Šaligatvių ravėtojus keičia chemija

Neberandantys, kas nuo piktžolių išvaduotų viešąsias Panevėžio rajono vietas, seniūnijų vadovai kovai su jomis telkiasi nuodus. Miestas kol kas nedrįsta apžėlusių šaligatvių išpurkšti cheminiais preparatais – žoles iš plytelių tarpų vis dar bando rankomis išravėti valytojai.

Apsiginklavę kauptukais ir peiliais į kovą su piktžolėmis mieste kasdien kyla kone septynios dešimtys Panevėžio įmonės „Specialus autotransportas“ darbuotojų. Tokį elementarų darbą rajonas baigia pamiršti pereidamas prie chemijos.
Ekologė bei augalininkystės specialistės pabrėžia, jog herbicidų naudojimas neturėtų tapti saviveikla, o naikinant šaligatvių piktžoles pirmiausia būtina apsaugoti jais vaikštančius pėsčiuosius ir gyvūnus.

Bijo chemikalų

Viena rajono vietų, kurioje plytelių, trinkelių, akmenukų, vadinamų atsijomis, takų piktžolės naikinamos jas purškiant herbicidais, yra Velžys.
Jame gyvenančiai felčerei, medike 46-erius metus išdirbusiai Rimai Šedienei tokia kova su piktžolėmis kelia nemenką baimę.
„Galbūt mano požiūris jauniems žmonėms atrodys pasenęs, tačiau per savo gyvenimą ir mačiau, ir gydžiau tiek daug sunkiausiomis ligomis sergančių žmonių, kad tylėti negaliu. Negaliu, nes esu įsitikinusi, kad piktžolių naikinimas herbicidais šiems patenkant į aplinką yra viena priežasčių, kodėl toje aplinkoje pabuvę žmonės suserga“, – tvirtino R. Šedienė.
Velžietei nerimą kelia visame kaime, o ypač neseniai sutvarkytoje Nevėžio pakrantėje, cheminiais preparatais nupurkšti takai.
„Aš pati ta pakrante vedžioju šuniuką. Man baisu, kad šunelis neapsinuodytų. Tačiau dar labiau neramu, kai matau toje pat vietoje, kur ką tik buvo purškiamos piktžolės, žaidžiančius vaikus, matau vežimėliais juos vežiojančius tėvus. Netikiu, kad ten būti vaikams, o ir suaugusiems nekenksminga“, – teigė R. Šedienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet bene pirmi metai, kai Velžio takų piktžolės naikinamos cheminiais preparatais.
Iki šiol jos buvo raunamos, šaligatviais ropodavo visas pulkelis ravėtojų.

Velžietė Rima Šedienė stebisi, kodėl herbicidais purškiant takų piktžoles apie tai neinformuojama visuomenė, nėra jokių perspėjamųjų ženklų. P. Židonio nuotr.

Neliko kam ravėti

Velžio seniūnas Andrius Viržaitis patvirtino, jog šie metai išties pirmieji, kai išnaikinti šaligatvių piktžoles bandoma cheminiais preparatais.
„Anksčiau šaligatvių plytelių tarpuose augančia piktžoles ravėdavo seniūnijos gyventojai, gaunantys jiems skiriamas socialines pašalpas. Šiemet, nors pašalpas gaunančių turime, neberandame būdų priversti juos dirbti. Pakviečiam į darbus, o jie mums atneša gydytojų pažymas, kad serga viena ar kita liga. Sergančio žmogaus juk nepriversi atidirbti už pašalpą“, – konstatavo A. Viržaitis.
Seniūnas atkreipė dėmesį, kad neturintieji darbo ir gyvenantieji iš pašalpų gydytojų pažymas pradėjo nešti pasibaigus karantinui.
Iki pandemijos to nedarydavo, matyt, dar nebuvo radę būtent tokio būdo išsisukti nuo darbo.
Nelikus ravėtojų, seniūnijai teko krapštyti lėšų sertifikuotiems preparatams, skirtiems naikinti piktžoles.
„Pagal pakuotėse nurodomas naudojimo instrukcijas įsigytas chemines medžiagas skiedžiame, o takus jomis purškia trys seniūnijos darbuotojai – vairuotojas, kapinių prižiūrėtojas ir darbininkas“, – paaiškino seniūnas.
Pasak jo, instrukcijose nerašoma, jog nupurkštais takais ar šaligatviais negalima vaikščioti.

Nuodija ne tik Velžys

Velžys – ne vienintelė vieta, kur takų piktžolės naikinamos jas purškiant cheminiais preparatais. Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis patvirtino, kad ir šioje seniūnijoje nebėra kam dirbti viešųjų darbų, tad naikinant šaligatvių piktžoles tenka griebtis herbicidų.
„Preparatai pirkti oficialiai, jų galiojimo laikas nepasibaigęs, tad naudotis jais tikrai galime“, – patikino seniūnas.
Paįstrio seniūnijos vadovas Virginijus Šležas atkreipė dėmesį, kad Paįstrys, skirtingai nei Naujamiestis bei kitų seniūnijų centrai, didelių trinkelėmis išklotų aikščių neturi, ne itin daug Paįstryje ir plytelėmis išklotų takų, tad šiuos išravi seniūnijos darbininkai.
„Esame ekologiška seniūnija, chemijos nenaudojame“, – pajuokavo V. Šležas.

Taisyklių nėra

Cheminiai preparatai kovai su šaligatviuose, aikštėse tarp trinkelių ir plytelių prasikalančiomis piktžolėmis nenaudojami ir mieste.
Tą patvirtino Panevėžio įmonės „Specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Sigitas Vainauskas.
„Domėjausi tokio piktžolių nupurškimo taisyklėmis, skambinau aplinkosaugininkams, o jie paaiškino, jog specialių taisyklių nėra, tačiau yra įpareigojimas herbicidais purškiant piktžoles apsaugoti visą aplinką. Tai reiškia, kad turėtume aptverti purškiamas vietas, o tai padaryti būtų sudėtinga. Manau, prieš purkšdami aptvėrę kurį šaligatvį sulauktume praeivių priekaištų“, – svarstė S. Vainauskas.

Atlieka eksperimentą

Panevėžio viešąsias vietas tvarko bemaž 70-imt nekvalifikuotų darbininkų.
„Dabar į darbus išeina mažiau tvarkytojų, vasaromis jiems mažiausia darbo“, – sako Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Pasak S. Vainausko, tarp plytelių prasikalančių piktžolių ravėjimas yra imlus darbas, tad patarė nesistebėti, kad žmonės jį padaro ne taip greitai, kaip to norėtų vaikštantieji šaligatviais.
Jis pats teigė šiuo metu atliekantis eksperimentą, tad, jei pavyks, galbūt miesto piktžoles iš takų bus bandoma išgyvendinti liaudiškomis priemonėmis. Savo namų kiemo trinkeles vedėjas sako kaip tik neseniai nupurškęs mišiniu iš acto, vandens, druskos ir skystojo muilo.
„Nupurkštos piktžolės nurudavo. Jei jos neatsigaus ir nepradės vėl želti, tikėtina, kad tokiu mišiniu imsime purkšti ir miesto šaligatvius“, – planuoja S. Vainauskas.

Reikia aptverti

Panevėžio savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė patvirtino, kad Panevėžyje tvarkant viešąsias erdves herbicidai iki šiol tikrai nenaudoti.
Ekologė prisiminė faktą, kad kiek anksčiau herbicidais šaligatvio piktžoles buvo nupurškusi viena privačiai pasamdyta vieno miesto daugiabučio aplinkos tvarkytoja.
Toks švarinimas baigėsi skandalu, kai pavedžiotas po nupurkštą šaligatvį apsinuodijo šunelis. Tokią diagnozę patvirtino veterinaras.
„Cheminėmis medžiagomis nupurkštus takus būtina aptverti net jei to nereikalauja teisės aktai“, – įsitikinusi R. Taučikienė.

Vadovautis sveiku protu

Ekologės R. Taučikienės žodžius patvirtino Valstybinės augalininkystės tarnybos patarėjos Aida Andruškevičienė ir Meilė Taraškevičienė.
Pastaroji teigė, jog nėra įtvirtinta reikalavimo aptverti herbicidais nupurkštą vietą, tačiau tą daryti verčia sveikas protas.
Anot patarėjos, iki šiol ypač rūpintasi bitėmis, tad tose vietose, kur jos skraido ir renka medų, purkšti augalus galima tik nuo devintos valandos vakaro ir iki ketvirtos valandos ryto. Tuo metu bitės miega.
Jos kolegė A. Andruškevičienė pabrėžė, jog vietas, kuriose piktžolės naikinamos cheminėmis priemonėmis, tikrai reikia aptverti, kad nevaikščiotų žmonės.
Kiek laiko aptvaras turi būti nenuimtas, konkrečių rekomendacijų nėra. Patariama vietomis, nupurkštomis herbicidais, nevaikščioti bent kelias valandas.
„Kai jau piktžolės nuruduoja, eiti galima“, – patikino A. Andruškevičienė.