Šv. Florijonas. P. Židonio nuotr.

Raguvos simbolis „nulipo“ nuo pjedestalo

Raguva neteko vieno iš savo simbolių – miestelio aikštę puošusios šv. Florijono skulptūros.

Nuo gaisrų miestelį sauganti skulptūra čia pastatyta XIX amžiaus pabaigoje, o 1970-aisiais buvo pakeista kopija.

Dabar ji atsidūrusi rajono Savivaldybės paveldosaugininko kabinete.

Išjudino vėtros

Raguvos seniūnas Aurimas Jurevičius pasakoja, kad šv. Florijoną nukelti prireikė matant, kad greitai ir pats gali „nulipti“.

Pernai miestelyje siautusios nemažos vėtros ugniagesių globėją pastūmė iš vietos.

Apie tai pranešta Panevėžio rajono savivaldybės paveldosaugos specialistui. Ant maždaug trijų namo aukštų postamento užkelta skulptūra apžiūrėta iš arčiau su dronu. Paaiškėjo, kad šv. Florijonas stipriai išėjęs iš savo vietos.

„Kol pats „nenulipo“, nutarėme jį nukelti“, – sako A. Jurevičius.

Jo nuomone, nuo tokio postamento krisdama maždaug 1,5 metro aukščio sunki skulptūra galėjo tiesiog subyrėti į nebepataisomus gabalus.

Dabar nukelta skulptūra perduota rajono Savivaldybei.

Seniūno žiniomis, originali šv. Florijono skulptūra kopija pakeista sovietmečiu tvarkant aikštę.

„Žmonės šneka, kad originalas lyg saugomas kažkuriame šalies muziejuje. Bet čia tik kalbos“, – teigia A. Jurevičius.

Kada šv. Florijonas sugrįš į miestelį, kol kas nežinoma.

Seniūnas viliasi, kad tai pavyks padaryti iki gegužės 4-osios, kai miestelyje švenčiama ugniagesių ir gelbėtojų globėjo diena.

P. Židonio nuotr.

Ieško drožėjo

Panevėžio rajono savivaldybės paveldosaugininkas Skirmantas Vertelka sako, kad ieškoma, kas galėtų išdrožti naują skulptūrą.

„Skulptūra jau stovėjo prie pat postamento krašto. Jos ir padas patrešęs“, – teigia S. Vertelka.

Šv. Florijono skulptūra su postamentu yra saugomų kultūros vertybių sąraše, tačiau, pasak specialisto, ją galima pakeisti kita.

Todėl norima išdrožti Raguvai naują šv. Florijono kopiją.

„Pagal reikalavimus gali būti keičiama nauja skulptūra, bet ji turi būti tokia pat“, – aiškina paveldosaugininkas.

Nukeltosios būklė tokia prasta, kad vargu ar pavyktų ją restauruoti.

Originalo mįslė

Kaip pasakoja S. Vertelka, šv. Florijonas buvo pagamintas XIX amžiaus pabaigoje, kad saugotų miestelį nuo tuo metu siautėjusių gaisrų.

Pirmasis jos autorius buvo Žigas.

Skulptūrai sutrešus, 1970 metais Giedrius Plechavičius pagamino jos kopiją.

Kur saugoma autentiška skulptūra, nežinoma.

„Vienais duomenimis, neaišku, kur yra originalas, o kitais – lyg ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“, – svarsto S. Vertelka.

Jis sako bandęs ieškoti skulptūros originalo per LIMIS – Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą, tačiau duomenų neradęs.

Paminklas sukilimo dalyviams

Atvykę į Raguvoje paimti šv. Florijono, specialistai apžiūrėjo ir prie įvažiavimo į miestelį stovinčią šv. Agotos skulptūrą.

Pasak S. Vertelkos, jai viskas gerai. Šv. Agota ir jaunesnė už šv. Florijoną.

Vadinamoji šv. Agotos koplytėlė stovi ties sankryža į Raguvą prie senojo Vilniaus kelio.

Kiek žinoma, ji pastatyta po 1890 metų gaisro Raguvoje, o nugriauta 1959 metais tiesiant kelią Panevėžys–Ukmergė.

Aiškinta, kad neva trukdė darbams. Tačiau 1989 metais atstatyta.

Ją sukūrė liaudies meistras Alius Aleksandras Tarabilda.

Yra dvi versijos apie šv. Agotą.

Viena, kad ji turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų bei nelaimių ir statyta po didelio gaisro, o kita, kad galėjo būti tarsi slaptas paminklas XIX amžiaus sukilimų dalyviams atminti.

Kentėjo nuo gaisrų

Raguva XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje ne kartą nukentėjo nuo didelių gaisrų. Paveldosaugininko Petro Juknevičiaus duomenimis, XIX amžiaus pradžioje Raguvoje sudegė bažnyčia, karčema, užvažiuojamasis kiemas ir 17 namų,

XX a. pradžioje ugnyje pražuvo 50 gyvenamųjų namų.

„Lietuvos valsčių“ serijos knygoje „Raguva“ rašoma, kad per Antrąjį pasaulinio karą traukiantis naciams, sovietai miestelį užėmė 1944 metų liepos 22-ąją, o kitą dieną Raguvą bombardavo naciai. Minima, kad ant miestelio buvo numesta apie 100 bombų, pridariusių nemenkų nuostolių.

Per tokias atakas nukentėjo ir šv. Florijono skulptūra – ją „apdraskė sprogusi vokiečių bomba“. Tų metų liepą aikštėje prie skulptūros sovietai palaidojo žuvusį rusų kareivį ir pastatė paminklą su žvaigžde.

Pasakojama, kad vėliau šv. Florijono skulptūra ir postamentas buvo ištepti raudonais dažais. Knygoje minima, kad taip gyventojai galbūt bandė apsaugoti ugniagesių ir miestelio globėją nuo sunaikinimo – esą rusų karininkui paaiškinę, kad ši skulptūra skirta… kažkokiam revoliucionieriui.