-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kupiškio rajono gyventoja Neringa Gabrėnienė savo dukrelę pavadino Amber. Tokį vardą ji savo atžalai išrinko dar gyvendama Ispanijoje.
„Mūsų mažoji gimė užsienyje ir norėjome tokio vardo, kad jis būtų lengvai tariamas bei rašomas tiek ispanų, tiek lietuvių kalbomis. Šis vardas amerikietiškas, lietuviškai išvertus reiškia „gintarą“. Prieš duodami jį pasidomėjome reikšme – girdėjau visokių atvejų, kai emigrantai savo vaikus pavadina labai keistai, o išvertus jų vardus, net gaila pasidaro“, – „Sekundei“ pasakojo N. Gabrėnienė.
Neringa sako, kad jos dukrelės vardas vis dar itin stebina lietuvius.
Aplinkinių nuostabą kelią ir Anglijoje gyvenančios lietuvaitės Evos dukrelių vardai. Pirmą mergaitę mama pavadino Lovete, o jaunesniąją – Skaila.
„Man lietuviški vardai paprasčiausiai nėra gražūs. Jie skambūs, bet gimus pirmam vaikui niekaip nesugalvojau, kaip jį pavadinti – niekas nepatiko. Ir mano pačios vardas – iš retesnių. Todėl norėjosi kažko ypatingo, negirdėto. Taip netyčia internete užtikome Lovetės vardą. Jis asocijavosi su anglišku žodžiu „Love. Skambėjo gerai, bet nebuvo visiškai lietuviškas, kaip kokia Loreta“, – apie savo pasirinkimą pasakojo Eva. Antro tokio vardo moteris iki šiol nėra girdėjusi.
Ir antrai savo mažylei emigrantė nutarė suteikti išskirtinį vardą. Mamos dėmesį patraukė vienoje laidoje matyta mergina, savo lietuvišką vardą pasikeitusi į amerikietišką trumpinį.
„Jos vardas skambėjo kvailokai, bet sužavėjo pati mergina. Ji buvo linksma, visą laiką šypsojosi ir, pasak laidos autorių, gyveno labai prabangų, turtingą gyvenimą. Pamaniau, kad vardas Skaila galėtų būti turtingo, linksmo gyvenimo simboliu, ir taip pavadinau savo antrąją dukrą“, – „Sekundei“ teigė Eva.
Tendenciją užsienyje gimusiems vaikams duoti lietuvių kultūrai neįprastus vardus pastebėjo ir lietuviško vardyno ekspertai.
„Iš tiesų užsienyje gimusiems vaikams duodami mūsų tautoje neįprasti vardai. Taip išeiviai derinasi prie aplinkos, kurioje jie gyvena. Šis procesas neišvengiamas ir mes galime tik stebėti naujų vardų įvairovę. Kitas reiškinys, matomas iš išeivių vardų, yra lietuviškos formos vaikų vardai, užrašyti be lietuvių kalbai būdingų rašmenų. Pavyzdžiui, Austeja be -ė ar Aushra, kur vietoj š yra derinys sh.“, – „Sekundei“ tvirtino Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorė Daiva Sinkevičiūtė.
Profesorė D. Sinkevičiūtė šiuo metu daugiausia dirba su istoriniais ir dabartiniais asmenvardžiais, ją domina vardų kilmė, raida, taip pat ir taikomasis aspektas – kodėl ir kaip žmonės duoda vardus. E.Kurausko nuotr.
Pagrindinė jos tyrimo kryptis yra tikrinė leksika – vardynas. Šiuo metu mokslininkė daugiausia dirba su istoriniais ir dabartiniais asmenvardžiais, ją domina vardų kilmė, raida, taip pat ir taikomasis aspektas – kodėl ir kaip žmonės duoda vardus.
Kada lietuviai ėmė vadintis vardais, šiandien pasakyti sunku. Tačiau šį reiškinį, pasak D. Sinkevičiūtės, lėmė to meto realijos ir gyvenimas.
Iš lietuvių leksikos atsiradusiais vardais iš pradžių žmonės vadinti pagal jų išvaizdą ar būdo ypatybes, vartojant žodžius netiesiogine prasme.
„Taip galėjo atsirasti vardas Kimsas, kuris sietinas su žodžiu „kelmas“. Taip greičiausiai galėjo būti vadinamas nepaslankus ar apsileidęs žmogus“, – aiškino profesorė.
Gali būti, kad ir senieji dvikamieniai vardai buvo sudaromi laikantis tam tikrų tradicijų, apie kurias šiandien nežinome. Pavyzdžiui, duodant vaikui tokį vardą vienas iš jo kamienų galėjo būti perimtas iš tėvo vardo ar vardas sudarytas iš abiejų tėvų vardų kamienų. Nors lietuvių, kaip ir kitų baltų, minėtos vardų davimo tradicijos, pasak pašnekovės, nepaliudytos, tačiau toks elgesys buvo būdingas germanų tautoms.
„Tokios elgsenos atspindžių galima rasti ir dabartyje, kai tėvai kuria vaikams vardus iš savo vardų. Teko skaityti, kad mergaitę pavadino Arvile, nes taip varde bus išlaikyti tėvo Arūno ir mamos Dovilės vardai“, – dėstė D. Sinkevičiūtė.
Išlikę rašytiniai šaltiniai rodo, kad pirmieji lietuvių vardai buvo su tautos gynyba siejamas Gintautas, Butnoro trumpinys – Butnis, jaunyste pasižymintis Jaunutis ar piktas Piktužis. Pastarieji vardai vartoti visu ikikrikščioniškuoju laikotarpiu.
Lietuvos istorijoje skirtini trys vardų davimo laikotarpiai. Pirmasis laikotarpis – tai ikikrikščioniškasis periodas, kai vaikai vadinti lietuvių dvikamieniais vardais, jų kilmės trumpiniais, plėstais ir priesagomis, taip pat iš lietuvių kalbos žodžių kildinamais vardais, kurie įvardijo tam tikras savybes.
Pasak profesorės, gali būti, kad vaiką vadinant paukščiu, gyvūnu tikėta, kad ir žmogus turės tų galių, kurių turi jo vardo būtybė.
Antrasis laikotarpis truko nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. pabaigos. Tuomet buvo vartojamas krikščioniškos kilmės vardynas – šventųjų vardai.
Trečiojo laikotarpio pradžia yra XIX a. pabaiga–XX a. pradžia, kai kartu su tautos atgimimu vėl pradedami vartoti tautiniai vardai ir kuriama naujų lietuviškų vardų. Taip pat vaikai vadinami šventųjų vardais ar kitose kalbose susidariusiais asmenvardžiais.
„Jeigu kalbame apie senąsias tradicijas, kyla klausimas – kokio senumo? Apie pirmojo laikotarpio vardus žinoma nedaug ir svarbiausia yra tai, kad vartotas vardynas buvo tautinis ir įvairus. Antruoju laikotarpiu buvo paplitę krikščioniškos kilmės vardai. Jų pasirinkimas buvo ribotas, dažnai vaikai gaudavo vardus tų šventųjų, su kurių diena yra susijęs jų gimimas“, – teigė D. Sinkevičiūtė.
XX a. ir XXI a. vardai, anot jos, atspindi įvairias tradicijas. Kartais vaikui vardas ir dabar duodamas toks, kurio šventojo dieną jis yra gimęs. Taip pat atžalos vadinamos artimo giminaičio, pažįstamo vardu tikint, kad užaugęs vaikas perims jo gerąsias savybes.
Po nepriklausomybės Lietuvoje, mokslininkės duomenimis, išpopuliarėjo tie dvikamieniai asmenvardžiai, kurie iki tol buvo retesni ir ne taip plačiai vartoti. Tokie buvo Mindaugo, Vytauto vardai, bet jų banga laisvės metais slūgsta.
Paskutinį dešimtmetį, pasak D. Sinkevičiūtės, išpopuliarėjo ir dabar vis dar madingi įvairūs krikščioniškos kilmės vardai. Berniukai dažnai pavadinamai Matu, Luku, Nojumi. Mergaičių vardyne vyrauja daugiau lietuviškos kilmės vardai: Saulė, Smiltė, Liepa, Gabija, Austėja.
Kiek dabar Lietuvoje yra vardų, VU profesorė atsakyti negalėjo. Pašnekovė jų neskaičiavo, be to, tokį darbą apsunkina nesustabdomi demografijos pokyčiai. Kasmet gimsta vaikų, kurie gauna vienetinius vardus, taip pat kasmet miršta žmonės, kurie turi tuos nepasikartojančius vardus.
Taip pat sudėtinga būtų suskaičiuoti dviejų vardų kombinacijas bei to paties asmenvardžio naujus variantus.
Tačiau Jonas niekada neišeina iš mados. Jis patenka į 20 populiariausių dabartinių naujagimių vardų. Be to, kartu su Antano, Juozo, Onos, Marijos, Elenos vardais jį dabar turi daugiausia Lietuvos gyventojų.
Pačią lietuviško vardyno tyrinėtoją labiausiai stebina sudurtinių vardų įvairovė.
„Kadangi šiuo metu dirbu su dvikamieniais vardais, mane nuolat stebina išradingumas kuriant sudurtinius vaikų vardus. Tai rodo, kad dvikamienių vardų sistema nėra sustabarėjusi, bet gyva ir nuolat kintanti. Pavyzdžiui, šalia paplitusių vardų su kamienais vyd- (pvz., Rimvydas), taut- (pvz., Vytautas) ir kt. yra kuriami nauji vardai, kurių pirmuoju dėmeniu tampa paplitęs vardas: Matautas – jo pirmasis dėmuo sietinas su Matas, Rastvydas, kurio pirmasis dėmuo yra iš žodžio „rasti“, –kalbėjo mokslininkė.
Pašnekovė prisipažįsta, kad jai patinka vardai iš mūsų gyvosios gamtos: Bruknė, Volungė, Žarija ar dabar itin išpopuliarėjęs Vėjas.
Tačiau kartais D. Sinkevčiūtę stebina žmonių drąsa duoti vaikui vienokį ar kitokį vardą. Mat būna ir taip, kad tėvai plačiau nepasidomi, kaip pavadina savo atžalas.
„Viskas priklauso nuo tėvų ir šaltinių, kuriuose jie ieško vardo reikšmės. Šiuo atveju didelės įtakos, manau, turi humanitarinis išsilavinimas. Tai padeda susigaudyti vardų reikšmės aiškinimuose, publikuojamuose įvairiuose leidiniuose ar daugybėje, ypač užsienio, interneto svetainių. Taip pat svarbus išugdytas kritinis mąstymas, kuris reikalingas vertinant gautą informaciją“, – teigė VU profesorė.
Menkesnio išsilavinimo žmonės, anot jos, paprastai tiki beveik viskuo, ką rašo internetas ar tam tikri vardų kilmės aiškinimams skirti leidiniai. O šių rusų, anglų kalbomis yra gerokai daugiau nei lietuvių.
Pastebima ir tai, kad žmonėms pakanka susirasti pirmą šaltinį, kuriame skelbiami nauji ar neįprasti vardai, aiškinama kažkur išgirsto vardo kilmė, ir jie jau būna patenkinę savo norus bei patikėję surasta pseudotiesa.
Iš tiesų, mokslininkės tvirtinimu, vardyno tyrimai yra labai rimtas ir daug kitų, net ne vien kalbotyros, sričių žinių reikalaujantis mokslas. Jo atstovų yra visose pasaulio šalyse.
„Vis dėlto greičiausiai dėl šio mokslo objekto, gimus vaikui, žmonės pradeda ieškoti vardų žodynų, aiškintis vardų kilmę. Daugeliui atrodo, kad tai lengva ir viskas paprasta“, – pridūrė D. Sinkevičiūtė.
Vaikai pavadinami ir visuomenei žinomų žmonių vardais vien dėl to, kad jie gražiai skamba ar patinka.
„Serialų vardai, sakyčiau, šiuo metu didelės įtakos nebedaro. O jeigu ir daro, tai kino herojaus ar tam tikrą herojų vaidinusio aktoriaus vardu pavadinama nedaug vaikų. Po „Saulėlydžio“ sagos kiek padaugėjo Emetų arba po serialo „Vikingai“ atsirado keli Ragnarai. Bet šis vardas populiarėja ir kitose kalbose. Kalbant apie lietuvių serialus, tokias tendencijas sunku atsekti, nes daugelis serialų vardų yra įprasti ir dažni lietuvių vardyno vardai“, – apie televizijos įtaką renkant vardus kalbėjo tyrinėtoja.
Tuo metu garsenybių vardai, anot jos, turi didelį poveikį žmonių skoniui. Žiniasklaidoje matydami gražiai atrodančius ir sėkmingai gyvenančius asmenis, tėvai esą to linki ir savo vaikams.
Vis dėlto renkant vaikui vardą to fakto, kad jį turi garsus žmogus ar jo vaikas, pasak profesorės, neužtenka, nes reikia pasidomėti dar ir vardo reikšme bei pagalvoti, ar jis ne per dažnas visuomenėje.
Dažnai vaikai pavadinami ir dviem vardais. Tokia mada gyvuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Šiuo metu vaikas du vardus gali gauti ir tos pačios kilmės: abu lietuviškus, pvz., Aušra Gintarė, abu krikščioniškus, pvz., Markas Dominykas, taip pat ir nevienodos kilmės – vienas poros vardas lietuviškas, o kitas – ne, pvz., Rugilė Angelina. Tai priklauso nuo tėvų noro ir susitarimo“, – sakė pašnekovė.
Tokia vardų mada, anot jos, buvo ir anksčiau, XX a. pirmoje pusėje, kai tėvai vaikui duodavo krikščionišką ir tautinį vardą. Taip atsirasdavo Onos Birutės.
Taigi dvinariai vardai yra XX a. tradicijos tąsa. Kartais tokie kelianariai vardai yra šeimos kompromisas, kai tėvai nesutaria, kokį vardą pasirinkti.
Lietuvių vardai, pasak profesorės, gana smarkiai skiriasi ir pagal valstybės regionus. Vilniuje tėvai vienaip vadina savo naujagimius, o Panevėžyje populiarūs kitokie vardai. Viskas esą priklauso nuo tėvų kūrybos, skonio.
„Tai, kad tėvai kuria vardus, yra universalu, tai vyksta ir kitų kalbų vardynuose. O vardų kūryba yra vienas iš vardyno plėtros ir turtinimo šaltinių šalia vardų perdirbimo ar skolinimosi iš kitų kalbų“, – patikino D. Sinkevičiūtė.
Paklausta, ar gali vardas nulemti asmenybės būdo bruožus, mokslininkė teigė esanti įsitikinusi, jog pats žmogus kuria savo vardo reikšmę.
Tačiau mūsų senoliai turėjo prietarų, kuriais vadovaudavosi pavadindami savo mažylius. Žmonės tikėdavo, kad vaikui negalima duoti pažįstamo žmogaus vardo, ypač to, kuris yra miręs. Dėl to neva žmogus gali susirgti ar net numirti.
Iš tiesų psichologai nerekomenduoja vaikų vadinti tėvų, senelių, draugų vardais, nes su vardu mažylis gauna ir užduotį pateisinti tėvų lūkesčius, nuolat yra lyginamas su vyresniuoju vardo savininku.
Komentarai
-
- Dėl Emeto
- 11:13 2018.07.10
Rodyti visus komentarus (1)To Ingrida (autorei). Emetas iš romantinės sagos „Saulėlydis“. Mano sūnus Emetas ir tikrai ne dėl šio filmo buvo duotas vardas. Aš to filmo net matęs nebuvau, o priežastys buvo visai kitos!