eismo juostą automobilių pralaidumas gerokai padidėjo.

„Nauji šviesoforai turi indukcines kilpas, sumontuotas dangoje, bei šviesoforo valdiklius, kurie reguliuoja automobilių srautus. Jeigu automobilių srautas didelis, ilgiau dega žalias šviesoforo ženklas. Kad davikliai suveiktų, vairuotojams tereikia laikytis Kelių eismo taisyklių – privažiuoti prie pat linijos“, – patarė T. Smulka.

Koja kojon su technologijomis

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas teigia, kad vairuotojų patiriami nepatogumai – tik menkniekis. Įdiegus išmaniąsias technologijas sankryžose ir panaikinus nesaugias perėjas eismo saugumo situacija mieste smarkiai pagerėjo. Ir čia tik pradžia – ilgainiui visos miesto sankryžos bus rekonstruotos pagal saugumo reikalavimus.

„Visose sankryžose palaipsniui bus keičiami šviesoforai. Juk vairuotojai jau nebevažinėja žiguliais ir moskvičiais, tad ir eismą turi reguliuoti išmaniosios technologijos. Kai išgirstu sakant, kad visos saugumo priemonės tik apsunkina vairuotojams gyvenimą, atsakau, kad „tais gerais laikais“ keliuose per metus žūdavo apie 800 žmonių, o pastaraisiais metais – 250“, – sakė V. Mačėnas.

Jo turimais duomenimis, mieste įrengus išmaniąsias sankryžas, jose nežuvo ir net nebuvo sužeistas nė vienas žmogus. Dar prieš metus Aukštaičių ir Ramygalos gatvių sankirtoje po autobuso ratais žuvo moteris. Tąkart neveikė šviesoforas, bet lygiai tokia pati situacija galėjo būti ir degant žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam vairuotojui sukti į kairę, kai tuo pat metu per pėsčiųjų perėją žalias šviesoforo signalas leidžia eiti ir pėstiesiems.

„Dabar nebesikerta nei pėsčiųjų, nei transporto srautai. Jeigu dega žalias šviesoforo signalas, vairuotojas net negalvodamas gali važiuoti. O dar nerekonstruotose sankryžose sukant į kairę reikia praleisti ne tik tiesiai važiuojančias mašinas, bet ir pėsčiuosius, kuriuos pastebėti tvyrant rūkui, sningant ar lyjant itin sudėtinga. Tad gal geriau šiek tiek luktelėti ir sankryžą pervažiuoti saugiai, nei rizikuoti sužeisti ar net užmušti kitus eismo dalyvius. Vienas kitą turime saugoti“, – pabrėžė Kelių policijos tarnybos viršininkas.

Šiuo metu mieste veikia jau 19 išmaniųjų šviesoforų, tačiau ilgainiui visos sankryžos taps modernios. V. Bulaičio nuotr.

Perėjos – rizikos zona

Lygiai tas pats ir su pėsčiųjų perėjomis. Nors dėl masiškai naikinamų perėjų kilo nemažai nepasitenkinimo, pasak V. Mačėno, tokių priemonių buvo būtina imtis. Vos ne prie kiekvieno kiemo buvusios perėjos – sovietmečio palikimas. Pėsčiųjų perėja yra inžinerinis įrengimas, tad jos turi būti saugios. Reikia arba rekonstruoti pagal visus reikalavimus, arba naikinti.

Ir dabar statistiškai pėsčiųjų perėjos yra didžiausia rizikos zona. Pėstieji dažnai yra įsitikinę, kad jeigu eina per perėją, juos turi praleisti, bet jeigu automobilis važiuoja dideliu greičiu, ne visada spėja staigiai sustabdyti.

„Kur nėra didelių srautų, pėsčiųjų perėjų ir negali būti. Dar sovietmečiu buvo visur pribraižyta – reikia ar nereikia. Todėl jose ir nukentėdavo tiek daug pėsčiųjų. Perėjos turi būti tik ten, kur intensyvus judėjimas. Bet nepakanka vien nubraižyti „zebro“. Jos turi būti specialiai apšviestos, įrengtos salelės bei kitos saugumo priemonės“, – teigė V. Mačėnas.

Tuo labiau kad Kelių eismo taisyklės nedraudžia pėstiesiems kirsti gatvės ne per pėsčiųjų perėją – svarbiausia yra įsitikinti, kad eiti yra saugu, ir praleisti visas atvažiuojančias mašinas. Pasak pareigūno, mažuose miesteliuose ar kaimeliuose net nėra pėsčiųjų perėjų, nors eismas intensyvus, vaikai keliauja į mokyklas, bet skaudžių atvejų pasitaiko labai retai, nes patys pėstieji saugosi.

„Jeigu arti nėra perėjos ar sankryžos, niekas nedraudžia pėstiesiems eiti per gatvę. Eismo taisyklės tą leidžia. Aišku, būtina įsitikinti, kad tą daryti yra saugu. Juk daugiausia pėsčiųjų nukenčia būtent pėsčiųjų perėjose, tad turime daryti išvadas“, – sakė V. Mačėnas.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #eismas
• #Panevėžys
• #šviesoforai