Panevėžyje tarp Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ir Smėlynės gatvės plyti Sukilėlių aikštė, kurioje, kaip manoma, palaidoti sukilėliai. P. Židonio nuotrauka

Puoselės naują tradiciją

Puoselės naują tradiciją

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Lietuva pirmą kartą minės 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžią ir sostinėje pagerbs už Lietuvos laisvę kovojusius sukilimo dalyvius.

Panevėžio krašte netrūksta šio sukilimo pėdsakų.

Pernai Seimas sausio 22-ąją paskelbė 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi šiemet inicijuoja naują tradiciją.

Kasmet sausio 22-osios proga Gedimino kalno papėdėje prie Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namo bus organizuojami sukilimo minėjimo renginiai.

Būtent šiame kalne 2017 metais surasti slapta palaidotų 20 sukilimo vadų ir dalyvių palaikai. Jie iškilmingai Rasų kapinėse perlaidoti 2019 metais.

Prezidento vardu dalyvauti renginyje pakviesti šalies savivaldybių vadovai ir atstovai, gyventojai, bendruomenės, jaunieji šauliai, skautai, gimnazistai, kitų ugdymo įstaigų mokiniai.

Į renginį pakviesti ir Panevėžio miesto bei rajono atstovai.

Vyks šokėjai

Panevėžio rajonui renginyje atstovaus ne tik valdžia. Smilgių kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Smilgė“ šokėjai nugabens į sostinę rajono ir dvylikos jo seniūnijų vėliavas.

Panevėžio rajone taip pat yra su šiuo sukilimu susijusių vietų.

Rajono meras Antanas Pocius sako neatmetantis galimybės, kad sukilimas šįmet bus paminėtas ir mūsų krašte.

Atstovaus vienas

Laikinai Panevėžio mero pareigas einantis Petras Luomanas į Vilnių sekmadienį važiuos vienas.

Panevėžyje šalia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios yra Sukilėlių aikštė, kurioje, kaip manoma, palaidoti sukilėliai.

„Už Lietuvos laisvę kovota daug ir turėjome daug aukų“, – sako P. Luomanas.

Pasak jo, Sovietų Sąjunga buvo kuriama carinės Rusijos imperijos pagrindu ir vykdė tą pačią ekspansinę politiką – imperinės ambicijos gyvavo visą laiką.

Tad, P. Luomano manymu, būtina nuolat prisiminti laisvės gynėjus, minėti istorinių kovų datas.

Kovingiausias sąjūdis XIX amžiuje

1863–1864 metais Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje vyko sukilimas, siekta išsivaduoti iš okupacinės Rusijos imperijos priespaudos.

Tai buvo kovingiausias XIX amžiaus nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis visoje carinės Rusijos užimtoje teritorijoje.

Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę, Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos.

Į kovą Lietuvoje stojo apie 15 tūkst. įvairių luomų sukilėlių – bajorų, miestiečių, dvasininkų, valstiečių.

Istorikų vertinimais, per visą sukilimo laikotarpį šiandieninės Lietuvos teritorijoje įvyko daugiau nei trys šimtai mūšių su imperinės Rusijos kariuomenės daliniais, žuvo apie 6 tūkstančius sukilėlių.

Pasekmės buvo tragiškos.

Iki 1865 metų carinė Rusija daugiau nei dviem dešimtims tūkstančių įvykdė represijas – nuteisė mirties bausme, katorga, ištrėmė į tolimas Rusijos vietoves ir kt.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, 21-am sukilimo dalyviui įvykdytos viešos mirties bausmės.

Tarp jų ir sukilimo vadams Zigmantui Sierakauskui, Konstantinui Kalinauskui.

Jų ir kitų nužudytųjų palaikai, išskyrus sukilėlio kunigo Stanislovo Išoros, 2017 metais rasti Gedimino kalne.

Nuslopinusi sukilimą Rusijos vyriausybė vykdė ir kitas represijas – uždraudė lietuvių spaudą lietuviškais rašmenimis, lietuvių kalbą pašalino iš mokyklų ir kt.

Istorijos žymės rajone

Panevėžio mieste ir rajone ne viena vieta susijusi su 1863–1864 metų sukilimu.

Panevėžio rajono savivaldybės paveldosaugininko Skirmanto Vertelkos teigimu, keletas tokių žinoma Karsakiškio seniūnijoje. Joje esančiame Stumbriškio kaime ilgą laiką sukilimo dalyvių palaidojimo vietą težymėjo bevardis akmuo su kryžiumi.

Dabar ten įrengta atminimo lenta.

Sukilimo metu Panevėžyje ir jo apylinkėse vienas vadų Eliziejus Liutkevičius organizavo būrį, kuris laikėsi Žaliojoje girioje. Ten pat glaudėsi ir Igno Leskausko vadovaujamas būrys.

1863 metų vasarą Stumbriškio kaime, kuris tuomet buvo stambus apylinkės centras, sukilėliai užėmė valsčiaus centrą ir „magaziną“ – didžiulį sandėlį – kuriame laikytos visos apskrities grūdų atsargos.

Remiantis vietos gyventojų prisiminimais, per susirėmimą su caro kariuomenės kazokais galėjo žūti daugiau nei dešimt sukilėlių, o keli pateko į nelaisvę.

Pasak S. Vertelkos, tikslių duomenų nėra, bet manoma, kad sukilėliai palaidoti ir Raguvėlėje, paribyje su Anykščių rajono savivaldybe.

Smilgių seniūnijoje yra sukilėlių stovyklavietė, sukilimo pėdsakai žinomi ir Krekenavos seniūnijoje.

O Zigmanto Sierakausko vadovaujamas būrys Raguvos miškuose privertė trauktis caro kariuomenės karius.

Aikštės paslaptis dar neišaiškinta

Panevėžyje tarp Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ir Smėlynės gatvės plyti Sukilėlių aikštė, kurioje, kaip manoma, palaidoti sukilėliai.

Ar tikrai čia užkasti jų palaikai, nėra ištirta. Visgi neabejojama, kad tokia prielaida nėra laužta iš piršto.

Kiek žinoma, prie Karsakiškio kovėsi Antano Mackevičiaus, Z. Sierakausko, Boleslovo Kajetono Kolyškos daliniai, prie kurių prisijungė ir dailininkas, fotografijos Aukštaitijoje pradininkas, pirmosios fotoateljė Panevėžyje įkūrėjas E. Liutkevičius.

1863 metų kovo mėnesį būriui ties Karsakiškiu laimėjus kautynes prieš Rusijos karinį junginį, vienas iš sukilimo vadų Z. Sierakauskas paskyrė E. Liutkevičių Panevėžio apskrities sukilėlių karinių pajėgų organizatoriumi, vėliau jis tapo A. Mackevičiaus pavaduotoju Šiaurės rytų Aukštaitijoje.

Vėliau išduotas E. Liutkevičius žuvo, o jo kūnas užkastas Sukilėlių aikštėje Panevėžyje ir sutryptas kazokų arklių. Čia, kiek turima duomenų, sušaudyta ir užkasta daugiau sukilėlių.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite