Ruošiamasi kapaviečių nacionalizacijai

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2018.12.11 07:14

Mirusieji turėtų vartytis karstuose. Visoje Lietuvoje žemės kapams trūkumą bandoma kompensuoti neprižiūrimas kapavietes atiduodant naujiems šeimininkams.

Panevėžyje beveik pusė tūkstančio kapaviečių mažiausiai dvejus metus nelankę ir netvarkę artimieji jau kitą vasarą atvykę aplankyti savo mirusiųjų gali rasti naujus kapo prižiūrėtojus.

Panevėžio savivaldybė sulaukė Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje tarnybos reikalavimo vykdyti Vyriausybės nutarimą ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų sudaryta komisija, sprendžianti dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima ir perdavimo naujiems savininkams.

Kaip bus identifikuojama kapavietė, kai ji oficialiai jau galės būti paskelbta neprižiūrima, Panevėžio taryba tvirtins dar iki Kalėdų – jau artimiausiame posėdyje.

Pagal naująją tvarką, speciali komisija dvejus metus stebės, ar kapavietė tvarkoma, ir spręs dėl neprižiūrimos kapavietės statuso suteikimo ir kapo identifikavimo.

„Jau pradėjome rengti apleistų kapaviečių sąrašą. Jas privalome tikrinti ne dažniau nei kas tris mėnesius. Iš viso per dvejus, vėliausiai trejus, metus planuojame šešis tokius reidus“, – aiškino Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Simona Mickutė.

Šimtai neprižiūrėtų kapų

Po kapines važinėti ir jose fiksuoti nesutvarkytas kapavietes dabar įpareigoti Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtojos – bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojai. Trejose – Kristaus Karaliaus katedros, Šilaičių ir Pašilių veikiančiose civilinėse kapinėse – šių metų rugsėjį buvo nustatyti 622 apleisti kapai. Po dviejų mėnesių tokių sumažėjo iki 496.

„Pradžioje netvarkingų kapaviečių buvo labai daug. Po Vėlinių jų paprastai sumažėja. Jei bent kartą per dvejus metus mūsų stebimas kapas sutvarkomas, jis išbraukiamas iš neprižiūrėtųjų sąrašo“, – teigė S. Mickutė.

O taip ir nesutvarkytų kapų likimas bus pradėtas spręsti jau kitų metų vasarą. Tokie kapai bus pripažįstami neprižiūrėtais, o tą turės patvirtinti speciali komisija, kurios darbą miesto Taryba reglamentuos artimiausiame posėdyje.

Pasak S. Mickutės, kapavietės neprižiūrėtomis nebus skelbiamos lengvabūdiškai. Jų savininkų nuolat ieškoma, jiems siunčiami registruoti laiškai, įspėjant apie atsakomybę.

Tačiau didžioji dalis kapaviečių savininkų, S. Mickutės teigimu, taip ir lieka nežinomi. Juos sunkiausia rasti, kai ant kapo nebelieka jokio paminklo.

Tikėtina, kad nusavinus kapavietę, vieną dieną prisistatys jos ankstesnis šeimininkas. Taip esą pasitaiko, kai žmonės grįžta po ilgų metų užsienyje, įkalinimo įstaigose. Tokiais atvejais, pasak specialistės, atsiradęs senasis savininkas galėtų bendrai prižiūrėti kapą su naujuoju.

Juolab kad, pasak S. Mickutės, į apleistus kapus negali būti iš karto laidojama.

„Leidimas laidoti pripažintoje neprižiūrima kapavietėje išduodamas, jeigu praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos. Tai – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Jis negali būti trumpesnis kaip 25 metai“, – aiškino specialistė.

Net 50 asmenų į Panevėžio miesto savivaldybę jau kreipėsi savanoriškai su prašymu paimti jiems našta tapusias kapavietes.

Neskuba keisti

Panevėžio rajono savivaldybė neskuba tvirtinti naujos kapinių priežiūros tvarkos, nors Vyriausybės nutarimas vieną dieną turės prisivyti ir ją.

„Kaip ir kiti kažkada, gal kitais metais, turėsime svarstyti naujas taisykles. Tačiau su kapinėmis reikia elgtis labai atsargiai – žmonių priešiškumas gali būti labai didelis. Metų metus niekas nelanko kapo, bet pabandyk jį paliesti“, – mano Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius.

Panevėžio rajone niekas neskaičiuoja neprižiūrėtų kapaviečių. Atsakomybė dėl jų tvarkos čia gula ant seniūnų pečių. Jie stengiasi ieškoti apleistų kapų savininkų, kalbėti su jais. Taip, pasak vicemero, geriau, nei imtis kardinalių priemonių.

„Pats dirbau ilgus metus tokį darbą ir žinau, kad sutvarkyti viską galima. Gal čia daugiau didelių miestų bėda, kur kapinės plečiasi nebesuvaldomu greičiu. Bet tam yra ir kitų būdų. Vertėtų keisti laidojimo tradicijas – antai deginant vietos palaikams reikia tikrai mažiau“, – kalbėjo A. Pocius.

Barbariška tvarka

Klausimą dėl Vyriausybės parengtų naujų kapinių priežiūros taisyklių neseniai sprendė ir biržiečiai. Šio rajono Savivaldybė pasipriešino siūlomai tvarkai ir dabar laukia aukštesniosios valdžios išaiškinimo.

„Esame prieš barbarišką kapinių tvarkymą – tai buvo ir bus šventa vieta“, – teigė Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas.

Jis stebisi, kaip savivaldybės sugeba pasirūpinti žydų, sovietinių karių kapais, kurie iš viso neturi savininko. O savo tautiečių amžino poilsio vietų lietuviai nebesugeba prižiūrėti ir ketina leisti per rankas.

„Tokia tvarka – tai galimybė kažkam pasilaidoti norimoje vietoje. Kuo kaltas tas mirusysis, kad jo kapavietės artimieji, giminaičiai neprižiūri – ar dėl to reikia drumsti jo ramybę. Pas mus seniūnijos kapines prižiūri ir bėdų nėra“, – patikino meras.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #kapinės
• #nacionalizacija
• #Panevėžys