-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Šiuo metu tai suksis apie 20 proc., nėra jokių prielaidų, kad ji staigiai nukristų. Arba ji bus truputį didesnė negu dabartinis 21 proc., arba šiek tiek mažesnė, nes yra daug žaliavų kainų ir bazinių kainų, kurios pasaulio biržose atsitraukia nuo maksimumo, bet dujos, elektros energija eina į priešingą pusę“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Rudzkis.
Ekonomistas aiškina, kad pasaulio biržose kainos yra doleriais, tai jeigu mes kažką perkame doleriais, o euras dolerio atžvilgiu silpsta, tai nupirkto produkto kaina perskaičiavus į eurus pakyla.
„Jeigu skaičiuojant doleriais, tai ir mediena, ir medvilnė, ir kviečiai, ir pienas, pagrindiniai metalai, viskas nuo maksimumo atsitraukia, ir net po truputį toliau pinga, nafta irgi jau nuo maksimumo atsitraukus ne taip mažai ir kelias savaites pinga, tačiau perskaičiavus eurais vaizdas šiek tiek blogėja, nes skiriasi abiejų centrinių bankų pinigų politikos griežtinimo tempai“, – sakė VU profesorius.
Jis tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ir JAV centrinis bankas skirtingi palūkanų didinimo greičiai smukdo eurą ir taip didina infliaciją.
„Šiuo metu, Europos Centrinis Bankas liepos mėnesį padidino bazinę palūkanų normą ir pagaliau pasiekė 0, kai tuo tarpu JAV federalinė rezervų sistema jau pakėlė bazinę palūkanų normą iki 2,5 proc. ir prognozuoja, kad gale metų bus 3,5 proc.“, – aiškino R. Rudzkis.
VU profesorius taip pat tikino, kad didelę įtaką infliacijai darys ir naftos kainos, kurias numatyti yra labai sunku.
„Labai sunku numatyti, kaip bus su naftos kainomis, nes iš vienos pusės, kaip ir matome dabar pigimą naftos, didele dalimi dėl to, kad pasaulis laukia recesijos ir tokiu būdu tikisi, jog bus mažesnė paklausa, bet iš kitos pusės, eilę mėnesių JAV pardavinėjo savo strategines atsargas, aišku, kad jos šį procesą tuoj užbaigs ir tada vėl prasidės judėjimas priešinga linkme. Tikrai su infliacija labai neaišku“, – teigė ekonomistas.
2022 m. liepos metinė (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) infliacija sudarė 21,6 proc. pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 32 proc., rinkos –20 proc.
Šių metų liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,3 proc., paslaugų – 1,1 proc.
Vidutinė metinė infliacija liepos mėnesio duomenimis sudaro 13,4 proc.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
