Rajono mokykloms niūrios prognozės

Rajono mokykloms niūrios prognozės

 

Mažėjantis vaikų skaičius Panevėžio rajono savivaldybę verčia ieškoti būdų, kaip išlaikyti kaimo mokyklas. Visgi kartais tenka planuoti ir ganėtinai drastiškus sprendimus. Jau artimiausiam rajono Tarybos posėdžiui bus teikiamas klausimas dėl mokyklų tinklo pertvarkos pokyčių, kuris, jei būtų patvirtintas, rajone sumažintų švietimo įstaigų skaičių.

Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius sako, kad kol kas tai tik projektas, o kokį patvirtins Taryba, ar neatsiras naujų pasiūlymų ir korekcijų, dar nežinia. Tačiau jau dabar matyti, kad galimi pokyčiai – skaudūs.

Vicemero teigimu, pagal siūlomą projektą nuo ateinančių naujų mokslo metų būtų uždaryta Berčiūnų pagrindinė mokykla. Pokyčiai lauktų ir Žibartonių bei Linkaučių pagrindinių mokyklų. Pagal planą nuo kitų metų rugsėjo 1-osios jos taptų Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ skyriais. Pasak A. Pociaus, Linkaučiuose ir Žibartoniuose liktų tik ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, o vyresniesiems tektų važinėti mokytis į Krekenavos M. Antanaičio gimnaziją.

Pokyčiai lauktų ir Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos. Ją siūloma jungti prie Paliūniškio pagrindinės mokyklos. Po planuojamos pertvarkos nuo kitų mokslo metų Karsakiškyje neliktų 5–10 klasių – vyresnieji mokytųsi Paliūniškyje. Karsakiškio pagrindinei šiuo metu priklausančiame Tiltagalių skyriuje liktų ikimokyklinukai, priešmokyklinukai, taip pat ir pradinukai. Šis skyrius taptų Paliūniškio pagrindinės mokyklos dalimi.

Pokyčiai planuojami ir Raguvoje. Tiesa, čia keisis tik įstaigos pavaldumas. Prie Raguvos gimnazijos numatoma prijungti Raguvos lopšelį-darželį „Skruzdėliukas“. Pasak A. Pociaus, ten tėra apie tris dešimtis ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 12 priešmokyklinukų, o pats darželis įsikūręs netoli gimnazijos.

„Rimti, sudėtingi, liečiantys ir darbuotojus, ir žmones pakeitimai. Nėra paprasta“, – sutinka vicemeras.

Kiek dėl planuojamos švietimo tinklo pertvarkos gali tekti atleisti pedagogų, paaiškės kiek vėliau. Rajono valdžia žada šią savaitę pradėti važinėti po mokyklas, aiškintis galimas tokių sprendimų pasekmes. Anot A. Pociaus, bus kalbamasi ir su bendruomenėmis.

Prijungus ar uždarius mokyklas, rajono Savivaldybei tektų spręsti ir ką daryti su likusiomis jų tuščiomis patalpomis.

Vicemero Antano Pociaus manymu, Savivaldybei teks priimti rimtus sprendimus, susijusius su rajono mokyklų ateitimi. Dėliojant rajono švietimo tinklo pertvarkos planą, svarstytos ir Miežiškių pagrindinės mokyklos perspektyvos. Kol kas dar bent metus jos bendruomenė gali ramiai gyventi. „Sekundės“ nuotr.

Tendencijos optimizmo neteikia

Pasak A. Pociaus, kitais metais bus sudaromas 2021–2025 metų mokyklų tinklo pertvarkos planas. Jis neatmetė tikimybės, kad tuomet gali būti numatyti dar gerokai didesni pokyčiai. Ryškėja tendencijos, kad pertvarka palies ir daugiau rajono mokyklų. Pavyzdžiui, jau buvo svarstyta, ką daryti su Miežiškių pagrindine mokykla.

Vicemero teigimu, buvo siūlymas į ją perkelti šios mokyklos Trakiškio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrių ir Miežiškiuose palikti tik priešmokyklinukus, ikimokyklinukus bei pradinukus. Vyresniąsias klases siūlyta kelti į Velžio gimnaziją. Tokių planų kol kas dar metams atsisakyta. Pasak A. Pociaus, Miežiškiuose šiuo metu mokosi pakankamas mokinių skaičius.

Ant permainų ribos balansuoja ir Naujamiesčio gimnazija, rajono švietimo strategams klausimų kelia ir Vadoklių pagrindinė mokykla.

Pasak vicemero, demografinė padėtis rajone nedžiugina: priemiestinėse mokyklose mokinių pakanka, tačiau toliau nuo miesto tendencijos nėra geros.

Klasėse – vos keli mokiniai

Visose mokyklose, kurias nuo rugsėjo greičiausiai palies pertvarka, ne tik nedaug mokinių, bet ir veikia jungtinės klasės. Pavyzdžiui, Linkaučių pagrindinėje mokykloje šiais mokslo metais mokosi 26 mokiniai ir visos klasės yra jungtinės, 9 klasės nėra, o dešimtokų – vos šeši. Čia taip pat yra 12 ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 2 priešmokyklinio, o 2020–2022 metais į pirmą klasę planuoja ateiti vos 3–4 vaikai. Žibartonių pagrindinėje mokykloje mokosi 40 moksleivių ir visos klasės taip pat jungtinės, devintos nėra, o dešimtoje – šeši mokiniai. Čia yra 18 ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 6 – priešmokyklinio. 2020–2022 metais į pirmą klasę Žibartoniuose planuoja ateiti 2–6 vaikai.

Berčiūnų pagrindinėje mokykloje mokosi 50 mokinių, visos klasės jungtinės, devintos klasės nėra, o dešimtokų – šeši. 2020–2022 metais į pirmą klasę planuoja ateiti 3–7 vaikai. Karsakiškio Strazdelio pagrindinėje mokykloje mokosi 21 mokinys.

Priėmus sprendimą jungti ar uždaryti mokyklas, rajono Savivaldybė turės pasirūpinti mokinių vežiojimu.

Komentarai

  • Mokyklų tuštėjimo metas. Greit išnyks ne tik kaimai ir gyvenvietės, bet ir miesteliai bei raj. centrai. Lietuva liks tik Vilniuje. Ar kam tai svarbu, kad Lietuva baigia išsivaikščioti?

    • Svarbu. Socialiniai inžinieriai jau seniai suplanavo ir to neslepia, kad ateityje Lietuvoje liks tik keli didieji miestai. Bet sprendimus priima valdžia. Kas valdžia renka :)?

  • Nesuprantama, kai gyvenamoje aplinkoje mokinių yra, bet jie į šalia esančią mokyklą neina, o bėga į kitas mokyklas. Kas slepiasi po gražiais mokyklų įvaizdžiais?

  • Protingai elgiasi rajonas uždarinėdamas tuščias mokyklas. O pamenat, kiek triukšmo buvo, kai miestas Nevėžį uždarinėjo.

  • vistiek protingesni tėvai ieško geresniu mokyklu,ir mokytojams algos pakils nebereiks dejuoti

    • Atsakyti
  • labai gaila ,mokyklas uzdarinėja , kaimai visai ištustės.

  • Tai jei mokinių mažėja ir tėvai priversti vaikus vežioti į miesto mokyklas, nes į kaimo nepatogu, toli ir nėra gerų kelių. Tai gal panaikinam Panevėžio rajono savivaldybę ir prijungiam prie Panevėžio miesto? Sutaupysime. Ir nereiks mums išlaikyti rajono valdžios, kuri tik sugeba viską uždaryti, tačiau į gyventojų norus, pageidavimus net neatsižvelgia? Ir tuomet rajono gyventojai taps lygiaverčiais su miesto leisdami vaikus į mokyklas bei darželius. Dabar gi, Trakiškio darželyje vaikų daugiau nei leidžia higienos normos, ir jį norima uždaryti. Niekas iš vietinių savo vaikų neveš į už 10km esantį darželį, kai miestas už 4km.. Į tėvų pageidavimą palikti darželį Trakišky valdžia nereaguoja. Kyla klausimas, jei niekas neveš vaikų į Miežiškius, tai kam ten atidaryti darželį? Kad vėl po metų uždaryti? Kam Trakiškio darželyje renovuoti patalpas, įvedinėti dujas, kad po metų uždaryti? Ar čia logiška? Ar ekonomiška? Ir kur didesnė perspektyva sulaukti vaikų prieauglio- Miežiškiuose ar Trakiškyje (kai jis yra prie miesto, ir namus statosi masiškai jaunos šeimos). Ateis laikas, kai reikės verkiant didesnio darželio (kaip Piniavoje), bet mūsų valdžia trumparegiška- viską uždarys, sunaikins, o tada sakys- reikia statyti naują darželį, bet nėra pinigų. Kam griauti veikiančią, gražią renovuotą įstaigą? Siūlau rajono gyventojams rinkti parašus- rašyti peticiją ir jungtis prie miesto savivaldybės.

    • Pritariu 100 proc. Labai logiškos mintys dėl savivaldybių sujungimo. Rajono valdžia trumparegiškai mato vos vieną kitą priemiestinę gyvenvietę. Kažin kodėl į kitas nežiūri?

      • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų