P. Židonio nuotr.

Ramina, kad už taršos mokestį trečdalio automobilio vertės niekas nemokės

Ramina, kad už taršos mokestį trečdalio automobilio vertės niekas nemokės

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Seimui teikiamas automobilio taršos mokestis didelės finansinės naštos regionų gyventojams neužkraus.

Nerimą, kad kaimo vietovių gyventojams naujasis mokestis skaudžiai atsilieps finansiškai, kadangi gali sudaryti apie trečdalį turimo automobilio vertės, ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu išreiškė „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

„Vertinant pagal statistinio lietuvio, gyvenančio kaime arba rajone, turimą automobilį, suprastumėte matydami realų vaizdą, kad automobilio kaina lygi trečdaliui taršos mokesčio, kuris yra planuojamas“, – pastebėjo K. Mažeika.

S. Gentvilas nuramino, esą remiantis K. Mažeikos skaičiavimais, kaimo gyventojai važinėja mažiau nei 500 eurų vertės automobiliais, o tai esą nėra tikslu, kadangi vidutinis Lietuvos automobilis yra apie 13 kartų brangesnis.

„Vidutinis taršos mokestis tiems, kurie mokės (o trečdalis nemokės iš viso) bus 138 eurai. Padauginus iš 3 išeina, kad kaime žmonės važinėja 418 eurų vertės automobiliais. Tikrai mokestis nėra trečdalis vertės, nes vidutinis lietuvio automobilis yra 5,5 tūkst. eurų vertės, 160 g/km CO2 emisijų. 70 proc. yra dyzeliniai automobiliai“, – skaičiavo S. Gentvilas.

Ministrų Kabinetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Aplinkos ministerijos pristatytam naujam kasmetiniam automobilių naudojimo mokesčiui.

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisomis numatoma nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu.

Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.

Kaip nurodo ministerija, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu.

Pasak aplinkos ministro S. Gentvilo, pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.

Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.

Kaip pažymi ministras, jau dabar trečdalio Lietuvos automobilių parko CO2 emisijos neviršija 130 g/km ir tokių automobilių savininkai naujojo mokesčio išvengs.

Kaip Vyriausybei pristatė S. Gentvilas, 2023 m., 33–62 eurų už benzininį ir 62–112 eurų už dyzelinį automobilį sumokėtų 34 proc. vairuotojų, 32 proc. jų kasmet šiam mokesčiui turėtų numatyti atitinkamai 55–106 ir 104–190 eurų.

Labiausiai teršiančių transporto priemonių vairuotojai mokėtų nuo 99 eurų už benzininius ir nuo 188 eurų už dyzelinius automobilius kasmet.

Komentarai

  • Aš važinėju 200€ vertės forduku 1995 gamybos,jis visai netaršus

  • Planuojamas taršos mokestis visai nepriklauso nuo to ,kiek nuvažiuoju ir kiek sunaudoju kuro. Kodėl nevertinama pagal sunaudotą kuro kiekį,- per papildomai padidintą akciza?

    • Mažiau uždirbs valdžia…

  • cia atseit tersia, reikėjo autobusa idet kaip juodais dumais važiuoja apsipylęs

  • Gal seimas pasikeicia savo auto parką i el auto pradėkite nuo savęs ponai!!!!!!!!!!!!! Lt

  • Gėda. Seneliai laiko automobilį, kad į kapines nuvažiuotų ir pas gydytojus. Gentvilui ir jo bendraminčiams į psichiatrinę laikas gultis

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų