Tokį iššūkį merui metė su gyventojų ir valdžios barikadomis susidūrę verslininkai, planuojantys Panevėžio pašonėje statyti pirmąją Baltijos šalyse biodujų jėgainę, kurioje šiaudai, silosas, taip pat ir mėšlas būtų verčiami biometanu – viena žaliausių alternatyvų energetikoje ir pramonėje.
Velželyje planuojama biojėgainė – Kaune esančios bendrovės „Ekoternum“ sumanymas. Į statybas investuoti šešis milijonus eurų ketinanti bendrovė įkurta praėjusių metų rugsėjį. Tuomet, kai Velželio ir aplinkinių vietovių gyventojai išgirdo apie šias statybas, milijoninius užmojus turinti „Ekoternum“ turėjo vieną darbuotoją, šiuo metu skelbiama, kad jie yra du.
Pristatydama Velželyje ketinamos statyti jėgainės poveikio aplinkai ataskaitą „Ekoternum“ skelbė, kad 35 proc. statybų lėšų finansuotų ES fondai.
Biojėgainei numatyta vieta už šešių kilometrų nuo Panevėžio centro, po kilometrą nuo Velžio bei Liūdynės, nuo Velželio – keli šimtai metrų.
Biojėgainė, biodujomis versiantis šiaudus, silosą, grūdų nuovalas, mėšlą, srutas, su kitais gamybiniais statiniais užimtų keturių hektarų teritoriją. Žaliavas gamybai vešiantys sunkieji automobiliai į teritoriją važinėtų dviem keliais. Vienas jų numatytas per paties Velželio teritoriją, kitas nuo Senojo Vilniaus kelio eitų per lauką. Bioreaktoriaus statytojai abu kelius suplanavę išasfaltuoti.
Kaip aiškina bioreaktoriaus statytojai, jame išgautos dujos tiktų ir pastatams šildyti, ir elektrai, ir net automobilių degalams gaminti.
„Ir aš, ir kiti rajono Tarybos nariai, manau, kad ir Velželio gyventojai, neabejojame tokio biodujų reaktoriaus nauda. Panašūs reaktoriai stovi už Krekenavos ir šalia Smilgių. Niekas dėl to neprieštarauja. Prieštaraujame tik dėl to, kad tokį reaktorių-jėgainę norima pastatyti šalia gyvenviečių“, – pabrėžė Panevėžio rajono meras A. Pocius.
Meras teigė dėl prieštaravimo biodujų jėgainei visai neseniai gavęs šaukimą į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
„Teismo posėdis numatytas lapkričio 28-ąją. Teks bylinėtis dėl to, kad nesutinku pakeisti „Ekoternum“ įsigytos keturių hektarų teritorijos žemės paskirties. Dabar tai – žemės ūkio paskirties sklypas, o verslininkai reikalauja, kad būtų nurodyta kita žemės paskirtis. Nepakeitus paskirties, bioreaktoriaus statybos negalimos“, – aiškino meras.
Dėl galimybės Velželyje pastatyti modernią biojėgainę verslininkai nusiteikę su rajono valdžia kovoti teismuose. ŽŪB „EKOTERNUM“ vizualizacija
A. Pocius aiškino, esą ant žemės paskirties dokumentų nededantis parašo, nes taip elgtis jį įpareigoja kone pusantro tūkstančio Velželio ir aplinkinių vietovių gyventojų parašai.
Vietiniai kategoriškai nesutinka, kad netoli jų namų iškiltų biojėgainė.
„Teisme ginsiu viešąjį interesą“, – nusiteikęs meras.
Pasiteiravus, ar įžvelgia galimybę laimėti teismą, rajono vadovas svarstė, jog laimėjimas ar pralaimėjimas priklausys nuo to, kas teismui pasirodys svarbiau: verslininkų užmojai, ar vietos gyventojų gerovė, jų sveikata.
„Jei teismas patikės, kad pastačius bioreaktorių tarša nepadidės, kvapai nesklis, parašą būsiu priverstas padėti“, – sako A. Pocius.
„Prieštaraujame tik dėl to, kad tokį reaktorių-jėgainę norima pastatyti šalia gyvenviečių.“
A. Pocius
Pasak mero, bioreaktoriaus statytojai yra inicijavę susitikimus ir su rajono valdžios atstovais, ir su vietos gyventojais. Pastarieji į kalbas nesileidžia, reikalauja, kad toji jėgainė apskritai nebūtų statoma.
„Su mumis, politikais, susitikęs verslininkas kalbėjo apie šio bioreaktoriaus naudą, siūlė asfaltuoti Velželio gatves. Bet politikų atsakymas vienas: kalbėkitės su bendruomene, vietos žmonėmis, nes ne mes, o jie ten gyvena“, – aiškino A. Pocius.
Dar vienas panašios paskirties statinys jau kitų verslininkų suprojektuotas netoli Šilagalio kaimo.
Šilagališkiams sukilus, statytojams teko koreguoti sumanymą ir biojėgainę traukti toliau nuo kaimo. Tąkart rajono valdžia irgi leidosi į kompromisą – link verslininkų pasirinktos kitos vietos šalia Panevėžio aplinkkelio Savivaldybė netgi nutiesė kelią.
„Savivaldybė įsipareigojimus įvykdė, o verslas statybos darbų kol kas nesiima“, – pasakojo A. Pocius.
Nors Antanas Pocius pripažįsta neabejojantis biojėgainės nauda, tačiau gyventojams priešinantis tokioms statyboms nedrįsta dėti parašo dėl sklypo paskirties pakeitimo. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Apie bylinėjimąsi su Panevėžio rajono valdžia bendrovės „Ekoternum“ vadovas Donatas Jurkonis patikino negalintis nieko komentuoti. Anot jo, jei nebūtų buvę sulaukta pasipriešinimo biojėgainės statyboms, jos jau būtų prasidėjusios.
Ankstesnis Panevėžio rajono vadovas P. Žagunis yra sakęs, kad bioreaktorių Velželyje pasirengę statyti verslininkai turi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, bet neturi reikiamų aplinkosaugininkų ir visuomenės sveikatos specialistų išvadų. Paklausus D. Jurkonio, ar jau gavo tokias išvadas, šis patarė tokius reikalus aiškintis su Aplinkos apsaugos ministerija.
„Ekoternum“ vadovas tikina dėl biojėgainės statybų pasirengęs toliau eiti į dialogą ir su vietos bendruomene, ir su rajono valdžia.
Po pokalbio D. Jurkonis atsiuntė žinutę: „Į jūsų klausimus kol kas atsakymų neturiu, nes daug kas neaišku, manau, kad per kelias savaites paaiškės.“
Velžio seniūnas Andrius Viržaitis teigė, jog Velželio ir aplinkinių vietovių žmonės, kaip ir tuomet, kai išgirdo apie planus statyti bioreaktorių, taip ir dabar tokioms statyboms kategoriškai nepritaria.
Seniūno žodžius patvirtino Velželio bendruomenės pirmininkė Rasa Bielskienė.
„Bioreaktorių norintis pastatyti verslininkas vasarą ar vėlyvą pavasarį kvietė mus susirinkti, žmonės atėjo ir išsakė griežtą „ne“. Tokios nuomonės visi laikomės ir šiandien“, – tikino R. Bielskienė.
Pristatymą su skaidrėmis parengę investuotojai tąkart vos spėjo pasisveikinti.
Ne kartą kategorišką prieštaravimą tokiam gyvenamųjų namų pašonėje planuojamam objektui išsakiusi bendruomenė nusprendė negaišti laiko klausydamasi projekto plėtotojų ir tiesiog išėjo iš salės palikusi verslininkus.
Susitikime dalyvavęs Velžio seniūnas Andrius Viržaitis tuomet „Sekundei“ svarstė, kad tokią priešišką gyventojų poziciją lemia sena patirtis.
„Mūsų seniūnijos kaimai – Velželis, Liūdynė, netgi dalis Dembavos – daug metų gyveno su nemaloniais sąvartyno kvapais ir jie žmones ypač gąsdina. Dėl to gyventojai taip kategoriškai ir nusiteikę jėgainės atžvilgiu. Sunku objektyviai įvertinti objektą, kai nesi nieko panašaus matęs, neturi konkretaus pavyzdžio šalia, nes Lietuvoje tokios jėgainės net nėra, artimiausia Vokietijoje. Gal tokią apžiūrėję, susipažinę su jos aplinka žmonės ir pakeistų nuomonę. Dažniausiai bijoma to, kas nepažįstama“, – tąkart komentavo A. Viržaitis.