Panevėžio mieste daugiausia rinkėjų simpatijų pelnė konservatorių kandidatė I. Šimonytė, o rajone – nepartinis G. Nausėda. Toks rinkėjų pasirinkimas, anot politologų, rodo, kad žmonės balsuoja ne už politines pažiūras, o už asmenybes.

Rinkimų svarstykles nusvėrė asmenybės

Rinkimų svarstykles nusvėrė asmenybės

Prezidento rinkimų pirmasis turas Panevėžio mieste ir rajone kiek sumaišė politines kortas. Savivaldos rinkimuose konservatoriams atsukę nugarą, panevėžiečiai prezidento rinkimuose labiausiai palaikė TS-LKD kandidatę I. Šimonytę. Panevėžio rajone labai panaši situacija – čia jau ne pirmą dešimtį metų valstiečiai neturi konkurencijos, tačiau jų pasiūlyto kandidato S. Skvernelio žmonės nepalaikė – daugiausia balsų atidavė G. Nausėdai.

Prezidento rinkimų pirmasis turas didelių staigmenų nepažėrė – į antrąjį rinkimų turą pateko ekonomistas Gitanas Nausėda ir konservatorių (TS-LKD) kandidatė Ingrida Šimonytė. Panevėžio mieste ir rajone susiklostė kiek netikėta situacija. Savivaldos rinkimuose mieste konservatoriams panevėžiečiai atsuko nugarą, tačiau prezidento rinkimuose daugiausia palaikymo sulaukė TS-LKD kandidatė I. Šimonytė. Panevėžio rajone labai panaši situacija – čia jau ne pirmą dešimtį metų konkurencijos neturi valstiečiai, tačiau jų pasiūlyto kandidato Sauliaus Skvernelio žmonės nepalaikė – daugiausia balsų atidavė G. Nausėdai. Pirmos ir antros vietos laimėtojus skiria vos keli procentiniai punktai, tad antrasis rinkimų turas žada būti įtemptas. Anot sociologų ir politologų, šie rinkimai parodė, kad žmonėms svarbu ne deklaruojamos politinės pažiūros, kurios iš esmės visų kandidatų yra panašios, o asmenybės žavesys.

Kaip „Sekundei“ teigė sociologas V. Gaidys, tokį balsų pasiskirstymą Panevėžio mieste ir rajone galima paaiškinti tuo, kad partijų prestižas bei rinkėjų pasitikėjimas žemas, tad jie dažniausiai renkasi ne partijas, o asmenybes.

„Savivaldos rinkimuose rinkėjai balsavo už konkrečius žmones, kuriuos pažįsta, iš arti gali stebėti jų gyvenimą ir veiklą. Partija šiuo atveju tėra atsitiktinis dalykas. Prezidento rinkimuose taip pat renkasi ne ideologijas, o asmenybes. Žmonės intuityviai jaučia, ar tai doras žmogus, norintis tarnauti Lietuvai. Rinkimuose į Europos Parlamentą bus taip pat – balsuos ne už partijas, o užžmogų, todėl iš anksto kažką prognozuoti būtų sunku“, – aiškino V. Gaidys.

Tiesa, Seimo rinkimai – jau kitas dalykas. Pasak sociologo, Lietuvoje sumažėjo vieno žmogaus partijų, kurios būdavo savotiškais „uabais“. Šiuo metu partijų pirmininkai renkami, todėl galima kalbėti apie labiau išreikštas ideologijas. Tačiau kalbant apie kandidatų į prezidentus politines pažiūras, visi jie kalba panašiai: žada išgyvendinti korupciją, kelti ekonomiką, orientuotis į Vakarų demokratines vertybes ir pan.

„Svarbiau tampa ne politinės pažiūros, o asmenybės. Tuo labiau kad Lietuvoje ne tiek jau daug tų laisvės laipsnių, kur galima judėti – į Rytus ar į Vakarus. Praktiškai visų kandidatų nuostatos tos pačios. Pavyzdžiui, Lenkijoje yra gerokai didesnių skirtumų kaip fundamentalizmas ar religiniai dalykai, o Lietuvoje – tik socialinio-ekonominio pagrindo pasidalijimas ir jis nėra labai stiprus“, – pažymi V. Gaidys.

Sociologas V. Gaidys įsitikinęs, kad intriga, kuris kandidatas – I. Šimonytė ar G. Nausėda – laimės prezidento rinkimus, išliks iki pat paskutinės minutės.

Politiškai subrendo

Sociologo teigimu, visuomenės nuomonės tyrimų, ką žmonės rinksis antrajame prezidento rinkimų ture, nesiruošiama daryti. Abu kandidatai turi savo rinkėjų palaikymą. Be to, anksčiau daryti visuomenės nuomonės tyrimai atskleidžia, kad dalis rinkėjų, kurie balsavo už I. Šimonytę, antrame rinkimų ture gali balsuoti už G. Nausėdą ir atvirkščiai – abu kandidatai jiems priimtini.

„G. Nausėdos rinkėjų ratas yra platesnis – už jį balsuos socialdemokratų partijos elektoratas, taip pat kaimiškų vietovių rinkėjai. O I. Šimonytė labai stipri Vilniuje – kuo toliau nuo sostinės, tuo jos populiarumas mažėja. Bet toks žmonių pasiskirstymas nieko nestebina, taip yra kiekvienoje demokratinėje valstybėje“, – kalbėjo V. Gaidys.

Anot sociologo, šie rinkimai buvo ir savotiškas lakmuso popierėlis, kiek lietuviai politiškai jau subrendo. Pirmiausia jie buvo įdomūs tuo, kad rinkėjai galėjo rinktis iš devynių kandidatų – nuo nepriklausomų iki ganėtinai radikalių pažiūrų. Paskutinį kartą tokie gausūs kandidatų prezidento rinkimai buvo 2002, kai dalyvavo septyniolika politikų, panorusių atsisėsti į aukščiausią valstybės postą. Be to, tai vieni pirmųjų rinkimų, kai kandidatai savo politinėje kampanijoje nenaudojo juodųjų technologijų. Iš dalies tuo galima paaiškinti faktą, kad šįkart į rinkimų apygardas atėjo santykinai rekordiškas kiekis rinkėjų. Anot pašnekovo, žmonių aktyvumą galima motyvuoti ir tuo, kad dabar buvo galima balsuoti ne tik savo, bet ir bet kurioje Lietuvos vietoje esančiose rinkimų apygardose, kas ypač aktualu jaunimui.

„Intriga prezidento rinkimuose išliks iki paskutinės minutės. Manau, kad rinkėjams bus įdomu žiūrėti dviejų protingų žmonių pokalbius ir debatus, kaip geriau Lietuvai eiti į priekį. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad mūsų šalis subrendo, per šiuos rinkimus nebuvo pavienių žmonių ar partijų protestų, kas yra politinės paauglystės sindromai. Turėjome normalius vakarietiškus rinkimus“, – pažymi V. Gaidys.

Panevėžio mieste. Apylinkių skaičius – 29. Pagal gautus iš apylinkių duomenis: rinkėjų sąraše įrašyta rinkėjų – 78 248, rinkimuose dalyvavo – 46 511 (59,44 proc.), negaliojančių biuletenių – 329 (0,71 proc.), galiojančių  biuletenių – 46 182 (99,29 proc.).

Nusivylė tradicinėmis partijomis

Politologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Algis Krupavičius teigė, kad prezidento rinkimų Panevėžio mieste ir rajone rezultatai yra savotiškas Savivaldybių tarybų rinkimų veidrodinis atspindys. Juose pagrindinės politinės lenktynės dėl valdžios vyko tarp dviejų visuomeninių komitetų. Toks pasirinkimas demonstruoja rinkėjų nusivylimą partijomis, todėl ir nepartinis kandidatas G. Nausėda surinko trečdalį balsų.

„Labai tikėtina, kad G. Nausėda gavo buvusių visuomeninių komitetų rinkėjų paramą. Bet iš vienų rinkimų toli siekiančių išvadų nereikėtų daryti. Lygiai kaip per anksti būtų sakyti, kad Tėvynės sąjungos ir krikščionių demokratų partija sugrįžta į valdžios olimpą Panevėžyje“, – sakė A. Krupavičius.

Nors I. Šimonytė Panevėžyje ir pirmavo – surinko keliais procentiniais punktais daugiau rinkėjų balsų nei antroje vietoje likęs G. Nausėda, politologas geresnes galimybes antrajame rinkimų ture mato pastarajam. Jo įžvalgomis, į antrą rinkimų turą neišėjusių kandidatų balsai atiteks būtent nepartiniam G. Nausėdai.

„Antrajame rinkimų ture nebūčiau toks tikras, kad I. Šimonytei užteks balsų laimėti rinkimus Panevėžyje. Sakyčiau, priešingai, G. Nausėda turi daugiau galimybių atkovoti daugiau miesto gyventojų simpatijų“, – savo įžvalgomis dalijasi politologas.

Panevėžio rajone. Apylinkių skaičius – 40. Pagal gautus iš apylinkių duomenis: rinkėjų sąraše įrašyta rinkėjų – 32 404, rinkimuose dalyvavo – 17 647 (54,46 proc.), negaliojančių biuletenių – 103 (0,58 proc.), galiojančių biuletenių – 17 544 (99,42 proc.).

Myli nepartinius

Politinė dėlionė mieste pernelyg nenustebino, o rajone – atvirkščiai. Panevėžio rajonas visuomet buvo laikomas viena iš Valstiečių ir žaliųjų partijos tėvonijų, tad palyginti nedidelis S. Skvernelio populiarumas – penktadalis visų rinkėjų balsų – verčia sunerimti.

„Galime daryti išvadą, kad valstiečių ir žaliųjų saulė po truputį leidžiasi. S. Skvernelis buvo ryškus kandidatas ir ne pats geriausias jo pasirodymas sako, kad aprėpiamoje laiko perspektyvoje matysime tam tikras partijų pasirinkimo slinktis Panevėžio rajone“, – teigė A. Krupavičius.

Politologo teigimu, prezidento rinkimuose rinkėjų pasirinkimą lemia ne politinės partijos ar priklausymas politinėms organizacijoms, o kandidatai. Lietuvoje dalis žmonių yra linkę balsuoti už nepartinius kandidatus, kurių būna kiekvienuose rinkimuose. Dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat dviejuose rinkimuose iš eilės kandidatavo kaip nepartinė. Tokį pat paveikslą galima matyti ir Valdo Adamkaus prezidentavimo istorijoje.

„G. Nausėda tokio rinkėjų palaikymo sulaukė būtent todėl, kad yra nepartinis. I. Šimonytės populiarumą galima paaiškinti tuo, kad tai yra vienas iš šiuolaikiškiausių, atviriausių ir patraukliausių Tėvynės sąjungos ir krikščionių demokratų partijos veidų. Neatsitiktinai ji laimėjo pirminius rinkimus partijoje ir tapo kandidate į prezidentus. Jeigu turėtume kitą kandidatą, pavyzdžiui, Gabrielių Landsbergį, ar jis būtų toks pat patrauklus kaip I. Šimonytė, labai abejočiau“, – savo įžvalgomis pasidalijo A. Krupavičius.

Komentarai

  • Panevėžio mieste socdemas gavo 26 procentais mažiau net už Juozaitį.
    Gedulingą vainiką tūlas socdemas tai bent prisinešiojo…

    • Atsakyti
    • Rajono socdemai neturi Degenio – rajone socdemas laimi prieš Juozaitį.

      • Atsakyti
  • Per anksti būtų sakyti, kad Tėvynės sąjungos ir krikščionių demokratų partija sugrįžta į valdžios olimpą Panevėžyje“, – sakė A. Krupavičius.

    • Atsakyti
  • Vėl balsuosiu už moterį.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų