Pusės privataus medinuko savininkas ne tik savo namo vidų, sklypą, bet ir už tvoros esančią valstybinę žemę apkrovė nežinia iš kur sutemptu „turtu“.
Tokiame nelegaliame sąvartyne jau buvo įsisiautėjusios liepsnos. Tąkart pavyko ugnį greitai užgesinti.
Apsileidėlio įkaitais tapę kaimynai ne pirmą sykį šaukiasi pagalbos. Bandymas jiems padėti kol kas tik surašytas popieriuje.
Bijūnų gatvės vieno namo kaimynai guodžiasi nebeturintys ramybės.
Pusė šio namo priklauso itin tvarkingai senjorei. Kita dalis – kadaise mielai su kaimynais bendraudavusiam, bet pastaruoju metu nuo jų užsivėrusiam, net į pasveikinimus nebeatsakančiam vyrui.
Priešais jo namo dalį – krūva įvairiausių daiktų: kaži kokios rūdijančios spintos, skardos, metaliniai, plastikiniai daiktai, rąstai, lentos, plytgaliai.
Prieš šį sąvartyną gyvenantis Bronius Grigaliūnas skaičiuoja, kad visi tie daiktai kaupti mažiausiai šešerius metus.
„Dabar tas kalnas gal kiek sumažėjo. Sakyčiau, keli metaliniai daiktai išvežti. O rąstai, lentos, apnešti nukritusiais lapais, pūva ir trūnija. Kokių tik parazitų ten nesiveisia. Sykį ta stirta buvo užsidegusi, laimė, žmonės laiku pamatė ugnį, užgesino“, – pasakoja B. Grigaliūnas.
Jis prisimena, kad kaimynas anksčiau gyvenęs su tėvu, tada jie tvarkęsi kaip ir visi.
Bet tėvui mirus, žmogus pradėjo į namus nešti ką įmanydamas. Daiktus, kuriuos daugelis turbūt pavadintų šlamštu, atsigabendavo dviračiu. Būdavo, kad ir kiti žmonės ką nors jam atveždavo mašina.
„Taip ir užvertė visą savo kiemą, daržą, sodą, paskui daiktus pradėjo krauti valstybinėje žemėje už savo tvoros“, – kalbėjo B. Grigaliūnas.
Valstybinėje žemėje šalia namo Bijūnų gatvėje įvairūs daiktai kaupiami jau aštuonerius metus. P. Židonio nuotr.
Pasak B. Grigaliūno, šlamštas jo kaupikui užtvėrė taką. Tad šeimininkas iš namų išeina ir į juos grįžta per tame pat name gyvenančios kaimynės teritoriją.
Vakar „Sekundės“ korespondentams lankantis prie namus užgriozdinusio vyriškio valdų ir nerandant, kaip pas jį patekti, pats šeimininkas nepasirodė.
Nebuvo matyti ir namo bendrasavininkės.
Kiti kaimynai pasvarstė, kaip senjorei turėtų būti neramu taip gyventi. Tačiau jie tvirtino negirdėję, kad moteris kam nors skųstųsi.
„Gerokai anksčiau mūsų katė atvedė kačiukų kaip tik pas tą daiktų prikaupusį kaimyną. Tada to šlamšto tiek nebuvo. Kai sužinojusi apie mūsų katės reikalus, ėjau susirinkti kačiukų ir išsigandau pamačiusi, kaip žmogus gyvena“, – prisipažino netoli nelegalaus sąvartyno gyvenanti Edita.
Anot jos, ta krūva – tikra mikrorajono bomba, galinti bet kada sprogti.
Baisiausia, kad gali kilti gaisras.
„Tai tokia nemaloni vieta, kad su anūku jos vengiame – visuomet pereiname į kitą gatvės pusę“, – prisipažino Edita.
Dar viena kaimynė Violeta į Bijūnų gatvę atsikraustė prieš 15 metų. Ji mena, kad tada su kaimynu maloniai šnektelėdavo, šis jai pasakodavęs šviesius planus, dalindavosi mintimis, kokio verslo imsis.
„Paskui priešais jo namus valstybinėje žemėje ėmė rastis kažkokių lyg staklių, lyg spintų, kurios turbūt buvo reikalingos jo verslui. Bet jokio verslo žmogus nesiėmė, vien tempė daiktus į namus. Dabar jau senokai jo nemačiau. Tikiuosi, kad tas kaimynas dar gyvas“, – sakė Violeta.
Nelegalaus sąvartyno kaimynams baisu dėl bet kurią akimirką galinčio kilti gaisro. P. Židonio nuotr.
Visi trys pašnekovai svarstė, kad tokiam žmogui, nors jis ir taikus, jo paties labui galbūt reikalinga medikų pagalba. Vietinius piktina ir pačios Savivaldybės bejėgiškumas.
„Prie to namo buvo atvažiavęs žmogus, kaip suprantu, iš valdžios, kažką rašė, fotografavo. Bet nuo to niekas nepasikeitė“, – konstatavo B. Grigaliūnas.
„Negi negali kokios nors tarnybos išvežti tą šlamštą bent jau iš valstybinės žemės, o už išvežimą pateikti mūsų kaimynui sąskaitą?“ – klausė Edita.
Panevėžio savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė patvirtino, kad Bijūnų gatvės namo problema seniai ir gerai žinoma.
Namo dalies savininkui, kuris kaupia įvairius daiktus ir jais užkrovęs valstybinę žemę, buvo skiriami įspėjimai bei baudos. Baudas jis sumokėdavo.
2022-ųjų pradžioje Savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti terminą, iki kada šis žmogus privalo išvežti ne savo kieme sukrautus daiktus. Teismo prašyta, kad iki nurodytos datos neišsikuopus, už kiekvieną dieną panevėžiečiui būtų skirta po 30 eurų bauda.
„Teismas baudos dydį sumažino – nustatė, kad iki nurodyto termino aplinkos nesutvarkęs pilietis kasdien privalo mokėti po 10 eurų“, – paaiškino Teisės skyriaus vedėja.
D. Svirelienės teigimu, po 10 eurų kasdien šis asmuo privalo mokėti nuo 2022 metų kovo mėnesio. Į pinigų išieškojimą jau įtrauktas ir antstolis.
Pasak Teisės skyriaus vedėjos, Rožyno apsileidėlis sumoka po nedidelę sumą, jo skola auga, tačiau sukauptų daiktų vis tiek neišgabena.
Anot D. Svirelienės, esant tokiai situacijai, Savivaldybė rengiasi dar kartą kreiptis į teismą.
Šįkart bus prašoma leisti jai pačiai organizuoti valstybinėje žemėje sukauptų daiktų išvežimą. Už atliktą tokią paslaugą sąvartyną prikaupusiam žmogui būtų pateikta sąskaita.
D. Svirelienė taip pat atkreipė dėmesį, kad šio namo sklypo dalis įtraukta į neprižiūrimų privačių teritorijų sąrašą. O tai reiškia, kad sklypo savininkas privalo mokėti gerokai didesnį žemės mokestį nei tie, kas tvarko savo teritoriją.