-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tai sekmadienį Helsinkyje pranešė prezidentas Saulis Niinistö ir premjerė Sanna Marin.
Šiam žingsniui dar turi pritarti parlamentas. Nėra abejonių, kad jo sprendimas bus teigiamas.
Prieš tai NATO užsienio reikalų ministrai savo specialiame susitikime Berlyne pasiuntė aiškius signalus Suomijai ir Švedijai.
„NATO yra gynybinis aljansas, ir taip bus visuomet, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock. – Tačiau tai ir atvirų durų aljansas. Todėl mes nuoširdžiai sutiksime Suomiją ir Švediją, jei jų parlamentai, jei jų visuomenės dėl to nuspręs“.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana teigiamai įvertino Suomijos ir Švedijos planus dėl narystės NATO. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad sąjungininkės „konstruktyviai ir pozityviai įvertins“ galimas abiejų „veržlių demokratijų“ paraiškas.
Abi Skandinavijos šalys dešimtmečius laikėsi neutralumo, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą jų gyventojų nuomonę pakeitė. Švedijos sprendimo tikimasi pirmadienį.
Suomija su Rusija turi per 1 300 km ilgio sieną. Vyriausybė Maskvoje jau paskelbė, kad abiejų šalių narystės NATO atveju reaguos. Tačiau konkrečių žingsnių Rusija neįvardijo.
Dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO skeptiška yra Turkija. Ankara daug metų kritikuoja jas dėl elgesio su organizacijomis, kurias Turkija traktuoja kaip teroristines. Tai, be kita ko, yra Kurdų darbininkų partija (PKK) ir JAV gyvenančio islamo dvasininko Fethullaho Güleno judėjimas.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
