-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio autobusų parko Pervežimų skyriaus vadovas Virginijus Bagaslauskas, rodydamas į šūsnį įvairiausių dokumentų, mobiliųjų telefonų, piniginių, rankinių ir krepšių su sportine apranga, pasakoja, kad dažniausiai autobuso salone pamestus daiktus randantys ne vairuotojai, o kiti keleiviai, kurie ir perduoda radinius.
„Vairuotojai net ir sustoję galinėje autobuso stotelėje ne visada turi laiko nuodugniai apžiūrėti autobuso saloną – geriausiu atveju pereina ir surenka paliktas šiukšles. Bet jeigu atsitiktinai randa pamirštų daiktų, iš karto informuoja dispečerinę“, – pasakojo V. Bagaslauskas.
Jis sako pastebintis, kad labiausiai išsiblaškę yra moksleiviai. Ypač kai prasideda nauji mokslo metai, vairuotojai į dispečerinę glėbiais neša maišelius su sportine apranga. Vėliau jų paprastai ima ieškoti išsiblaškėlių tėvai, tačiau iki šiol Autobusų parko radinių biure savo šeimininkus aprauda net kelios poros sportinių batelių ir aprangos.
„Būna, kad skambina žmonės ir klausia, ar neradome vieno ar kito daikto. O po dienos kitos ir atsiranda būtent tai, ko ieškojo, bet daugiau nebepaskambina. Būta ir tokių atvejų, kai raktai ar mobilusis telefonas įkrenta tarp sėdynių, tad pavyksta rasti tik atsitiktinai arba pagal skambančio telefono garsą“, – sako pašnekovas.
Panevėžio autobusų parko radinių biuras niekad neištuštėja – išsiblaškę panevėžiečiai autobusuose palieka ne tik mobiliuosius telefonus, asmens dokumentus, krepšius su sportine apranga, bet kartais pamiršta net maišelius su maisto produktais. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Tiesa, ir patys Autobusų parko dispečeriai stengiasi atrasti pamestų daiktų savininkus. Jeigu mobilieji telefonai neturi užraktų, nustatyti jų šeimininką nesunku, bet jeigu jie išsikrovę ir apsaugoti slaptažodžiais – tada beveik neįmanoma. Ir dabar radinių biure yra du mobilieji telefonai, kurių niekas nepasigedo daugiau kaip pusmetį. Kiek kitaip aptikus asmens dokumentus – jų stengiamasi nelaikyti ilgiau kaip dvi savaites.
„Visus rastus dokumentus vežame į policiją ar Migracijos tarnybą. Pagaminti vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę kainuoja gana brangiai, tad norisi kuo greičiau surasti tikruosius šeimininkus“, – sakė Pervežimų skyriaus vadovas.
Jis pastebintis, kad radinių biuro eksponatai atspindi ir žmonių sąžiningumą. Dažnu atveju vairuotojams yra perduodamos tuščios piniginės, kai kada jose nėra net asmens dokumentų. Nors būta ir tokių atvejų, kai žmogus atgavo nuo grynųjų pinigų net plyštančią piniginę.
„Tipinis atvejis, kad mus pasiekia jau tuščios piniginės – tik sunku pasakyti, ar žmonės nebesinešioja grynųjų pinigų, ar jos jau būna iššluotos. Bet kartą pas mus pateko vyriška piniginė su labai didele pinigų suma. Kaip teigė jos atėjęs atsiimti savininkas, jūs net neįsivaizduojate, ką čia radote. Buvo matyti, kad piniginėje žmogus nešiojosi pusę savo gyvenimo, todėl be galo džiaugėsi viską atgavęs“, – laimingai pasibaigusią istoriją pamena V. Bagaslauskas.
Kiek stebina ir tai, kad autobusuose žmonės dažnai palieka ir skėčius, tik visi iki vieno jie jau gerokai pagyvenę ir net aplūžę, todėl labai retai kada iškeliauja į šeimininkų namus. Autobusų vairuotojai kartais randa net prekybos centro maišelių su produktais. Tik šių laikyti ilgiau dispečerinėje nėra galimybių, tad jeigu jų niekas neatsiima per parą, paprastai gendantys produktai yra sunaikinami.
„Kartą vairuotojas rado net maišelį su šviežiai išrūkyta žuvimi“, – šypsosi pašnekovas.
Paprastai daiktai savo šeimininkų laukia iki pusmečio, vėliau jie yra sunaikinami.
„Tačiau daugiau kaip 50 proc. pamestų daiktų žmonės net neieško ir neatsiima. Mat tikriausiai patys neatsimena, kur galėjo pamesti“, – svarsto V. Bagaslauskas.
Savo radinių biurą turi ir taksi paslaugas teikiančios įmonės. Kaip sako pastebėjusi kelių taksi įmonių vadybininkė Džilda Šlekienė, intensyviausios daiktų paieškos prasideda po savaitgalio, kai žmonės būna pernelyg atsipalaidavę ir per išsiblaškymą taksi automobilyje palieka įvairius daiktus. Vadybininkė pajuokauja, jog jų radinių biure – nieko egzotiško ir nelegalaus. Dažniausiai keleiviai pameta raktus, pirštines, mobiliuosius telefonus, akinius, laikrodžius, automobilių signalizacijos pultelius, dokumentus ar banko korteles. Nors buvo atvejis, kai panevėžietis paliko rankinę su visu jos turiniu.
„Paprastai pamestus daiktus žmonės atsiima labai greitai, kai po savaitgalio linksmybių jų pasigenda“, – sako D. Šlekienė.
Tiesa, būna, kad pamestinukai taip ir nesulaukia savo šeimininkų. Jos pačios darbo stalčiuje jau dvejus metus guli du mobilieji telefonai, nors ir ne pirmos jaunystės, tačiau puikiai veikiantys.
„Keista, kad vieno jų savininką buvome radę. Mums pavyko prisiskambinti pametusiojo kaimynui, kuris žadėjo informuoti savininką, bet jis taip ir nepasirodė. Ne taip seniai teko išmesti ir pirštinių porą, kuri taksi automobilyje pragulėjo dvejus metus, kol nuo laiko sudūlėjo“, – pasakojo D. Šlekienė.
V. Bagaslauskas sako, kad labai išsiblaškę yra moksleiviai – prasidėjus naujiems mokslo metams vairuotojai į dispečerinę glėbiais neša radinius. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Vis dėlto didžiausiu radinių biuru galinti pasigirti policija. Kaip teigė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Kornelija Zamalytė, panevėžiečiai dažniausiai jiems atnešantys mobiliuosius telefonus, asmens dokumentus, pinigines bei rankines ar automobilių registracijos numerius. Per dieną sulaukiama po keletą tokių radinių. O kai kada pareigūnai tik informuojami apie rastą daiktą, kad jeigu atsilieptų tikrasis šeimininkas, žinotų, kur ieškoti.
„Lengviausia rasti pamestų asmens dokumentų ir valstybinių automobilių numerių savininkus – tą padaryti padeda registrų duomenų bazė. Taip pat papildomas priemones galima pasitelkti ieškant ir mobiliųjų telefonų savininkų. Bet jeigu randami daiktai be jokių dokumentų ar atpažinimo ženklų, rasti šeimininką išties būna sudėtinga. Nepavykus rasti savininko per metus, daiktai yra sunaikinami“, – pasakojo policijos atstovė spaudai.
Į policiją dažniausiai atnešamos taip pat tik tuščios piniginės. Tikėtina, kad jos buvo pavogtos arba ištuštintos ir numestos radusiųjų. Tiesa, būna ir taip, kad grąžinamos ir įspūdingos sumos. Prieš penkerius metus moksleivis, Danutės gatvėje radęs 2000 litų, juos perdavė savo policijoje dirbančiai mamai, o ši atnešė į radinių biurą. Netrukus atsirado ir savininkas. Pensininkas tąkart pasakojo, kad tai buvo jo gyvenimo santaupos, kurias jis nešė iškeisti į eurus, tačiau pakeliui pametė. Vyras jau nebesitikėjo atgauti pinigų, tad jam tai buvo didelė maloni staigmena.
Tais pačiais metais už sąžiningumą buvo apdovanotas ir dvylikametis moksleivis su vyresne seserimi, kurie prie prekybos centro rastą piniginę su dviem šimtais eurų, neradę savininko internete, nunešė į policijos komisariatą. Pareigūnai piniginės savininką surado iš karto.
„Tokie atvejai, kai grąžinamos pamestos didelės sumos pinigų, išties reti“, – pripažįsta K. Zamalytė.
Komentarai
-
- Durnius uzbaube per miesta
- 02:17 2020.02.20
Rodyti visus komentarus (1)Taip radiniu biura ikure. Is streso daug kas daug ka pamete. O jis ten kai zviege vaiko balsu…. Galvojo, dievas pasigailes i pragaro katila vaikelio nepaims.