-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ten jau ilgą laiką savo produkcija prekiaujantys ūkininkai guodžiasi neteksiantys pragyvenimo šaltinio.
Miesto Savivaldybės siūlomomis kitomis prekybos vietomis prekiautojai nėra patenkinti.
Jau pernai dėl aikštelės Klaipėdos g. remonto iš jos buvę priversti vos savaitei išsikelti ūkininkai pasakoja naujose prekyvietėse sulaukę ne tik grasinimų, keiksmų. Netgi atsirado, kaip 1990-aisiais, siūlančių „stogą“, o ir pirkėjų tąkart sulaukta labai nedaug.
Dabar iš Klaipėdos gatvės vėl kraustytis priversti ūkininkai norėtų tokios vietos, kur galėtų prekiauti visi kartu, tačiau Savivaldybė planų kurti dar vieną turgavietę mieste neturi.
Iš Klaipėdos gatvės vėl kraustytis priversti ūkininkai norėtų tokios vietos, kur galėtų prekiauti visi kartu, tačiau Savivaldybė planų kurti dar vieną turgavietę mieste neturi. P. Židonio nuotr.
Šiuo metu aikštelėje Klaipėdos g., kitapus „Žaros“ turgavietės, prekiauja apie dešimt žmonių. Šiltuoju metų laiku čia susirenka ir iki trijų dešimčių. Tačiau jau nuo balandžio 1-osios jų čia neliks nė vieno.
Šeimos ūkyje Pumpėnuose užaugintomis daržovėmis prekiaujanti Danutė Jankūnienė guodžiasi, kad ūkininkai į Savivaldybę kreipėsi jau dukart.
Rašte išdėstę praėjusių metų skaudžią patirtį, žemdirbiai prašė, kol bus rekonstruojama sankryža, leisti jiems įsikurti šalia Klaipėdos g. 79A ir 79C namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Ūkininkai gavo atsakymą, kad šioji dėl intensyvaus eismo ir didelio užimtumo nėra tinkama prekybai.
Savivaldybė jiems pasiūlė septynias vietas: aikšteles Pilėnų, Dariaus ir Girėno, Parko gatvėse, Piniavos skersgatvyje, prie Klaipėdos ir Naujamiesčio gatvių sankryžos, taip pat Marijonų ir Aukštaičių gatvėse buvusias prekyvietes.
„Kai pernai mus uždarė savaitei, bandėme kitur prekiauti. Buvo labai nemalonu. Gyventojai mus koneveikė, kad automobilius statome į jų vietas, grasino supjaustyti padangas. Prie buvusių „Plukių“ Dariaus ir Girėno gatvėje „berniukai“ netgi pradėjo siūlyti „stogą“, – pasakojo D. Jankūnienė.
Be to, anot jos, Savivaldybė tikrai neleistų visiems ūkininkams kartu persikelti į siūlomas gana ankštas automobilių aikšteles, o vienam ar dviem įsikūrus naujoje vietoje, dėl mažo asortimento nėra ir pirkėjų.
Panevėžyje iš bagažinių prekiaujantys žemdirbiai su pavydu žvelgia į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, kur veikia mobilieji ūkininkų turgeliai.
„Mums nesvarbu, kur, svarbiausia, persikelti visiems kartu. Jei žmogui reikia bulvių, uogų ar obuolių, rastų vienoje vietoje“, – sako D. Jankūnienė.
D. Juodviršienės nuomone, ūkininkams geriausia išeitis būtų visiems kartu persikraustyti į kitą vietą, bet ne likti išbarstytiems pavieniui po miestą. P. Židonio nuotr.
Savivaldybė siūlo ūkininkams persikelti ir į kitoje gatvės pusėje esančią „Žaros“ turgavietę ar kitus miesto turgus, tačiau D. Jankūnienė nemano, kad tai – išeitis.
Pasak jos, „Žaros“ turgavietėje tilptų vos 2–3 automobiliai. Kiti miesto turgūs ūkininkams netinka dėl trumpo darbo laiko.
„Mūsų turgelio privalumas toks, kad žmogus gali apsipirkti po darbo. Mums pats darbymetis prasideda po 17 valandos“, – teigė ūkininkė.
Be to, kaimiškas gėrybes siūlantys prekeiviai norėtų ir naujoje vietoje prekiauti ne ant stalų, o kaip dabar – iš automobilių.
Pasak D. Jankūnienės, ūkininkai atsiveža maišus daržovių, dėžes vaisų ir visą šitą gėrį sunešioti pirmyn ir atgal ant stalų būtų sudėtinga. Be to, jiems neramu ir dėl ateities. Turgelio po atviru dangumi prekeiviai guodžiasi neišgirdę atsakymo, ar po sankryžos rekonstrukcijos bus atnaujinta prekyba aikštelėje Klaipėdos g.
Kol kas Savivaldybė aiškina, jog šis klausimas bus sprendžiamas vėliau.
„Didesnė tikimybė, kad nebebus, o mums jau šią vasarą reikia kažkur prekiauti“, – atsidūsta D. Jankūnienė.
„Mes čia turime nuolatinius pirkėjus. Žmonės patenkinti, o parduodame nebrangiai“, – sako Klaipėdos g. automobilių aikštelėje bulvėmis prekiaujanti Dalia Šenauskienė iš Radviliškio.
Ji taip pat įsitikinusi, kad visiems šio turgelio prekeiviams būtų patogiausia visiems kartu persikelti į naują vietą.
„Dabar visiška nežinomybė, o jau pavasaris. Reikės daržoves sodinti, bet nežinome, kur galėsime parduoti, ar mums apsimoka dar auginti ir vargti“, – kalbėjo D. Šenauskienė.
Anot jos, kitos miesto turgavietės tokiems kaip ji prekybininkams netinka – ten per trumpos darbo valandos. O į aikštelę Klaipėdos gatvėje ūkininkai suvažiuoja vėliau nei įprastuose turguose, bet prekiauja ilgiau.
Jai pritaria ir Danguolė Juodviršienė, kartu su vyru Ernestu ūkį turinti Panevėžio rajone.
„Norėtume, kad visus draugiškai kartu iškeltų į vieną vietą, nes prekiauti po vieną tikrai negerai. Ir pirkėjai už tai, kad visi būtume kartu. Klausia, kur prekiausime, bet mes ir patys nežinome“, – sako D. Juodviršienė.
Sidabravo Štarolių ūkio Radviliškio rajone darbuotoja pasakoja pernai aikštelės remonto metu prekiavusi Parko gatvėje, tačiau ten nebuvę jokio judesio – ją susirado vos keli senieji pirkėjai. Negana to, šalia esančio neveikiančio pastato savininkai pareikalavo mokėti nuomą.
Štarolių ūkyje jau prisodinta pomidorų, paprikų, tačiau ūkininkai nežino, ar turės galimybę jais prekiauti Panevėžyje.
Klaipėdos g. aikštelėje po atviru dangumi daržovėmis prekiaujanti D. Šenauskienė guodėsi, kad siūlymas kraustytis į miesto turgavietes tokiems kaip ji prekybininkams netinka – ten per trumpos darbo valandos.
Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, prasidėjus sankryžos rekonstrukcijai į žiedinę, šiuo metu ūkininkų užimta aikštelė Klaipėdos g. bus reikalinga statybinei technikai laikyti ir eismui organizuoti. Tad prekybai vietos čia nebeliks.
Ar ateityje ūkininkams bus leista į ją sugrįžti, vedėjas prisipažįsta dar negalintis atsakyti.
Pasak J. Leipaus, ūkininkai apie pokyčius informuoti senokai. Jau pernai leidimai prekybai buvo išduodami tik pusmečiui.
„Pernai informuoti kelis kartus ir šiemet jau kelis kartus. Visi tikrai žinojo, kad ateis laikas kraustytis“, – aiškino vedėjas.
Nors ši vieta seniai panevėžiečiams įprasta kaip ūkininkų turgelis, pasak J. Leipaus, tai yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje tik suteikiama galimybė žemdirbiams prekiauti savo užauginta produkcija.
„Sakyčiau, bandoma įsigalėti toje teritorijoje ne kaip automobilių stovėjimo aikštelėje, bet įsikurti kaip turgaus teritorijoje. Mes tam prieštaraujame ir sakome, kad šiuo metu numatytos net septynios aikštelės, kuriose savo užauginta produkcija gali prekiauti ūkininkai“, – teigia vedėjas.
Kiek pasiūlytose vietose galėtų įsikurti prekiautojų, nežinia. J. Leipaus teigimu, leidimai neribojami, kol prekybininkai telpa aikštelėje.
„Jei naujoje vietoje sulaukia grasinimų ar net reikalavimų mokėti pinigus, prekybininkai gali kreiptis į policiją ar Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, nes taip neturėtų būti“, – siūlo vedėjas.
Galimybės įkurti atskirą mobilųjį ūkininkų turgelį jis sako nematantis.
Pasak J. Leipaus, Savivaldybė neturi tikslo sukurti mieste dar vieną turgavietę. Tačiau, jo manymu, didieji prekybos centrai galėtų imtis iniciatyvos pritraukti ūkininkus į savo automobilių aikšteles.
