Gyventojai, siekiantys taupyti, dažnai pasiryžę šalti net iki lapkričio pradžios, tačiau ne visi nori grįžti į šaltus, drėgnus ir nejaukius namus, tad šildymo sezono pradžia dažnai kaitina aistras. “Sekundės“ archyvo nuotr.

Radiatoriai šyla dar ne visur

Radiatoriai šyla dar ne visur

Sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, tačiau prasidėjęs šildymo sezonas paprastai daugiabučių gyventojus padalija į dvi priešiškas stovyklas. Vieni pageidauja, kad butuose radiatoriai pradėtų šilti tik paskelbus šildymo pradžią, o kiti linkę geriau nuo šalčio gintis vilnonėmis kojinėmis ir šiltais pledais, nei mokėti už šildymą.

Nieko nuostabaus, nes gyventojų skolos šilumininkams viršija per milijoną eurų, tačiau namų administratoriams tenka atremti sušalusių gyventojų priekaištus ir net keiksmus.

Šildymo sezonas Panevėžyje pradėtas jau praėjusią savaitę, tačiau netoli šimto daugiabučių gyventojų namuose radiatoriai dar nepradėjo šilti. Panevėžio butų ūkio direktoriaus Gintaro Ruzgio teigimu, iš kiek daugiau nei penkių šimtų jų administruojamų daugiabučių 88 pareiškė norą dar nesišildyti. Visi daugiabučiai techniškai yra pasirengę naujam šildymo sezonui, šilumos nenori gyventojų dauguma.

„Mes bet kokiu momentu esame pasirengę įjungti šildymą, net po darbo valandų tą gali padaryti mūsų avarinė tarnyba. Visi daugiabučiai paruošti, turi techninius pasus. Tad tai, kad kai kuriuose namuose dar nešildoma, yra ne mūsų problema, o namo gyventojų sprendimas“, – „Sekundei“ tvirtino G. Ruzgys.

Jo teigimu, kai lauke tokia temperatūra ir drėgmė, užtikrinti butuose higienos normose nurodytą minimalią temperatūrą gana sudėtinga. Vis dėlto jeigu visi gyventojai sutinka, kad butuose būtų mažiau nei 18 laipsnių, jie gali ir toliau nejungti šildymo.

Daugiabučių, kurie spalio mėnesį dar nesišildo, kasmet būna nemažai. Tačiau, anot direktoriaus, toks taupumas turi dvi medalio puses. Ligoniams, mažus vaikus auginančioms šeimoms komfortiška temperatūra butuose yra būtina, tad žmonės šildosi elektriniais prietaisais. O elektros kilovatvalandės kaina, palyginti su centralizuotai tiekiamos šilumos, didesnė kelis kartus. Tad kai kurie gyventojai ne tik nesutaupo, bet ir priversti gerokai patuštinti kišenes.

„Tokiu oru renovuotame name gal ir galima užtikrinti higienos normas, tačiau nerenovuotame šios normos bus pažeistos, tad gyventojų daugumos sprendimai nėra visai teisėti. Kiti gyventojai neturi šalti, bet ne mes, o namo dauguma sprendžia, kada pradėti šildymo sezoną“, – pažymi G. Ruzgys.

Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys teigė, kad daugelyje daugiabučių jau įrengtos automatizuotos šildymo sistemos, tad atidėlioti šildymo pradžią nėra efektyvus sprendimas, nes šildantis elektriniais prietaisais teks dar plačiau atverti piniginę.

Ieško kaltų

Deja, gana dažna situacija, kai dalis gyventojų nežino apie priimtą sprendimą atidėti šildymo sezoną, ir Panevėžio butų ūkio darbuotojams tenka išklausyti kritikos ir kaltinimų laviną. Anot G. Ruzgio, dažnai žmonės mano, kad radiatoriai jų butuose nešyla dėl namo administratoriaus kaltės, tačiau visi sprendimai yra namo pirmininko rankose.

„Mums nemalonu, kai sulaukiame priekaištų iš gyventojų, neva neatliekame savo darbo. Turime ir prietaisą, kuris matuoja, ar butuose yra higienos normas atitinkanti oro temperatūra, bet tikrinti galime tik tuo atveju, kai mus išsikviečia pats namo pirmininkas. Tik pačių gyventojų reikalas, šildytis ar ne“, – sakė G. Ruzgys.

Kiek gyventojai yra linkę kentėti, pasak direktoriaus, priklauso nuo oro sąlygų, bet paprastai ta riba būna lapkričio 1-oji. Tai, kad šildymą daugiabučiuose galima įjungti tik su namo pirmininko pritarimu, yra ydinga praktika. Techniškai daug paprasčiau būtų iš karto šilumą įjungti visam miestui. Tuo labiau kad beveik visuose daugiabučiuose jau įrengtos automatizuotos šildymo sistemos, kurios butuose palaiko optimalią temperatūrą. Jeigu tik oro temperatūra pakyla, ir butuose radiatoriai nebešyla arba šyla minimaliai.

„Mums būtų daug patogiau, jeigu šildymas būtų įjungtas visame mieste minimaliu režimu ir paskui pats namas galėtų reguliuoti, kokią šilumą palaikyti. Tuo labiau kad beveik nebeliko daugiabučių, kur šildymo punktas būtų neautomatizuotas“, – teigė G. Ruzgys.

Vakar dienos duomenimis, iš „Panevėžio būsto“ administruojamų daugiabučių tik du kol kas atsisako šildytis, taip pat po vieną kitą namą, kuriuos prižūri kiti daugiabučių administratoriai.

Skolų šleifas

Kodėl kai kurie gyventojai linkę geriau šalti, nei mokėti už šilumą, rodo ir „Panevėžio energijos“ duomenys. Vien panevėžiečių skolos už šildymą šiuo metu siekia 1 mln. 421 tūkst. eurų.

Kaip teigė „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Povilas Žalkauskas, gyventojų skolos už šilumą kasmet perkopia milijoną eurų. Paprastai didžiausios jos būna besibaigiant šildymo sezonui, per vasarą dalis skolų padengiamos, bet atėjus naujam sezonui ir vėl auga. Tačiau pastebima ir viena gera tendencija – kasmet skolos sumažėja po 20–50 tūkst. eurų.

„Turime apie 4,5–5 tūkst. skolininkų. Vieni dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra nesumokėję už mėnesį, kiti – kelis mėnesius, tačiau yra tokių, kurių skolos velkasi keletą metų. Paprastai stengiamės susitarti gražiuoju, padedame pasirūpinti, kad žmogus susitvarkytų dokumentus kompensacijai gauti, sudarome skolos mokėjimo sutartį. Į teismą kreipiamės tik paskutiniu atveju, kai žmogus piktybiškai vengia mokėti įsiskolinimus“, – „Sekundei“ aiškino V. P. Žalkauskas.

Anksčiau į skolininkų sąrašus patekdavo ir biudžetinės miesto įstaigos, tačiau pastaruosius kelerius metus visos sąskaitos už šilumos energiją ir karštą vandenį tvarkingai apmokamos. Vos viena kita pramonės įmonė bei kelios įstaigos turi įsiskolinimų „Panevėžio energijai“, tačiau jų skolos sudaro vos kelis procentus visų įsiskolinimų.

„Pagrindiniai mūsų skolininkai – daugiabučių gyventojai. Esame apskaičiavę, kad skolingi už šilumos energiją yra maždaug 13–15 proc. visų miesto gyventojų. Jeigu nuo kitų metų pradžios nebeliks lengvatinio 9 proc. PVM mokesčio šilumai, neabejotinai tai turės įtaką ir skoloms augti“, – mano V. P. Žalkauskas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų