Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Renovacijos tendencijos: 2024 m. Ukmergėje atnaujinta 11 daugiabučių namų

Renovacijos tendencijos: 2024 m. Ukmergėje atnaujinta 11 daugiabučių namų

2024 m. renovacijos tempai rodo nuoseklų augimą – kasmet vis daugiau žmonių ryžtasi suteikti savo daugiabučiui antrą šansą. Praėjusiais metais Lietuvoje iš viso buvo renovuoti 333 namai, o tai 55 daugiau nei 2023 metais. Baigus 11 daugiabučių modernizavimo darbus Ukmergėje, jų gyventojai jau gali džiaugtis ne tik mažesnėmis sąskaitomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe.

 „Pernai renovuotų namų skaičius patvirtina, kad modernizacijos procesas išlieka nuoseklus ir stabilus. Ypač džiugina tai, jog beveik 200 atnaujintų pastatų pasiekė B energinio naudingumo klasę. Pakeitę valstybės paramos daugiabučių namų atnaujinimui skyrimo tvarką ir išplėtę priemonių sąrašą šiemet tikimės renovuoti iki 400 senų gyvenamųjų namų“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.

Nuo daugiabučių atnaujinimo programos pradžios 2013 m. Vilnius išlieka lyderiu su daugiau nei 300 renovuotų pastatų, o Kaunas taip pat greitai pasieks šį skaičių. Klaipėdoje per šį laikotarpį atnaujinta daugiau nei 250 daugiabučių.

Mažesnėse savivaldybėse renovacijos tempai taip pat nuteikia optimistiškai. Palangoje ir Elektrėnuose atnaujinta po 21 daugiabutį, Jonavoje ir Ukmergėje – po 12, o Tauragėje ir Marijampolėje – po 11 .

Renovuoti skatina blogėjanti daugiabučio būklė

Nuo Daugiabučių atnaujinimo programos pradžios 2013 m. Ukmergėje renovuota 95 namai, o 500 dar laukia savo eilės. Pernai mieste renovuotų 11 daugiabučių naudingasis plotas siekia 5812,18 kv. m, juose iš viso yra 360 butų. 8 gyvenamieji namai pasiekė B, o 3 – C energinio naudingumo klasę.

Ukmergės rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas pastebi, kad gyventojai renovacijos klausimu dažnai pasidalija į dvi stovyklas: vieni supranta blogėjančią daugiabučio būklę ir siekia atnaujinimo, kiti – modernizacijos naudą vertina skeptiškiau. Pastaruosius svarbu įtikinti akcentuojant renovacijos privalumus, tokius kaip didesni energijos sutaupymai, geresnė gyvenimo kokybė, padidėjusi nekilnojamojo turto vertė bei mažesnės išlaidos nuolatiniam pastato remontui.

„Renovacija ne tik gerina pastatų energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę, bet ir žymiai pagerina estetinį miesto vaizdą. Atkūrus senų daugiabučių išvaizdą, miestas tampa patrauklesnis tiek gyventojams, tiek atvykstantiems. Modernizuoti pastatai suteikia miesto aplinkai šiuolaikiškumo, didina jo patrauklumą turistams ir potencialiems investuotojams“, – tikina T. Balžekas.

Jis tęsia, kad viena iš renovacijos paskatų – valstybės teikiama parama, kuri padeda sumažinti gyventojams tenkančią finansinę naštą.

Naujas renovacijos finansavimo modelis

Gyventojai šiuo metu kviečiami teikti paraiškas valstybės paramai seniems daugiabučiams atnaujinti iki B arba aukštesnės energinio naudingumo klasės. Nuo šiol ji bus skaičiuojama taikant fiksuotą įkainį už kvadratinį metrą būsto ploto. Dėl to sumažės dokumentų pateikimo ir patikrinimų skaičius, per trumpesnį laiką bus galima renovuoti daugiau namų. Pasak A. Bartkevičienės, dar viena patraukli naujovė – kompensuojamos ne tik energinio efektyvumo didinimo, bet ir estetinio patrauklumo bei gyvenimo kokybės gerinimo priemonės – balkonų išplėtimas, balkonų langų ir durų angų didinimas, dviračių saugyklų įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms. Paraiškos šiam kvietimui priimamos iki šių metų spalio 1 d.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite