Panevėžio rajone vilkai įsisiautėjo: šiemet Panevėžio rajone papjautos net 29 avys, pernai per visus metus sudraskyta 16-iolika avelių. „Sekundės“ nuotr.

Rajono laukuose puotauja vilkai

Rajono laukuose puotauja vilkai

Nors dalis derliaus dar tebėra laukuose, Panevėžio rajono ūkininkai mato, kad laukiniai žvėrys pasėliams šįmet bus pridarę daugiau žalos nei pernai. Didžiausiu žemdirbių siaubu tampa vilkai, masiškai išpjaunantys avių bandas, įveikiantys net sudėtingus aptvarus.

Nuo jų kruvinų puotų nebeapsaugo netgi naktiniai ūkininkų budėjimai laukuose. Naktį bijodami žmogaus, vilkai per aukštas tvoras pas avis šokinėja net dieną.

Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, žemdirbiai jau pateikė 26 prašymus atlyginti nuostolius dėl žvėrių eibių, nors pernai per visus metus tokių tebuvo 23.

Į ūkininkų laukus atklysta ne vien danieliai, stirnos, bet ir galiūnai stumbrai, vėl randama ir šernų pėdų.
Žalą patyrusių Panevėžio rajono žemdirbių laukuose tikrintojai yra pastebėję net lūšių pėdsakų.

„Po lietaus teko lankytis burokų laukuose, ten puikiai matėsi ir stirnų, ir danielių kanopos, mums parodė ir lūšių pėdas“, – sako Z. Bakanienė.

Šis saugomas plėšrūnas rajone naminių gyvulių nepjauna – ieško sau kitokio grobio, bet antroje vasaros pusėje į medžioklę ūkininkų laukuose patraukė kiti plėšrūnai – vilkai.

Pergudravo sargaujantį šeimininką

Šiemet per maždaug pusantro mėnesio Panevėžio rajone jau papjautos net 29 avys. Pernai vilkų puotos buvo kur kas kuklesnės – per visus metus sudraskyta 16-iolika avelių. Paskutinis atvejis, kai vilkai rajone papjovė avis, fiksuotas praėjusią savaitę Upytės seniūnijoje. Pasak Z. Bakanienės, nuo šių plėšrūnų bandos neišgelbėjo nė geros, tvirtos tvoros. Į aptvarą patekę vilkai pirmą kartą išpjovė kelias avis. Ūkininkas įtarė, kad pilkiai kitąnakt gali sugrįžti likusių, ir pats ėmėsi budėti. Vis dėlto net ir toks rūpestingumas avių neišgelbėjo.

„Ūkininkas pats saugojo bandą per naktį, bet važiuodamas dieną išvydo, kaip per jo aukštą tvorą šokinėja vilkai. Sunku ir pasakyti, kaip jas saugoti“, – pasakoja Z. Bakanienė.

Vilkai pasidarbavo ir Karsakiškio seniūnijoje: viename ūkyje buvo papjautos 9 avys, kitoje vietoje – 14. Vienam ūkininkui išpjovė visą bandą avių. Išgąsdintos avys, matyt, užvaikytos vilkų ir vedamos bandos jausmo, tiesiog išlaužė aptvarą, o likusios net be apsauginės tvoros puolė tiesiai plėšrūnams į nasrus.

„Liūdniausi ir baisiausi vaizdai. Iš tikrųjų gaila ir žmonių“, – sako Z. Bakanienė.

Ji neabejoja, kad vilkų išpuolių rajone buvo daugiau – Savivaldybės sudaryta komisija vyksta ne pas visus nukentėjusius ūkininkus, o tik pas tuos, kurių avys buvo apsaugotos – atitiko laikymo reikalavimus. Jei avelės neapsaugotos, pririštos kažkur po vieną, žala už jų netektį nekompensuojama.

Visgi apsauga ne visada yra išsigelbėjimas nuo sumanių vilkų. Z. Bakanienei pernai teko matyti, kaip vilkai, išsikasę savotišką tunelį apačioje po tvora, užvijo aveles ir tos, neturėdamos, kur dėtis, nutraukė elektrinį piemenį.
Pasak vedėjos, sprendžiant iš pasakojimų, vilkai darosi drąsesni.

„Teko girdėti atvejų, kad ir kiemuose šunis papjauna“, – sako Z. Bakanienė.

Anot jos, Panevėžio rajone sutikti vilką jau jokia naujiena: anksčiau žmonės matydavo per lauką skuodžiančią lapę, dabar išvysta ir vilkų gaują.

A. Lūža pasakoja matęs, kaip vilkai laisvai peršoka per 1,5–1,8 metrų aukščio tvorą – jiems ir tokia nėra problema. Asmeninio archyvo nuotr.

Tvoros nesustabdo

Krekenaviškis veterinaras ir fotografas Algimantas Lūža mano, kad šiuo metu vilkai šiek tiek atsargesni, mat vyksta elnių patinų medžioklė. Tačiau plėšrūnai rudenį moko vaikus žudyti – susirasti maisto, tad stirnos dabar mieliau klaidžioja laukuose, apžėlusiuose pagrioviuose, kur lengviau apsisaugoti nuo plėšrūnų.

Visgi, pasak A. Lūžos, vilkai sumanūs: kasasi net po gerai įrengtu aptvaru, bando kitaip prasmukti, o jiems įveikti atmestinai pastatytą tvorą – juokų darbas.

„Jeigu ūkininkas lauką aptvėrė paprasta tinkline tvora ir mano, kad jau apsisaugojo nuo vilkų, tai atsiprašau. Tai yra tas pats, kaip nuo vagies apsisaugoti duris užkabinus kabliuku. Esu matęs, kaip vilkai laisvai peršoka per 1,5–1,8 metrų aukščio tvorą – jiems ir tokia nėra problema“, – pasakoja gyvūnų žinovas.

A. Lūža Krekenavos apylinkėse matęs ir lūšių. Jos minta paukščiais, kiškiais, stirnomis, o ėdesio likučius paprastai palieka kitiems plėšrūnams. Jei arti yra medis, grobį įsitempia į jį. Be to, nors ir mėgsta tankmę, tačiau ten ištisai nebūna – vaikšto visur. Veterinaras sako negirdėjęs, kad šis saugomas plėšrūnas būtų nusitaikęs į naminius gyvulius – bent jau Krekenavos ir Kėdainių krašte.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų