-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prekybos eglutėmis pakilimas turėtų prasidėti likus savaitei ar kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių, tačiau Panevėžyje pirmieji prekiautojai darbuotis pradėjo vos pasirodžius pirmosioms snaigėms. Pasak jų, susidomėjimo išties netrūksta ir, priklausomai nuo to, kiek dienų liko iki Kalėdų, keičiasi žmonių norai bei tai, kokie medeliai yra populiariausi.
Gruodžio pradžioje dauguma ieško vazonuose pasodintų eglių, o mėnesio pabaigoje pirkėjai pirmenybę teikia tradicinėms kirstinėms namų puošmenoms.
Panevėžio prekybininkai tikino, kad jau keletą metų eglučių kaina nedidėja.
Šių tendencijų priežastis paprasta. Dauguma įsitikinę, kad nukirstas medis gražus gali būti labai trumpą laiką. Jį nusipirkus per anksti, Kūčių rytą gali tekti eiti į parduotuvę ir ieškoti naujos žaliaskarės.
Tačiau nusistovėjusią nuomonę skuba paneigti pardavėjas Paulius. Jis sako, kad viskas priklauso tik nuo to, kokiomis sąlygomis eglė bus laikoma.
„Per dieną ji išgeria bent pusę litro vandens, todėl svarbu nuolat laistyti ir laikyti vandenyje. Taip pat patariu eglutės nestatyti šalia radiatorių ar ant šildomų grindų, nes tuomet jai bus per karšta. Galiausiai atkreipkite dėmesį, kokiomis oro sąlygomis švenčių puošmena buvo nukirsta. Jeigu tuo metu lauke buvo – 20, o eglę nešame į namus, kur temperatūra yra +20, tuomet neverta tikėtis, kad ja džiaugsitės ilgai. Spygliai gali pradėti byrėti net kitą dieną. Tokiu atveju patarčiau žaliaskarę keletą dienų palaikyti rūsyje, kad ji lengviau priprastų prie pasikeitusių sąlygų“, – patarimų negailėjo Paulius.
Pardavėjas Andrius pabrėžė, kad puošiant namus būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar eglė kirstinė. Ne ką mažiau svarbu tai, kokios ji rūšies.
„Daniškos žaliaskarės nekvepia ir pasižymi ilgai nekrentančiais bei minkštais spygliais. Todėl tai puikus pasirinkimas mažų vaikų turinčioms šeimoms. Tuo metu lietuviškos skaniai kvepia, o sidabrinė turi labai gražų atspalvį. Taip pat labai populiarios vazoninės eglės, kurias vėliau galima persodinti“, – „Sekundei“ pasakojo Andrius.
Paklausti, už kiek šiais metais galima įsigyti eglutę, pardavėjai pripažino, kad kainos svyruoja nuo 5 iki 40 eurų. Pasak jų, kuo medelis didesnis, tuo ir kaina aukštesnė.
Eglutėmis prekiaujantis Paulius negaili patarimų, kaip prižiūrėti žaliaskarę, kad ji džiugintų kuo ilgiau. T.Šiaudinio nuotr.
Eglutes pardavinėja ne tik pavieniai prekeiviai, bet ir Panevėžio miškų urėdija. Čia prieššventinis darbymetis prasidėjo gruodžio 7-ąją. Kaimiškio medelyno viršininkas Egidijus Kaluina jau spėjo pastebėti, kad vis daugiau žmonių grįžta prie senųjų tradicijų ir namus nori puošti ne plastmase, o gyvu medžiu. Tokį sprendimą galėjo lemti ne tik pokyčių troškimas, bet ir kainos.
Nukirstą iki metro aukščio eglutę urėdijoje galima įsigyti vos už 3 eurus, už didesnę kelių metrų žaliaskarę gali tekti sumokėti ir 14 eurų. Tačiau E. Kaluina pabrėžia, kad ruošiantis Kalėdoms svarbu atsižvelgti ne tik į kainą ar savo norus, bet ir į gamtos poreikius.
„Mes kertame tik nereikalingas eglutes, iš kurių neišaugs miškas. Tokias, kurios auga pakelėse, po elektros laidais ir panašiai. Todėl pardavinėjami medeliai galbūt ir nėra tobulo grožio, tačiau galime užtikrinti, kad juos kertant jokios žalos gamtai nebuvo padaryta“, – teigė viršininkas.
„Anksčiau važiuodamas pro mišką pastebėdavau, kad žmonės nukerta kokias penkias eglutes, išsirenka vieną gražiausią, o kitas palieka gulėti pakelėje.“
E. Kaluina.
Jis išreiškė džiaugsmą, kad aplinka vis labiau rūpinasi ne tik urėdija, be ir patys žmonės. Prieš keletą metų kildavo nemažai problemų, kai neatsakingi piliečiai šventės simbolį ne pirkdavo, o nuvažiavę į mišką nusikirsdavo patys. Tačiau pastaruoju metu tokių atvejų nebepastebima.
„Anksčiau važiuodamas pro mišką pastebėdavau, kad žmonės nukerta kokias penkias eglutes, išsirenka vieną gražiausią, o kitas palieka gulėti pakelėje. Labai džiaugiuosi, kad tokių dalykų jau nebepasitaiko“, – teigiamą visuomenės elgesio pokytį pastebėjo E. Kaluina.
Žmonių sąmoningumui galėjo turėti įtakos ir jau tradicija tapęs nemokamų šakų dalijimas Laisvės aikštėje. Šiais metais akcija vyks gruodžio 20 dieną nuo 13 valandos.
„Akciją vykdome jau 5–6 metus ir pastebime, kad ji tampa vis populiaresnė. Žmonės būriuotis miesto centre pradeda dar likus kelioms valandoms iki oficialios dalinimo pradžios“, – džiaugėsi viršininkas.
„Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai vieningai tvirtino neketinantys pasiduoti prekybininkų spaudimui ir raginimams namus dabinti likus mėnesiui iki didžiųjų švenčių. Dauguma laikysis senosios tradicijos – eglutę parsineš prieš pat Kūčias ar likus dienai iki jų.
„Niekada neskubame ir žaliaskarę puošiame tik prieš pat Kalėdas. Ta diena mums būna tarsi maža šventė: kruopščiai susitvarkome namus, o vyresnysis sūnus pagal tos dienos nuotaiką išrenka, kokius žaislus, spalvotus ar šiaudinius, kabinsime. Kiek pinigų išleisime šventinei nuotaikai sukurti, dar nežinome, tačiau esame tikri, kad puošmeną rinksimės gyvą, o ne dirbtinę. Kitokios sūnus tikriausiai nė nepripažintų“, – pasakojo Jolanta.
Jolanta laikosi senovinių papročių ir žaliaskarės dabinti neskuba.
Tokioms tradicijoms pritarė ir Alva.
„Jaunystėje eglutę visuomet puošdavome Kūčių rytą, tad šio papročio ketinu laikytis ir šiais metais. Taip pat niekada neatsisakysiu gyvos žaliaskarės kvapo namuose, nes tai suteikia jaukumo ir šventiškumo. Esu senas žmogus, tad ir turiu elgtis senoviškai“, – juokavo moteris.
Raginimams dabinti namus kuo greičiau neketina pasiduoti ir Valerija.
„Šiais metais nepirksiu nei eglutės, nei žaisliukų. Turiu likusių praėjusių metų papuošimų, o šaką man žadėjo atvežti kaimynė. To visiškai pakanka šventinei nuotaikai susikurti“, – teigė panevėžietė.
Tuo metu Juozapas pripažino, kad šiais metais puošmenų visai atsisakys.
„Per gyvenimą esame dabinę daugybę gyvų bei dirbtinių eglučių, tačiau šį kartą namų visai nepuošime. Mums paprasčiausiai to nebereikia, o šventinės nuotaikos tikrai nepasigesime“, – kalbėjo vyras.
