-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Teisingumo ministerijos atstovai dar birželį apsilankę įrengtuose Pusiaukelės namuose įvertino, kad jų patalpos nėra pritaikytos žmonėms su negalia, neatitinka higienos reikalavimų – praustuvai išdėstyti bendro naudojimo koridoriuje ir akivaizdus administracinių patalpų perteklius.
Ministro patarėjos viešiesiems ryšiams Dalios Milkevičienės teigimu, ministerijos iniciatyva buvo atliktas auditas, kurio metu nustatyta galima Pusiaukelės namų pastato inžinerinių tinklų avarijos rizika. Negana to, ši rizika pasitvirtino šiuose pataisos namuose įvykus inžinerinių tinklų avarijai.
Buvusio policijos pastato miesto centre, A. Smetonos gatvėje, rekonstrukcija besirūpinantis Panevėžio pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas teigia, kad naujoje įstaigoje pritrūko orių gyvenimo sąlygų.
„Tiems, kas gyvens Pusiaukelės namuose, kuriamos orios gyvenimo sąlygos. Jos bus sukurtos, kai statybininkai baigs darbus“, – į klausimą, kada į šiuos namus pradės keltis nuteistieji, atsakė E. Norvaišas.
Jis teigė negalintis prognozuoti, ar įkurtuvės bus dar šį rudenį, ar žiemą.
„Buvome gavę nurodymą Pusiaukelės namus įrengti dar iki praėjusių Naujųjų. Bet ne viskas taip greit padaroma, kaip to norima“, – tikino Pataisos namų vadovas.
Buvusiame policijos pastate A. Smetonos gatvėje dar vasarą planuotų atidaryti Pusiaukelės namų nuteistiesiems įkurtuvės nukeliamos. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Pusiaukelės namai – tai įstaiga, kurioje, prižiūrimi pareigūnų, gyvena didžiąją bausmės dalį atlikę ir gerai besielgiantys nuteistieji. Jiems ši įstaiga bus savotiška tarpinė stotelė tarp kalėjimo ir gyvenimo laisvėje. Tokių namų idėja į Lietuvą atėjo iš Norvegijos. Toje šalyje Pusiaukelės namai veikia jau daugybę metų. Lietuvoje tokios įstaigos nuteistiesiems įkurtos Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse. Teisingumo ministerija planuoja tokius namus steigti ir Kaune bei Klaipėdoje.
Panevėžio pusiaukelės namuose gyvens susiradę darbą nuteistieji. Jie versis iš to, ką užsidirbs: patys pirksis maisto produktų, įstaigos virtuvėje gamins valgį. Taip pat patys įsigis drabužių, avalynės, higienos prekių, jei norės, nusipirks buitinės technikos.
Tačiau Pusiaukelės namų bendrajame kambaryje stovės televizorius, nuteistiesiems bus įrengtos skalbyklės, viryklės, kita virtuvės įranga, o švara ir tvarka rūpinsis patys gyventojai.
Kaip ir visi dirbantys žmonės, Pusiaukelės namuose įsikūrę nuteistieji į juos grįš po darbo, juose privalės miegoti. Savaitgaliais jiems bus suteikta teisė iš šių namų išvykti pas artimuosius.
„Tiems, kas gyvens Pusiaukelės namuose, kuriamos orios gyvenimo sąlygos.“
E. Norvaišas
Iš pradžių buvo planuota, kad trijų aukštų Panevėžio pusiaukelės namuose A. Smetonos gatvėje gyvens 28 nuteistieji. Dabar E. Norvaišas patikino, kad gyventojų skaičių nutarta sumažinti iki 20-ies.
Šiuose namuose įsikurs ne tik bausmę atliekančios Panevėžio pataisos namų kalinės. Juose galės apsigyventi ir vyrai iš kitų šalies įkalinimo įstaigų. Vyrų ir moterų bus po lygiai ir jie gyvens skirtinguose aukštuose.
Kadangi bus mažiau gyventojų, kiekvienam teks didesnis plotas. Anksčiau manyta nuteistuosius viename kambaryje įkurdinti po tris keturis, dabar nutarta, kad jie gyvens po du arba tris. Kiekvienas kambarys tualeto ir dušo neturės, jie bus bendri kiekvienam aukštui. Bendros bus ir virtuvės, skalbimo patalpos.
Kambariuose stovės lovos, spintelės, spintos, stalas, kėdės. E. Norvaišas teigė, kad baldai jau supirkti ir sustatyti, tačiau nufotografuoti Pusiaukelės namų vidaus žurnalistams neleista.
Edvardo Norvaišo žiniomis, gyventi Pusiaukelės namuose jau atrinktos dvi Panevėžio pataisos namų nuteistosios. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Buvusiam policijos pastatui pertvarkyti į Panevėžio pusiaukelės namus buvo skirti 300 000 eurų. E. Norvaišas patikino, kad tiek pinigų nebus išleista.
Pusiaukelės namų gyventojai vieni neliks. Ištisą parą šiuose namuose dirbs pareigūnai. Dienomis su nuteistaisiais bendraus socialiniai darbuotojai, psichologas, naktimis liks budėtojas. Pasak direktoriaus, grįžę iš darbo nuteistieji dalyvaus vadinamose resocializacijos programose, įgis deramo bendravimo įgūdžių, taigi mokysis gyventi laisvėje.
Teigiama, kad Panevėžio pusiaukelės namuose gyventi pusiau laisvės sąlygomis bus atrinkti labiausiai motyvuoti, gerai besielgiantys nuteistieji iš bet kurios šalies įkalinimo įstaigos. Planuojama, kad Aukštaitijos sostinėje įsikurtų tie kaliniai, kurie turi vienokių ar kitokių ryšių su šiuo miestu ar iki patekdami į įkalinimo įstaigą gyveno Panevėžyje, čia gimę, turi artimųjų, kurie laukia jų išeinant į laisvę.
Būsimus šių namų gyventojus atrenka Kalėjimų departamento sudaryta komisija.
E. Norvaišo žiniomis, gyventi šiuose namuose jau atrinktos dvi Panevėžio pataisos namų nuteistosios. Pasak jo, daug moterų, bausmę atliekančių Panevėžyje, pateikė prašymus būti perkeltos į Pusiaukelės namus – joms teks pereiti griežtą atranką. Netinkamai besielgiantys Pusiaukelės namų gyventojai kaipmat bus perkeliami atgal įkalinimo įstaigą, iš kurios atvyko.
E. Norvaišo teigimu, dėl Pusiaukelės namų kūrimo Panevėžyje niekas iš miesto bendruomenės nėra išreiškęs nepasitenkinimo.
Kalėjimų departamento patarėjos Raimondos Čižauskaitės teigimu, Pusiaukelės namai turi kiek įmanoma panėšėti į įprastus namus. Anot jos, jų gyventojai kambariuose galėtų įsikurti ir po keturis, kaip iš pradžių buvo planuota, bet tokios sąlygos nelabai kuo skirtųsi nuo kalėjimo.
„Nuteistieji turi turėti stimulą, stengtis siekti geresnio gyvenimo, o tuo pačiu ir keistis“, – aiškino patarėja.
Įrengiamų Pusiaukelės namų artima kaimyne bus rajono Savivaldybės administracija. Rajono vicemero Antano Pociaus teigimu, apie pašonėje, A. Smetonos gatvėje, gerai besielgiantiems nuteistiesiems kuriamą įstaigą sužinota prieš metus.
„Ir aš, ir kolegos manome, kad pavojaus tie žmonės nekels. Juolab, kad šalia būsimų namų stovintis Savivaldybės pastatas mums – tik darbo, o ne gyvenamoji vieta“, – patikino A. Pocius.
