Rezonansinį burbulą susprogdino teismas

Rezonansinį burbulą susprogdino teismas

 

Metų metus trukęs apklausų Panevėžio STT rūmuose, taip pat pas Panevėžio prokurorus maratonas ieškant korupcijos įrodymų rezonansinėje krepšinio čempionato byloje baigėsi tyrėjų fiasko Vilniaus teismuose.

Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prokurorų skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo dar 2018-ųjų rudenį priimtą sprendimą, kuriuo visiškai išteisinti buvęs Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, jo patarėjas Darius Simėnas, buvęs Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) bei dar keturi kaltinamieji dėl veiksmų, susijusių su pasirengimu 2011 m. Europos krepšinio čempionatui.

Šioje byloje septyni fiziniai asmenys ir LKF buvo kaltinti dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, Panevėžio miesto savivaldybės lėšų įgijimo apgaule ir šių lėšų panaudojimo ne 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato reikmėms, bet vieno iš Panevėžio miesto viešbučių rekonstrukcijai.

Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai konstatavo, jog visų kaltinamųjų veiksmuose išties nebuvo jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių, o LKF ir Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta sutartis buvo realiai vykdoma ir ji nebuvo fiktyvi.

Ne ant vienų svarstyklių

Vienas iš išteisintųjų, buvęs Panevėžio mero patarėjas Darius Simėnas skaičiuoja: sausio 7-ąją šiai bylai suėjo 7-eri metai.
Anot jo, per tą laiką sunkiausia buvo matyti kenčiančius artimuosius.
„Jie labiausiai išgyveno dėl to dalyko. Mamą turiu, o tėtis išteisinimo nebesulaukė. Tėvams buvo skaudžiau nei bet kam kitam“, – sako D. Simėnas.
Jis sako tikėjęs teismais, bet pasitikėjimas teisėsauga buvo susvyravęs. Dabar, jau po dviejų išteisinamųjų nuosprendžių, anot buvusio mero patarėjo, viskas vėl atsistojo į savo vietas.
„Be jokios abejonės, negalima visos teisėsaugos dėti ant vienų svarstyklių. Kaip matot, STT ir prokuratūra ne tas pats, kas teismas. Ko gero, kiekvienas mano situacijoje jaustų nuoskaudą. Septyneri metai, nesakyčiau, kad pragaras – buvo visko, bet visą laiką turėjau gyventi su ta byla“, – kalbėjo išteisintasis.
Visgi, jo nuomone, etiketė, prilipusi ikiteisminio tyrimo pradžioje, niekur nedingo net ir tada, kai teismai nuėmė tą naštą. Pasak D. Simėno, plačiajai visuomenei jis ir kiti šios bylos dalyviai buvo nuteisti nuo pat pirmųjų dienų.
„Pasverkite erzelį, kuris vyko visus tuos metus, ypač pirmaisiais, o tas, kas įvyko dabar, bus labai greitai užmiršta“, – mano panevėžietis.

Mato politinį pamušalą

D. Simėnas ironizuoja, kad ši byla į Lietuvos teisėsaugos istoriją turėtų įeiti ne vien dėl to, kad joje buvo narpliojamos per visą šalies istoriją antrą kartą joje surengto Europos vyrų krepšinio čempionato aplinkybės.
„Buvome pirmieji ir turbūt vieninteliai, kuriems net įtarimuose nebuvo įvardyta, kad siekėme ir turėjome asmeninės naudos. Matyt, tai precendento neturintis atvejis, kai byloje visiškai nedominavo asmeninė nauda. Visi puikiai žinojo, kad jos niekas neturėjo. Kur čia buvo įžvelgta korupcija? Tai buvo tiesiog sukurpta byla, kurią tyrė ir kontroliavo Panevėžio STT ir prokurorai“, – kalbėjo D. Simėnas.

Išteisinamasis sako nemanantis, kad baudžiamąją bylą čempionato Panevėžyje organizatoriams pradėjusius teisėsaugos pareigūnus galima kaltinti neprofesionalumu. Jis neslepia matantis kitas priežastis, kodėl įvairios teisėsaugos institucijos turėjo darbo net septynerius metus.
„Manau, kad tai buvo daroma savanaudiškai, tyčia ir man atrodo, kad tie žmonės, kurie labai domėjosi ta byla, sudėliojo į savo vietas. Iš šitos bylos kai kas turėjo asmeninės naudos ir iki šiol jos turi. Ta byla kai kam buvo politinės sėkmės viena iš sudedamųjų dalių. Dabar į STT pradedamus tyrimus žiūriu labai rezervuotai“, – sako D. Simėnas.

Siūlo apribojimus buvusiems pareigūnams

Bylą politizuota vadina ir buvęs Panevėžio meras, šiuo metu miesto Tarybos opozicijoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vitalijus Satkevičius.
Anot jo, per septynerius metus byla lyg tyčia suaktyvėdavo prieš rinkimus.
„Dėl tokių prokuratūros ir STT veiksmų nukentėjo mano sveikata ir geras vardas. Pasijutau esąs žlugdomas kaip politikas ir kaip žmogus. Drauge su manimi visą šį absurdą turėjo išgyventi mano šeima ir kiti artimieji. Šią bylą 2010-aisiais pradėjo Panevėžio STT vadovas Povilas Urbšys, vėliau tapęs politiku. Nekalti žmonės daugiau kaip 7 metus buvo tąsomi po tardymus ir teismus. Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti Ombudsmeno įstatymą, kad tokias politizuotas bylas užkardytų dar jų pradžioje. Taip pat spec. tarnybų darbuotojams baigus tarnybą, turėtų būti bent 5 metus draudžiama

V. Satkevičiaus teigimu, dėl prokuratūros ir STT veiksmų nukentėjo jo sveikata ir geras vardas.

kandidatuoti į politines pareigas“, – spaudai išplatintame pranešime teigia V. Satkevičius.

Kratosi sąsajų

Seimo narys P. Urbšys atremia, jog ši rezonansinė baudžiamoji byla pradėta jam jau pasitraukus iš STT.
„Tarybos narys painioja baudžiamąją bylą su tyrimo byla. Kai aš vadovavau STT Panevėžio padaliniui, buvo pradėta tyrimo byla. Baudžiamoji pradėta man ten nebesant. Man tikrai sunku atsakyti už kokybę baudžiamosios bylos, kuri pradėta man ten nesant“, – kalbėjo politikas.
P. Urbšys teigia nematantis bylos sąsajų su politika.
„Tam pačiam Tarybos nariui reikėtų prisiminti, kad kai kėlė kandidatūrą į Seimą, jo atžvilgiu pagal baudžiamąją bylą jokie veiksmai nebuvo padaryti. Veiksmus, susijusius su įtarimais, STT inicijavo po rinkimų. V. Satkevičius pamiršo ir kitą svarbią aplinkybę. Kai buvo meras, lankėsi STT ir jam patariau visus veiksmus, susijusius su čempionato organizavimu, daryti viešai. Džiaugiuosi, kad tos mano rekomendacijos padėjo žmogui išvengti skaudžių pasekmių“, – teigė P. Urbšys.
Buvęs STT vadovas tvirtina, jog iš šalies stebėdamas bylos eigą, buvo nustebęs, kai buvo reiškiami įtarimai V. Satkevičiui. Seimūnas sako ir iki šiol nesuprantąs, kodėl
byla buvo išskirta į dvi atskiras. Kitoje buvo teisiama viešbučio savininkė Dalia Kuklierienė, šiuo metu pasikeitusi pavardę.
„Jie atidarė seifo duris ir nusisuko, po to leido kitam asmeniui tame seife pasijausti šeimininku. Buvo atskirta pasekmė nuo priežasties“, – sako P. Urbšys.

Bendras interesas

Lietuvos valstybė ir FIBA buvo pasirašiusios susitarimą dėl 2011 m. Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje pagal FIBA patvirtintus reikalavimus. Vyriausybė patvirtino, kad čempionatas vyks Lietuvos regionuose, tarp jų ir Panevėžyje. Jame buvo arena, tačiau nebuvo viešbučio, kuris atitiktų FIBA reikalavimus. FIBA atstovai, patikrinę Aukštaitijos sostinės viešbučius, patvirtino, kad viešbutis „Romantic“ būtų tinkamas čempionato dalyviams apgyvendinti, jeigu būtų atlikta jo rekonstrukcija.
Kaip teigiama Lietuvos apeliacinio teismo pranešime, Panevėžio savivaldybei nerandant privačių investuotojų viešbučio rekonstrukcijai ir kilus grėsmei, kad čempionatą reikės perkelti į kitą miestą, LKF sutiko savo lėšomis dalyvauti rekonstruojant viešbutį ir taip išspręsti čempionato dalyvių apgyvendinimo klausimą.
Mainais Savivaldybė su LKF sudarė ilgalaikę mokamų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už sutartyje numatytą sumą LKF įsipareigojo Panevėžyje organizuoti ne tik Europos čempionato varžybas, bet ir dar ketverius metus įvairius sporto renginius, seminarus. Panevėžio miesto savivaldybė įsipareigojo sutartyje numatytą sumą sumokėti per dvejus metus.

Savanaudiškų tikslų neįžvelgė

Kaip pasisakė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, tarp Panevėžio savivaldybės ir LKF susiklostė santykiai, kuriems įtakos turėjo ne apgaulė, o bendras visiems gerai žinomas tikslas – sėkmingai organizuoti Europos krepšinio čempionatą Aukštaitijos sostinėje.
Pasak teismo, siekis organizuoti Europos čempionatą Panevėžyje, o ne Vilniuje, buvo siejamas ne su LKF ar kitų išteisintųjų savanaudiškų tikslų įgyvendinimu, bet su panevėžiečių interesų užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad teisiamieji nepadarė didelės žalos valstybei, LKF ar Panevėžio savivaldybei.
„Ne kiekvienas pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė teisiniams gėriams apginti“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Komentarai

  • Gerai kad šalia buvo Geradaris, kuris visiems „padėjo“. Kaip šlykštu. O dar seimo narys.

    • Atsakyti
  • Urbšys kaip visada, beveik šventas

  • Labai gaila terlioti žinomą pavardę, bet teks pripažinti, kad Panevėžyje išgyvenome urbšizmo laikotarpį. Laikotarpis pasižymėjo įžūliausio melo ir manipuliacijų epizodais, kai mus nuo korupcijos ginti privalanti institucija pati buvo panaudota vieno žmogaus politinei karjerai sukurti ir apsaugoti. O pats subjektas sugebėjo apkvailinti eilę žinomų panevėžiečių. Gerai, kad visa tai praeityje.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų