-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Įkvėpti domėtis mokslu bei naujausiomis technologijoms šiandien būrys robotų konstruotojų Panevėžyje kovėsi dėl geriausiųjų vardo. Iš 110 užsiregistravusių 1-4 ir 5-10 klasių komandų, net šešiolika, geriausiai pasirodžiusių trijose kategorijose, turės galimybę jėgas išbandyti inovatyvioje išradėjų šventėje – finalinėje „Robotiadoje“, kovo 3 -iąją vyksiančioje Vilniuje.
Ten sėkmingiausiai pasirodžiusieji gaus kelialapį tiesiai į JAV pasaulio bei Europos konstruotojų čempionatą ir turės galimybę atstovauti savo šaliai robotų kovose.
Papildomai įsteigtas prizas dovanojo tiesioginę kelionę ir Panevėžyje geriausiai pasirodžiusiems išradėjams. Laimėtojai savo žinias bei įgūdžius galės pademonstruoti Estijos atvirajame čempionate.
Išradėjų varžytuvėse moksleiviai vertinti pagal pasaulinę FLL robotikos varžybų sistemą, o jų sukonstruoti robotai privalėjo įveikti kuo daugiau misijų per tam skirtą laiką.
Apie galimybę ateities robotams spręsti realias pasaulio problemas kalba ir šių metų varžybų tema – vanduo. Jaunųjų kūrėjų sukonstruoti robotai sprendė dilemą kaip sutaisyti nutrūkusius vamzdžius, fontaną ar kaip susidoroti su kitais kone kasdien visuose pasaulio kampeliuose kylančiais iššūkiais. Inovatyviais sprendimais ir savo atradimais konstruotojai dalijosi ir su renginyje susirinkusiais smalsuoliais.
Robotikos akademijos ekspertas Artūras Gaulia pripažįsta, jog šios varžybos didelis iššūkis mokiniams.
„Jeigu šitą užduotį duotumėte suaugusiam inžinieriui jis atsakytų, jog čia yra kokių pusės metų darbas, o štai vaikai pasiruošė kone per mėnesį. Tačiau čia laikas ir laimėjimai ne tokie svarbūs. Svarbiausia, ką mokiniai gaus dalyvaudami tokiose varžybose ir eidami link laimėjimo. Šis kelias jiems yra žymiai prasmingesnis ir įsimintinesnis“, – neabejoja A. Gaulia.
Pasak eksperto, itin svarbu, jog vaikai užduotis atlieka realybėje – patys simuliuoja, modeliuoja, eksperimentuoja. Per tai jie puikiai supranta, kur jų kūriniai gali būti panaudoti, pritaikyti realiame gyvenime.
Apsilankiusieji varžybose ne tik stebėjo besivaržančius konstruotojus, tačiau ir patys galėjo tapti šventės dalimi. Renginio svečiai programavo robotus, kurie varžėsi futbolo aikštėje ar sumo varžybose, sudalyvavo atsitiktiniuose eksperimentuose, turėjo galimybę sukonstruoti raketą iš paprastų buitinių priemonių ir ją paleisti.
Dar didesnio susidomėjimo sulaukė net iš Prancūzijos atkeliavęs robotas humanoidas, demonstravęs unikalų dirbtinį intelektą ir galėjęs su renginio dalyviais ne tik pabendrauti, bet ir padainuoti ar pašokti.
Drąsiausiųjų laukė išbandymai virtualioje realybėje: susirinkusieji buvo kviečiami pasinerti į kelionių pasaulį – įveikti kalnus, vandenynus ar susidurti su kitais gamtos reiškiniais.
A. Gaulios teigimu, Lietuvoje jau auga jaunoji robotikos entuziastų karta.
Tą parodo skaičiai mokinių, įsitraukusių į robotikos užsiėmimus.
„Tokio vienos krypties būrelio populiarumo nebuvo netgi Sovietų Sąjungos laikais. Sukurtos priemonės leidžiančios motyvuotai, tačiau labai paprastai kurti, eksperimentuoti, o tai turbūt ir davė nevaržomą galimybę vaikams masiškai rinktis robotiką“, – sako Robotikos akademijos atstovas.
Anot jo, mokymasis neturėtų būti tik žinių įkrovimas į vaiko galvą. Būtent tokio principo laikomasi robotikos moksle.
„Žinios yra konstruojamos ir jos ateina per patirtį. Kuo robotika skiriasi nuo klasikines pedagogikos? Pedagogikoje klaidos vertinamos blogais pažymiais, o robotikoje klaidos tėra reali patirtis, per kurią mokomasi“, – lygino pašnekovas.
Robotikos ekspertas įsitikinęs, jog pažintis su ateities specialybe turėtų prasidėti dar mokyklos suole ar net ankščiau. Kaip sektiną pavyzdį A. Gaulia pateikia Korėją, kur visose mokyklose masiškai buvo pradėtos diegti labaratorijos ir per gerą dešimtmetį šalyje viena po kitos ėmė dygti didžiosios gamyklos, dabar kuriančios garsių prekės ženklų elektroniką viso pasaulio vartotojams.
„Neužtenka tik paskatinti domėtis vaikus pažangiausiomis technologijos, bet ir įtraukti juos į procesą, sudaryti galimybes tapti kūrėjais, ne tik vartotojais, turinčiais mobilųjį telefoną ar besinaudojančiais planšetiniu kompiuteriu. Tai yra labai svarbu bet kuriai valstybei. Tai – vaikų ateitis ir jie turės kažkaip išgyventi tose technologijų džiunglėse. Gaila, jog mokyklos dar nėra tam pasirengusios nei techninėmis priemonėmis, nei mokymo programa“, – teigė A. Gaulia.
Anot jo, paradoksalu, bet nors robotika neatsiejama nuo ateities kartos, mokykloje iš vaikų reikalaujama paklusti taisyklėms, universitetuose taip pat galioja tam tikros nuostatos, o štai darbdavys jau netgi dabar priimdamas žmogų į darbą iš jo reikalauja ne tik taisyklių laikymosi, kompetencijų, bet ir kūrybiškumo.
A. Gaulia pripažįsta, jog Panevėžio užmojis paversti miestą unikaliu robotikos centru yra netgi labai realus, tačiau kad miestas to pasiektų, reikia sistemingai dirbti.
„Jeigu dabar mes valstybės gerovę matuojame per BVP, tai antrasis matavimo vienetas yra kiek vienam žmogui tenka roboto. Kuo daugiau mes turime robotų, tuo daugiau galime pagaminti ir pakelti BVP “, – sako A. Gaulia.
Panevėžiui jis siūlo sekti Europos valstybių pavyzdžiu – kai kuriose jų toks matavimo vienetas jau taikomas.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės prof. Daivos Žostautienės teigimu, jog vaikų skatinimas domėtis technologijomis, jų gebėjimas kurti, konstruoti, valdyti šiuolaikinius įrenginius ir netradicinių sprendimų bei jau minėto kūrybiškumo ugdymas tampa prioritetu ruošiant jauną žmogų šiuolaikiniam pasauliui.
„Gyvename technologijų amžiuje. Jau šiandien daug darbo vietų automatizuotos, robotizuoti pagalbininkai palengvina mūsų darbo sąlygas ir taip prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, o ateityje robotų integravimas į kasdieninį mūsų gyvenimą tik intensyvės“, – neabejoja D. Žostautienė.
Pasauliui stovint ant ketvirtos pramonės revoliucijos slenksčio, kai didžiųjų pokyčių laukiama jau po maždaug penkerių metų, Panevėžio vicemero Alekso Varnos teigimu, miestas jau dabar jiems rengiasi.
„Turime sukurti sistemą, kad vaikai dar mokyklos suole įgytų robotikos specialybei reikalingus įgūdžius“, – sako vicemeras.
Aukštaitijos sostinė išsikėlusi ambicingą siekį – tapti vienu stipriausių ne tik Lietuvos, bet Šiaurės rytų Europos regiono robotikos centru. Tam penkiolikos institucijų – verslo, švietimo, savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai pasirašė sutartį ir įsipareigojo bendradarbiauti Aukštaitijos sostinę paverčiant robotikos miestu.
Komentarai
-
- Virgis
- 13:24 2018.02.25
Rodyti visus komentarus (1)Labai šaunu, puikią kryptį pasirenka miestas – ir reikalinga, ir modernu, ir žmonės geras algas gauti gali. Palaikau ir džiaugiuosi !