-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Po dviejų kėlinių rezultatas švieslentėje pranašavo lengvą svečių pergalę: „Chimki“ pirmavo net 53:30.
Tačiau po pertraukos šeimininkai užkūrė pirtį svečiams ir ketvirtame kėlinyje sumažino deficitą iki 5-ių taškų (66:71). Visgi svečiai sėkmingiau sužaidė mačo pabaigą ir iškovojo pergalę 89:77. Rungtynėmis 56-erių krepšinio sprecialistas R. Kurtinaitis neliko nusivylęs, o po mačo neskubėjo išeiti, nepraleido progos arenos koridoriuose pasikalbėti su „Chimki“ klubo administracijos darbuotojais, žaidėjais.
Ryšiai su klubu nenutrūkę, ir tai savaime suprantama. R. Kurtinaitis „Chimki“ ekipą treniravo net
penkis sezonus. Klubo ir trenerio keliai išsiskyrė praėjusio pavasario pradžioje. Nuo vasaros pabaigos lietuvis treniravo Kantu „Red October“ komandą, tačiau rudens pabaigoje R. Kurtinaitis paliko italų klubą. Sekunde.lt pakalbino R. Kurtinaitį apie paskutines „Lietkabelio“ namų rungtynes Europos taurėje, apie komandos galimybes LKL čempionato finiše bei sentimentus Maskvos srities „Chimki“ klubui.
– Kokius jausmus sukėlė ir kokį įspūdį padarė šios rungtynės Panevėžyje? Ką pastebėjote?
– Sakyčiau, „Lietkabeliui“ pritrūko energijos. Praktiškai prieš gerą parą Panevėžio ekipa turėjo įtemptas rungtynes su Kauno „Žalgiriu“. Mačiau tą mačą, išeikvota daug energijos, nervų, didžiulė intriga iki pat pabaigos. Labai sunku greitai atsigauti. Juo labiau „Lietkabelis“ nėra jauna komanda, broliai Lavrinovičiai turėję bėdų su nugara, gal dabar nėra taip paprasta greitai atgauti jėgas.
Bet komandai kovingumo netrūko. Jautėsi lietuviškas charakteris. Manau, jei būtų suvaldyta situacija pirmo kėlinio pabaigoje ir antro ketvirčio antroje pusėje, viskas būtų buvę paprasčiau.
Laimėti buvo labai sunku, bet vyrai kovojo. Juk vienu metu ekipas skyrė gal net 25 taškai, bet likus penkioms minutėms „Lietkabelio“ deficitas ištirpo iki 5 taškų (red. – 66:71). Įdėta labai daug pastangų. Aišku, kad laimėtum, būtų reikėję dar mažiausiai 10 taškų, tą buvo labai sunku padaryti, nes „Chimki“ – neeilinė komanda.
Populiaru kalbėti apie komandų biudžetus, tačiau žaidžia ne biudžetai, o žmonės ir jų širdys.
Ne veltui atvažiavau į Panevėžį, krepšinis buvo gražus, pamatėme lietuvišką charakterį. „Žalgiris“ Eurolygoje taip pat nėra priskiriamas prie turtingesnių klubų, tačiau juos nugali.
„Lietkabelis“ žaidė gerai, bet paprasčiausiai trūko papildomos vienos dienos poilsio. Aš nežinau, kada buvo sudaromas LKL tvarkaraštis, ar buvo galima nukelti mačą su „Žalgiriu“ į kitą dieną. Kaip matėme trečiadienį vakare, pirmadienio akistata buvo per arti Europos taurės mūšio.
– Penkerius metus treniravote Maskvos srities „Chimki“ ekipą, ar dar liko sentimentų šiam klubui?
– Na taip, vis vien čia likę daug draugų. Ir su Duško Ivanovičiumi susitikome, trumpai pasikalbėjome. Toks jau trenerių darbas – šiandien dirbi, rytoj vietoje tavęs kažkas kitas pluša. Nėra ko jaudintis. Tai dalis trenerio darbo.
Išlikome draugai su administracijos darbuotojais, su generaliniu direktoriumi Pavelu Astachovu, su žaidėjais. Visgi šiame klube dirbau penkerius metus. Nesvarbu kaip, kur pasisuka gyvenimai, draugystė turi išlikti.
Nesvarbu, kad mes atkūrėme nepriklausomybę, atsiskyrėme nuo Tarybų Sąjungos, 1988-ųjų olimpiniai čempionai susitinkame, nėra jokio skirtumo, kad vienas rusas, kitas kazachas, trečias lietuvis. Manau, su „Chimki“ man pavyko išlaikyti draugiškus santykius.
– Nežinau, kiek progų šį sezoną turėjote stebėti „Lietkabelio“ rungtynes, kokį įspūdį jums daro Panevėžio komanda?
– Stebėjau nemažai rungtynių, įskaitant ir sezono atidarymo mačą su „Žalgiriu“, čia taip pat laimėjo panevėžiečiai.
Komanda žaidžia gerai, man patinka, svarbu išvengti traumų. Man patinka Simas Galdikas, žaidžia su širdimi, didžiule jėga, vyriškai. Taip ir turi žaisti krepšininkas.
Žinau Mindaugo Lukauskio galimybes, jis galėtų didesnį indėlį įnešti į komandos žaidimą. Tikrai buvo keletas rungtynių, kur jis parodė savo veidą.
Kalbant apie organizaciją, „Lietkabelio“ vadas puikus, verslininkų daug, meras šalia. Vadinasi, klubas savo darbą, kurį turi atlikti, dirba. O klubo vadovų svarbiausia užduotis – užtikrinti biudžetą, jį surinkti, o visa kita paliekama treneriui ir komandai.
„Lietkabelio“ struktūra gera. Na, trečiadienį arena nebuvo pilna, bet LKL pirmenybių mūšiuose su lyderiais ji dažnai būna užpildyta. Viskas teisinga linkme.
– Ar nėra keista, kad atvyko vienas galingiausių ir turtingiausių Europos klubų, Maskvos srities „Chimki“, o „Lietkabelio“ sirgaliai mieliau renkasi vietinio fronto kovas?
– Aš nežinau, kiek kainuoja bilietai. Gal ne visi gali kas dvi dienas eiti į krepšinį.
Kitas dalykas – „Žalgirį“ visi nori pamatyti. Čia ne tik Panevėžio problema. Pamenu, kai žaidžiau Madrido „Real“ klube (red. past. – 1993–1995 m.), mače su „Estudiantes“ ar „Barcelona“ komandomis žiūrovų susirinkdavo gerokai daugiau, nei rungtyniaujant tuometėje Eurolygoje.
Kai kurie žmonės gal labiau domisi vietinio čempionato peripetijomis. Be to, mačas vyko savaitės viduryje. Jei žaistų savaitgalį ar penktadienio vakare, galbūt žmonių būtų kur kas daugiau.
Šiemet turbūt pirmas sezonas, kai „Lietkabelis“ į areną sutraukia tūkstančius žmonių. Duok Dieve, kad nebūtų paskutinis. Žinoma, pergalės visada prijaukina žiūrovus.
Jei tu pralaimėsi, gali mautis kelnes, bet žiūrovų neprikviesi. „Lietkabelis“ žaidžia gerai, tą atspindi žiūrovų skaičius per rungtynes.
– LKL čempionate šiuo metu „Lietkabelis“ žengia antroje vietoje, ar matote šią komandą LKL finale?
– Dar anksti apie tai kalbėti, yra daug faktorių, kurių nei treneris, nei klubo vadovybė nekontroliuoja. Komandos pulsą gali keisti traumos. Iki atkrintamųjų daug laiko. Žinoma, aikštės pranašumas yra gerai. Bet viskas prieš akis.
Kolega Antanas Sireika yra pasakęs, kad nesvarbu, kaip komanda atrodo gruodžio mėnesį, svarbu, kaip ji žais balandį ar gegužę. Dabar „Lietkabelis“ žaidžia puikiai, reikia šią formą išlaikyti, nepavargti. Dažnai komandos neišlaiko tos 10-ies mėnesių rungtynių įtampos. Pažiūrėsime pavasarį.
Daug kas priklauso nuo treniruočių proceso planavimo ir nuo žaidėjų sveikatos.
– Kokie jūsų asmeniniai planai, gal jau turite kokių nors pasiūlymų?
– Ne, niekur neskubu. Mėgaujuosi aktyviu poilsiu, žvejoju, medžioju, auginu anūkus, be nervų žiūriu krepšinį, o ne kaip treneris, pajuodęs nuo įtampos. Kai manęs paklausia, už ką sergu, atsakau – už gražų sportą. Puikiai miegu, tai viskas, ko šiandien reikia.
Statistika. „Lietkabelis“ – Maskvos srities „Chimki“ 77:89 (15:28, 15:25, 27:16, 20:20).
„Lietkabelis“: Benas Medženas 23 (6/9 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai, 2/2 baud. metimai), Simas Galdikas 14 (6/7 dvitaškiai, 2/4 baudų met.), Darjušas Lavrinovičius 11 (4/7 dvitaškiai, 1/4 baudų metimai, 7 atkovoti kam.), Žygimantas Skučas 10 (5/6 dvitaškiai), Lorenzas Viljamsas 9 (2/2 dvitaškiai, 1/3 tritaškis, 2/2 baudų metimai, 12 rezultatyvių perd.), Gintaras Leonavičius 6, Donatas Tarolis 4 taškai, Mindaugas Lukauskis (20 min.), Kšištofas Lavrinovičius (8:22 min.), Žygimantas Janavičius (8:10 min.), Tadas Rinkūnas (6:13 min.) taškų nepelnė.
„Chimki“: Aleksejus Švedas 23 (5/7 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 1/5 baud. met., 31:40 min.), Robis Humelis 20, Erlas Roulandas 18, Jakobas Pulenas 12, Markas Todorovičius 9, Dmitrijus Sokolovas 4, Sergejus Monia 2, Viačeslavas Zaicevas 1 taškas.
Europos taurės TOP-16 F grupės rikiuotė. 1. „Bayern“ 5/0. 2. „Chimki“ 4/1. 3. „Lietkabelis“ 1/4. 4. „Ratiopharm“ 0/5.
