Pušyno ramybę trikdo kraupi praeitis

Pušyno ramybę trikdo kraupi praeitis

Atnaujinamose Panevėžio centro aikštėse ir gatvėse tyrinėjimus baigiantiems archeologams gali atsirasti darbo ir Rožyno mikrorajone esančiame pušynėlyje. Savivaldybė tvirtina, jog jei bus gautas finansavimas jo pakraštyje kurti kompleksinį centrą neįgaliems vaikams – Harmonijos namus, prieš imantis statybų, teritoriją pirmieji išžvalgytų archeologai.

To paties pušynėlio dalis teritorijos, toliau nuo Harmonijos namams numatyto sklypo, 2007-aisiais įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip vieta, menanti kraupias karo metų ir sovietmečio žudynes.
Kad pušyne būtų atlikti archeologiniai tyrimai, pritaria ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, sulaukęs Rožyno bendruomenės rašto.

Visgi bendruomenės atstovai nemano, kad archeologams derėtų bandyti judinti kraupią praeitį, o Savivaldybei imtis statybų net ir pušyno pakraštyje.

Žiaurūs tardymai

Ramiai ošiančio pušyno A. Baranausko gatvėje makabrišką paslaptį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atskleidė dar 2005-aisiais, atlikęs istorinius archyvinius tyrimus.

Tuomet patvirtinta, kad šio pušyno, dabar supamo privačių gyvenamųjų namų, istorija glaudžiai susijusi su S. Kerbedžio gatvėje 16-uoju numeriu pažymėtu pastatu. Jame 1937–1944 m. jame veikė Geležinkelių valdybos Panevėžio geležinkelio stoties administracija, o 1944 m. pastatą perėmė sovietų represinės struktūros. Iki 1959 m. čia buvo įsikūręs NKGB-MGB-KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio stoties poskyris.

Kaip teigia istoriniai šaltiniai, šalia pastato esančiuose mediniuose namukuose gyveno apie 70 karių, karininkų ir seržantų.

„Jie saugojo suimtuosius, sekė geležinkelio objektus. Pastate buvo kalinami, kankinami ir žudomi vokiečių karo belaisviai, suimti rezistentai, jų ryšininkai bei rėmėjai“, – teigiama Rožyno bendruomenei atsiųstame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus prof. dr. Ado Jakubausko rašte.

Suimtieji buvo kalinami pastato rūsyje įrengtose vos 5–8 kv. m kamerose. Tardymai vykdavo tik naktimis.
„Suimtieji būdavo mušami šautuvų šampalais, kumščiais, taip pat kuo pakliuvo po ranka. Rūsyje po laiptais buvo sumetami naktį nukankintų žmonių palaikai“, – rašo prof. dr. A. Jakubauskas.

Anot jo, pastate kalintų suimtųjų pavardės bandytos išsiaiškinti pagal rastus sienose įrašus ir liudininkų prisiminimus. Išaiškinti pavyko 50 pavardžių. Pasak prof. dr. A. Jakubausko, tikėtina, kad tai tik labai nedidelė dalis pastate kalintų Lietuvos piliečių.

Iš šių 50-ies keturi suimtieji buvo išvežti į lagerius, trys paleisti, kitų likimas – neišaiškintas. Neatmestina, kad dalis jų buvo nužudyti tardymų metu.

Vienintelė Panevėžyje

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašte pabrėžiama, jog Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus Istorinės grupės vadovo, buvusio Algimanto apygardos partizano, politinio kalinio Antano Šimėno-Lietuvininko teigimu, 1944–1946 m. šiame pastate nukankintų vokiečių karo belaisvių palaikai ir 1944–1950 m. tame pačiame poskyryje nukankintų suimtųjų palaikai buvo užkasami A. Baranausko pušynėlyje, esančiame tarp Aguonų, A. Baranausko, Miško ir Bijūnų gatvių.

„Tokia vieta, kurioje užkastos sovietų genocido aukos, Panevėžio mieste kol kas žinoma tik viena. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuomone, ją būtina išsaugoti, todėl pritariame Jūsų siūlymui atlikti šios vietos archeologinius tyrimus. Bet kokie minėto parko rekonstrukcijos projektai turėtų būti vykdomi ne tik aptarus juos su vietos bendruomene, bet ir atkreipiant dėmesį į jos istorinę vertę ir visuomeninę reikšmę“, – teigia prof. dr. A. Jakubauskas.

Galerija

Organizuotų garbingą perlaidojimą

Kad individualių namų kvartale, ramiame pušyne represinės struktūros užkasė savo kraupių nusikaltimų aukas, pasak Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, seniai žinoma. Ir nors, anot jo, turimi istoriniai šaltiniai rodo, kad nukankintų žmonių palaikai užkasti pušynėlio gilumoje, o būsimuosius Harmonijos namus statyti planuojama pačiame jo pakraštyje, prieš statybas teritorija turės būti išžvalgyta archeologų.

„Mes niekada nesakėme, kad ten nebus atliekami archeologiniai tyrimai. Paprastai jie atliekami pradedant rangos darbus, bet manytume, kad galėtų būti atlikti ir anksčiau, kai paaiškės, ar gavome finansavimą projektui“, – teigė T. Jukna.

Anot jo, jei būtų atkasti palaikai, jie būtų pagarbiai palaidoti. Direktorius neatmeta, kad atlikus archeologinius tyrimus gali atsiverti ir didesnis, nei kol kas manoma, nusikaltimų žmoniškumui mastas.

„Kad pušynėlyje yra palaidotos aukos, mes seniai žinojome. Bet dokumentuose nurodyta visai kita palaidojimo vieta nei numatytų Harmonijos namų sklypas.

Jei paaiškės, kad ten masinė kapavietė, ši vieta galėtų būti oficialiai pripažinta kaip kapavietė ir joje būtų negalima jokia veikla“, – sako T. Jukna.

Mato idealią vietą

Šiuo metu eina į pabaigą Savivaldybės pateiktos paraiškos gauti europinę paramą Harmonijos namų statybai vertinimo terminas.

Pasak T. Juknos, planuojama įstaiga neįgaliems vaikams būtų statoma pačiame 1,5 ha pušyno pakraštyje, ties A. Baranausko ir Aguonų gatvių kampu ir teužimtų 29 arus.

Dar 2016 metais parengtame detaliajame plane šis sklypas nurodytas kaip visuomeninės paskirties.
Pasak T. Juknos, unikaliai įstaigai, kokios Panevėžyje nėra, ieškota ramios aplinkos, kad neįgalūs vaikai patirtų kuo mažiau streso. Individualių namų mikrorajone esančio pušyno pakraštys tam idealiai tiko.

Šio centro unikalumas – pagalba ne tik vaikui, bet ir jo aplinkai. Tėvai galėtų gauti psichologo ar atvejo vadybininko konsultacijas vienoje vietoje, daug dėmesio būtų skirta neįgalių vaikų šokio, meno, teatro terapijoms.

Tokio tipo įstaigos neįgaliems vaikams Lietuvoje dar yra naujiena, tačiau jos nėra retenybė turtingesnėse Europos šalyse.

Skaičiuojama, kad Harmonijos namams įkurti reikia apie 3 mln. 150 tūkst. eurų. Didžiąją jų dalį – 3 mln. eurų – sudarytų europinė parama, likusi suma būtų skirta iš miesto biudžeto.

T. Juknos teigimu, bendruomenės pasipriešinimas, kad jų kaimynystėje, ramioje vietoje, iškiltų Harmonijos namai, skirti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms, projektą gali pasiųsti į nebūtį.

„Teikiama „pagalba“ Savivaldybei, prašančiai finansavimo tokiam projektui. Išsiųsti raštai institucijoms, galinčioms spręsti, kuriam miestui skirti finansavimą. Rožyno bendruomenės atstovai akcentuoja, kad tas projektas reikalingas ir naudingas, bet tik ne šitoje vietoje. Tačiau mieste visuomeninės paskirties sklypų, dargi atitinkančių tokiai įstaigai keliamus reikalavimus, mieste neturime. Tam yra labai griežti reikalavimai, kad sklypas būtų visuomeninės paskirties ir ramioje vietoje“, – sako direktorius.

Anot jo, gavus finansavimą Harmonijos namų statyboms, atsivertų galimybė pritraukti investicijų ir visam parkui sutvarkyti.

Kasinėjo ir gimnazijos stadioną

Savivaldybės paveldosaugininkė Loreta Paškevičienė patvirtino, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Rožyno bendruomenei atsiųsta informacija apie pušynėlio istoriją – seniai žinoma tiesa.

„Mes ir inicijavome pastato S. Kerbedžio g. 16 tyrimą, kai buvo aptikti užrašai jo rūsyje. Maždaug prieš penkiolika metų dėl jų kreipėmės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą išaiškinimo“, – pasakojo L. Paškevičienė.

Anot jos, po šių tyrimų dalis pušynėlio teritorijos, maždaug 200 kv. m, 2007-aisiais įrašyta į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

„Tai nereiškia, kad registre yra visas pušynėlis. Ten, kur numatyti Harmonijos namai, niekada nebuvo atlikti archeologiniai tyrimai. Ar ir toje vietoje yra palaikų, negaliu pasakyti. Yra tik žmonių kalbos, bet jomis negalima remtis nesant fizinių, istorinių įrodymų“, – sako L. Paškevičienė.

Anot jos, jei atliekant archeologinius tyrimus būtų rasti palaikai ir pušyno pakraštyje, jie būtų perlaidoti ir atgultų kapinėse. Taip, kaip pasielgta su prieš dešimtmetį J. Balčikonio gimnazijos stadione atkastais vokiečių karių palaikais.

„Atliekant kasinėjimus buvo rasta daug palaikų, jie buvo perlaidoti ir įrengtas stadionas. Taip ir A. Baranausko g. pušyne, jei būtų atkasti palaikai, būtų atlikti tyrinėjimai, kas tie žmonės, nuo ko jie mirė, o tada organizuojamas garbingas palaidojimas. Tik sovietmečiu ant palaikų vykdavo statybos, dabar to niekada nebūna“, – pabrėžė paveldosaugininkė.

Nori apsaugoti atminimą

Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė tvirtina, jog prieš įstaigos neįgaliems vaikams statybas pušynėlyje protestuojantys gyventojai šitaip siekia išsaugoti jame užkastųjų atminimą.

„Mes nei prieš neįgaliuosius, nei prieš vieną ar kitą projektą, žmonės tik nori išsaugoti palaidotųjų ramybę, kad šita vieta liktų rami ir šventa“, – aiškino R. Šerplienė.

Ji teigia iš gyventojų pasakojimų girdėjusi, jog sovietinių struktūrų budeliai nukankintas aukas į pušynėlį atveždavo ir tiesiog užkasdavo naktimis.

R. Šerplienė pasakoja, jog čia atsidūrė ir jos pačios giminaitės sužadėtinis.

„2012-aisiais mano 90-metė giminaitė vaikščiojo kiekvieną pušį apkabindama ir klausdama, kur čia mano Stasiukas. Prieš trejus metus ją pačią palaidojau“, – kalbėjo R. Šerplienė.

Nužudytųjų atminimą siekianti įamžinti bendruomenė tame pačiame pušynėlyje 2016-aisiais buvo surengusi miesto bendruomenių sąskrydį „Sparnuotosios sūpynės“. Tuomet šventėje netrūko linksmybių ir pramogų – aktyvūs miesto žmonės atėjo ir savo išmonės parodyti, ir į kitus pažiūrėti. Bendruomenės prisistatė dainuodamos, šokdamos, apie save pasakodamos, o praalkę rinkosi sūpynėmis išpuoštame pušynėlyje prie bendro stalo, nukrauto suneštinėmis vaišėmis.

Viena iš šios šventės organizatorių R. Šerplienė pamena, jog į ją atvežta giminaitė skausmingai sugrįžo į prisiminimus.

„Kai darėme bendruomenių šventę, buvo ir scena, o ji vaikščiojo po pušyną ir kalbėjo, kažin, po kuria pušimi mano Stasiukas“, – sako Rožyno bendruomenės pirmininkė.

Savivaldybės patikinimas, jog nužudytųjų palaikai nebus išniekinti, o jei pasirodys, kad jų yra ir pušyno kampe, Harmonjos namams numatytoje vietoje, atkastieji būtų garbingai palaidoti kapinėse, R. Šerplienės nuomone, nėra tinkamas kelias.

Ji teigia nesutiksianti, kad kadaise budelių pušynėlyje užkastų aukų palaikai būtų judinami.

„Aš nenoriu pamatyti vaizdo, kaip Vasario 16-osios gatvėje atliekant archeologinius kasinėjimus, nenorėčiau ir tokio, kaip prie Švč. Trejybės bažnyčios, kai buvo kasinėjama“, – tvirtina R. Šerplienė.

Komentarai

  • Mūsų kaime taip nebūdavo ir palaidojimo vietoje pasilinksminimų visokių niekas nerengdavo.
    Šoka linksminasi skausmo vietoje ir nesijaučia nejaukiai?

  • Būtina kviesti archeologus. Jie ir našlaitėlių kapinėse KGB paslaptis įminė.

  • Kokia veidmainystė! Ak, mes norime pušynėlyje ramybės, ak, mes neleisime judinti! Neįgalūs vaikai sutrikdys rimtį! O festivalis netrikdo, o šunų vedžiojimai ir jaunimėlio baliai netrikdo. Tfu…

    • pritariu ir nepasitikiu

    • nu tikrai reikia kviesti MISIJA SIBIRAS dalyvius kad pabendrauti su bendruomene

      • Atsakyti
  • O kas už archeologų kasinėjimus sumokės? Gal visam rožynui naujus mokesčius uždės?

    • nesuprantu, kodėl nenori archeologų
      nesuprantu, kaip gali linksmybes organizuoti kaip gali šokti dainuoti kai žino ir prisimena apie kraupius palaidojimus

      • Matelis ant Lietuvos paskelbė kad covid nesitestuos dėl seimo o čia skaitau kad archeologų nereikia

        • Atsakyti
  • Neprisimenu kodėl perskaičiau ir pagalvojau apie šermuonėlį.

  • Kam kyla ranka siųsti skundą Vilniun kad tik finansavimo ir šitam projektui Panevėžyje neskirtų????

  • rozyno ponai eilini syki parodo, kad miesto zmones yra viena bendruomenes dalis o rozyno ponai visiskai kita,reiskia gerti pusynelyje galima, siukslint galima, o neigaliem vaikam, kuriu tevams reikalingas centras cia jau nevieta, nenustebsiu kad tuos bus rasti sermuonelio pedsakai, retu varliu rusys, vieninteliai pasaulyje drugeliai, gal dar dinozauru kiausiniai , kad tik patriotiskiek rozyno gyventojam niekas nemaisytu , sulauksim ir visuomenes inteesu gynejo matelio rekavimu , garantuotai, jis gi taip myli musu miesta , vienintelis myli,

    • Atsakyti
  • Gerbiamieji, iš ledjūrio leamžinojo įšalo, iš Sibiro taigos, iš visų kančios kampelių vežėmės savo brangiojon Lietuvėlėn artimųjų palaikus ir iškilmingai perlaidojome savo kapuose. Amžina ramybė kankiniams.
    Būtinai reikia archeologams dirbant savo darbą iškasti nukankintų ir nužudytų palaikus iš pušynėlio. Juk tam ir laidojo enkavėdė visiokiose pakampėse, kad ir po mirties baustų ir tyčiotųsi. Perlaidoti su visa derama pagarba šventintoje kapinių žemėje.
    Lietuviams būdinga gerbti mirusius. Ir tikrai ne šokiais ant palaidojimo vietų tai daroma. Mane stebina. Argi Misija Sibiras dalyviai šoka linksminasi kurgi ant sibiriakų kapų?

    • Atsakyti
    • Su ašaromis pritariu šitai nuomonei ir gerb Juknos žodžiams apie perlaidojimą ir pagerbkime savo Tėvynės eilinius didvyrius.

  • Kaip čia suprasti? Šermuonėlio paieškoms mokslininkų reikia, o kankinių iškilmingo perlaidojimo ir archeologiškai pagarbaus palaikų atkasimo nereikia? Gal nematėte kaip kruopščiai ir atsakingai darbuojasi archeologai? Mano asmeninė nuomone tai kad čia pasireiškia susipratimo stoka.

  • Dieve dievulėliau…
    Su kokia pagarba buvo perlaidoti Rasų kapinėse dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos prezidentams sukilėliai. Kuo skiriasi sovietinių budelių kankiniai nuo carinių budelių nužudytų sukilėlių? Ar meilė Tėvynei ir Laisvei jų mažesnė? Ar jie neverti apgulti į pašventintą kapų žemę? Ar jie galų gale neverti laidojimo apeigų?

    • Atsakyti
    • Yra toks katalikams žinomas sąrašas, o jame – mirusį palaidoti. Pripažinkime, kad nelaidojo TĖVYNĖS LIETUVOS kankinių sovietiniai budeliai, o kaip šunis užkasinėdavo. ORGANIZUOTI PERLAIDOJIMĄ BŪTINAI REIKIA. Tai viso Panevėžio ir tikrų savo Tėvynės patriotų garbės reikalas.

      • Atsakyti
      • pasitikslinau ir tikrai kad pirma mirtina nuodėmė yra puikybė

        • Atsakyti
      • Santykis su NKVD aukomis yra vertybinio pobūdžio. Amžina pagarba kankiniams. Siūlau įsteigti perlaidojimo komitetą ir surinkti aukas garbingam paminklui ant jų kapo šventoje kapinių žemėje kai tik bus perlaidoti kas yra krikščioniškai būtina.

        • ne pirmą karta darosi gėda bet patikėkite ne visi rožyniečiai taip galvoja ir ne visų nuomonei atstovauja o yra daugybė tikrų patriotų ir krikščioniškų vertybių saugotojų išpažinėjų kuriem dainų scenas statyti ant palaidojimų bus daugiau nei nepriimtina

  • Man šitoje istorijoje viskas logiška ir etiška – turi būti atlikti archeologiniai kasinėjimai, rasti palaikai iš čia iškelti ir palaidoti kapinėse. Juk dabar jie ten buvo tiesiog užkasti, jų kapo duobės nepašventintos, turbūt ir sumesti bet kaip. Kaip suprantu, tokios pozicijos laikosi ir Genocido centras, jei pritaria archeologiniams tyrimams.

    • Atsakyti
    • TIKRAI TAIP

    • Dėkui už tiksliai išsakytas mano mintis, būsime civilizuoti kai elgsimės civilizuotai.

  • Gėda dėl bendruomenės pirmininkės savanaudiškų pažiūrų – jai reikia tik ramybės, bet vargani vaikai nesvarbu. Net ir šermuonėlis svarbiau už vaikus. Mačiau, kad pušynėlyje gyvena voverytė. Kad tik vaikai jos neišbaidytų…
    Jei išrinkome valdžią – savivaldybę, tai tegul jie ir sprendžia, ko miestui reikia. Mes jais pasitikėjome rinkdami.

    • Atsakyti
  • Mieli užsakyti komentatoriai, mano tel: 865440980, skambinkite, kalbėkimės, diskutuokime. Į užsakomuosius komentarus neatsakinėju, o straipsnio autorei liepiau kalbėtis su žmonėmis, o ne mane pastoviai taikiniu laikyti. Deja, kaip visada. Ar dalyvavote toje šventėje, kuri čia piešiama. Partizanai po pušimis bunkeriuose dainavo, tik daina daugelio variklis buvo. Dėl SIBIRO MISIJOS, gerb. komentaroriai, pirma žinokite kam ir ką rašote ir taikote. Nereikia elgtis ,,paparašė – parašiau“, ,,naudinga – apdergiau“. Siūlau kalbėtis ir girdėti. Kuris atsakysite, kas žinote, kuriose Pušyno vietoese taškėsi kankinių kraujas, mėsos gabalai, ką perlaidosim – dalį kaulelių ? Kur visa kita ? Turiu perlaidoto brolio dalį kaulekių ir gabalėlį rūbo. Ką manote, perlaidojimo iškilmių reikia? Ne man jų nereikia. Turėtų būti sakralinė teritorija, kaip Sietyno gatvėje su paminklu. Reikia plėtros, reikia centro visiems ir niekas neprieštarauja, išskyrus užsakytus komentatorius ir informacijos skleidėjus. Į jokias diskusijas bevardėje erdvėje nesileisiu, skambinkite, kalbėkime. Keista Mero, Lietuvos savanorio anūko piozicija. Tegul paklausia savo a/a motinos, ką jinai jam pasakytų šiuo klausimu.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (24)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų