-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lauko reklamos skatina vartojimo poreikį ir formuoja vartotojišką visuomenę, tačiau tie patys didžiuliai reklaminiai stendai mieste gali tarnauti ne tik prekybininkų tikslams, bet ir būti platforma meno kūriniams.
Menas privalo tapti viešos reklaminės erdvės atsvara, lavinanti ir formuojanti miesto žmonių kultūrinę pasiūlą ir vartojimą – tokį tikslą iškėlė Panevėžyje originalios galerijos po atviru dangumi kūrėjai.
Šalia judriausių Aukštaitijos sostinės gatvių įrengti trys masyvūs reklaminiai stendai šįkart prabilo ne reklamine kalba. Juose įprastai reklamuojamus vartotojiško gyvenimo atributus pakeitė meno kūriniai: iliustratorės Eglės Narbutaitės, feministinės temos iliustracijų kūrėjos Teklės Ūlos Pužauskaitės-Jakučionės, tekstilininkės Indrės Svirplytės darbai.
„Tokiais meniniais projektais siekiama viešose erdvėse kurti kitokį miesto „veidą“, suteikti miestui pridėtinės vertės per meno ir estetikos sklaidą, plėsti meno auditoriją, komunikuoti kultūrinę informaciją ne tik miesto centre“, – sako šio Panevėžyje unikalaus projekto sumanytoja, kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projektų vadovė Vaida Andrijauskaitė bei projekto kuratorė menininkė Jolita Puleikytė.
Važiuojančiųjų Ramygalos gatve dėmesį traukė Indrės Svirplytės darbas. P. Vepšto nuotr.
Panevėžiečiai jau įprato meno kūrinius po atviru dangumi matyti ant viešbučio Laisvės aikštėje fasado.
Neeksploatuojamo viešbučio pagrindinė siena kultūrinių projektų sumanytojo ir kuratoriaus Albino Vološkevičiaus iniciatyva metai iš metų išnaudojama kaip platforma įvairaus žanro meno kūrinių ekspozicijoms.
Galerija be stogo tapo ir Respublikos gatvėje buvęs senas informacinis stendas.
Tačiau į masyvius reklaminius stendus meno darbai Panevėžyje atėjo pirmą kartą.
Projekto koordinatorė J. Puleikytė pasakoja šiai originaliai ekspozicijai kūrėjus ir darbus rinkusi galvodama, kaip jie atrodys Panevėžio kontekste.
Panevėžietės tekstilininkės ir iliustratorės Indrės Svirplytės darbai prieš kurį laiką eksponuoti galerijoje be stogo Respublikos gatvėje, pasak J. Puleikytės, atkreipė dėmesį savo gyvybingu koloritu.
Panevėžiui labai tinkama pasirodė ir žinomos iliustratorės vilnietės Teklės Ūlos Pužauskaitės-Jakučionės kūryba. Jos kuriami spalvoti siužetai, globalias temas atspindinti kūryba, pasak J. Puleikytės, įtraukia į socialinius tyrinėjimus, ypač – apie moters padėtį visuomenėje.
O iš reklaminių stendų panevėžiečiams prabilusi Eglės Narbutaitės kūryba gana sarkastiška, ironiška savo iliustracijomis. Ši menininkė geba per humorą kalbėti apie visuomenės stigmas.
„Labai norėjosi, kad Eglės satyrines ar ironiškas iliustracijas atrastų ir panevėžiečiai“, – sako J. Puleikytė.
Ties Smėlynės ir Alyvų gatvių sankryža dėmesį atkreipia Eglės Narbutaitės kūrinys. P. Židonio nuotr.
Nors reklaminiuose stenduose meno kūriniai eksponuojami tik mėnesį, pasak projekto kuratorės, tai ne vienetinis projektas.
„Tai puiki niša galerijai išeiti iš patalpų. Neužimti reklaminiai stendai gali būti išnaudoti ne tik reklamai, bet ir menui, tai miestą daro patrauklesnį ir vietiniams, ir turistams. Iš savo pažįstamų ne panevėžiečių neretai girdžiu, kad jie tik pravažiuoja pro Panevėžį. Tokiems keliautojams puiki galimybė net neišlipus iš mašinos aplankyti galeriją, tai irgi padarys įspūdį apie miestą“, – mano J. Puleikytė.
Toks projektas kartu sugriauna tradicinės galerijos stereotipą. Visgi, anot kuratorės, tokios ekspozicijos tikslas nebuvo griauti stereotipus, bet pratęsti požiūrį, kaip gali menas gyventi gatvėje.
Ir pats šio projekto pavadinimas „Kitas XYZ“ atveria lauką interpretacijoms. Jis gali sufleruoti apie trijų – X, Y, Z kartų (ne)susikalbėjimą arba būti interpretuojamas kaip žaidimas su matematinių koordinačių sistema kaip aliuzija į re-kontekstualizuotą vietos erdvę.
Beržų gatvėje reklaminis stendas virto platforma Teklės Ūlos Pužauskaitės-Jakučionės kūriniui. P. Vepšto nuotr.
Mat, pasak šio projekto sumanytojų, projektas yra svarbi dalis Panevėžyje atstatomos visuomenės veikėjo, poeto ir publicisto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos „Pragiedruliai“ atvėrimo visuomenei renginių ciklo dalis.
Skaistakalnio parke stūksanti J. Čerkeso sodyba, paties šeimininko vadinta Pragiedruliais, XX a. pradžioje buvo erdvė, kurioje vyko intelektualų susitikimai bei kūrybinė veikla, o dabar ji atgyja pakitusiu formatu.
V. Andrijauskaitės teigimu, rekonstruota sodyba – Panevėžyje nauja meno erdvė – duris atvers jau kitų metų pradžioje.
Jos veikla orientuota dviem kryptimis: analoginę ir eksperimentinę fotografiją bei kūrybiškumo ugdymą.
Atgimusiuose „Pragiedruliuose“ veiks įvairios dirbtuvės, edukaciniai užsiėmimai, vykstantys kiekvieną dieną labai skirtingoms auditorijoms, čia įsikurs ir menininkų rezidencija.
Baigiama rekonstruoti tarpukariu menininkų traukos vieta buvusi poeto J. Čerkeso-Besparnio sodyba vėl atvers duris kitų metų pradžioje. P. Židonio nuotr.
Pasak V. Andrijauskaitės, ši meno erdvė išsiskirs kitokiu požiūriu į meno ir visuomenės santykį.
„Negalima atidaryti įstaigos ir sakyti|: mes esame – ateikite. Visuomenė per labai įvairius formatus bus įtraukiama į praktinį kultūros ir meno pažinimą“, – sako „Pragiedrulių“ projektų vadovė.
Vaizdingame parke, autentiškoje poeto sodyboje įsikursiančiame kūrybiškumo centre bus orientuojamasi į veiklas, kurios patenkintų įvairių Panevėžio bendruomenių poreikį.
„Bandome perprasti, ko panevėžiečiams reikia, ko jie negauna iki šiol. Norime dirbti kartu su bendruomenėmis kurdami įvairius kultūros ir meno projektus ir jau sulaukiame siūlymų bendrai kūrybai“, – sako V. Andrijauskaitė.
Komentarai
-
- oooooooooooooooooooooooooooooooooooo
- 14:43 2022.10.02
Rodyti visus komentarus (1)zinomos menininkes, )))))))))dar panelem menininkem iki zinomumo bent jau lietuvos mastu reiketu daug daug padirbeti, to ir palinkesiu, padirbekite, gal po kokiu 5 metu ir busite zinomos ne tik projektu vadovei, kuri jau pora metu sedi panevezyje ir praktiskai nepazista miesto menininku apart savo sirdies draugo ir keliu jaunu mergaiciu, kol kas tai apie sita mena ir menininkes nera ka kalbeti,