Programuotojas: popkultūra hiperbolizuoja akiniuotų moksliukų portretą

Panevėžį šiandien būtų galima drąsiai vadinti technologijų specialistų kalve. Čia savo programuotojo kelią pradėjo ir Martynas Mileikis. Šiandien jis – garsiausio Šveicarijos banko informacinių technologijų specialistas, kasdien sprendžiantis sudėtingus programavimo galvosūkius.

Iš Panevėžio kilęs Martynas Mileikis šiuo metu darbuojasi programinės įrangos inžinieriumi žymiausio Šveicarijos banko „UBS“ IT apsaugos padalinyje, autorizavimo ir autentifikavimo komandoje.

„Esu programuotojas, kuriu bei plėtoju autorizavimo sistemas. Trumpai tariant – rūpinuosi klientų duomenų apsauga“, – prisistato Martynas.

Programuotojo profesija M. Mileikį sudomino gana anksti, dar besimokant Panevėžio „Minties“ gimnazijoje. Nors pirmąjį asmeninį kompiuterį šeima įsigijo gana vėlai, apie 2002-uosius, tai nesukliudė gabiam vaikinui greitai įvaldyti „Windows“ sistemą.

„Prie to prisidėjo ir aplinka, kurioje augau – turint vyresnį brolį visada buvo iš ko mokytis, semtis žinių. Tuo metu dar nežinojau nieko apie informatiką ar programavimą, bet jau numaniau, ką dirbsiu ateityje“, – prisimena Martynas.

Skaitmeninę ateities profesiją jis sako rinkęsis labai pragmatiškai. Juokauja, jog vargu ar kieno svajonė yra aštuonias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę sėdėti prie kompiuterio ekrano.

„IT studijas rinkausi ne dėl to, kad to labai trokščiau, o todėl, kad gerai sekėsi ir buvo perspektyvu. Gerų programuotojų visada trūko, trūksta ir trūks“, – įsitikinęs pašnekovas.

Iš Panevėžio kilęs Martynas Mileikis jau trejus metus darbuojasi programinės įrangos inžinieriumi žymiausiame Šveicarijos banke „UBS“ Ciuricho mieste.

Prioritetas – darbui

Dirbti programuotoju M. Mileikis pradėjo dar studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universitete informacinių technologijų paslaugų valdymą. Jo sėkmės istorija prasidėjo nuo praktikos vienoje tarptautinėje kompanijoje. Baigęs praktiką, Martynas gavo pasiūlymą tapti nuolatiniu darbuotoju. Netrukus panevėžietis sulaukė paaukštinimo: tapo programinės įrangos analitiku. Nepaisant to, kad vaikinas visada prioritetą teikė darbui, universitetą baigė aukščiausiu įvertinimu.

Pasak M. Mileikio, dabar yra daug bendrovių, siūlančių kokybiškas praktikos, akademijos ar integracijos programas IT studentams. Martynas įsitikinęs, jog tai labai geras būdas pradėti karjerą, įgauti patirties, kuri tikrai yra didelis privalumas ieškant darbo.

„Patarčiau studentams pasinaudoti tarptautinėmis mainų programomis. Tai šaunus, nemokamas būdas įgyti tarptautinės patirties, lavinti užsienio kalbos žinias ir praplėsti akiratį“, – sako M. Mileikis.

Pastebėjo po penkerių metų

Martyną visada viliojo mintis pagyventi užsienyje, todėl antrame kurse, pasinaudojęs mainų programa, pusę metų studijavo Austrijoje, vėliau – Pietų Korėjoje. Pasak jo, Austrijoje ypač sužavėjo gamta – kalnai, upės, miškai, pragyvenimo lygis, saugumas bei žmonių kultūra. O baigęs universitetą pradėjo domėtis ir darbo galimybėmis svetur.

„Siuntinėjau darbo aplikacijas šen bei ten, tačiau negaudavau jokio atsako. Prireikė penkerių metų, kol sukaupiau pakankamai patirties, kad būčiau pastebėtas“, – karjeros pradžią mena panevėžietis.

Skurdžios žinios apie Lietuvą

Dabar jau trejus metus M. Mileikis gyvenimą kuria ir sėkmingai dirba Šveicarijos didžiausiame mieste Ciuriche. Pasak IT specialisto, kultūrinio šoko atvykus čia iš Lietuvos tikrai nepatyręs. Vienintelis barjeras gali būti kalba. Anot jo, net ir gerai mokant vokiškai, susikalbėti su vietiniais labai sunku, nes skiriasi dialektas.

„Galima tai palyginti su bandymu susikalbėti su senoliais iš Žemaitijos gilumos. Tačiau didžioji dauguma puikiai kalba angliškai, todėl tikrai nesijauti izoliuotas nuo visuomenės. Žinoma, kad ir kur pasaulyje atsidurtum, rasi, kas tau krenta į akis ar erzina. Visgi šios šalies privalumai, tokie kaip politinis neutralumas, aukštas pragyvenimo lygis, nuostabi gamta, žemas nusikalstamumas, socialinės garantijos bei patogi geografinė padėtis, stipriai atsveria bet kokius minusus“, – sako Martynas.
Oficialiais duomenimis, Ciuriche net 32 proc. gyventojų yra atvykėliai. Vietiniai šio fakto nė nesureikšmina. Per trejus gyvenimo Šveicarijoje metus Martynas sako niekada nejautęs diskriminacijos dėl to, kad yra atvykėlis. Visgi daugumos šveicarų žinios apie Lietuvą, anot jo, yra labai skurdžios. Tebėra dažna nuomonė, kad lietuviai kalba rusiškai ir naudoja kirilicą.

Šveicarai darbštūs specialistai

Prisitaikyti prie šveicariškos darbo kultūros IT specialistui iš Panevėžio nebuvo itin sudėtinga. Dar prieš atvykstant į Šveicariją jam teko glaudžiai bendradarbiauti su švedais. Pasak Martyno, jie mėgo daryti ilgas kavos pertraukas, niekada nepradėdavo ryto nepaskaitę laikraščio, darbo valandomis nesibodėdavo apsilankyti sporto salėje ir tikrai neužsibūdavo darbovietėje iki vėlumos. Todėl M. Mileikis turėjo išankstinę nuomonę, kad lietuviai daug darbštesni ir pareigingesni už užsieniečius. Tačiau šveicarai tokį manymą labai greitai pakeitė.

„Daugumoje bendrovių darbo savaitė čia trunka 42 valandas, vietoj mums įprastų 40. Darbo tempas didelis, daug kolegų dirba viršvalandžius. Lietuvoje IT specialistai yra lepinami masažinėmis kėdėmis, stalo futbolu, stalo tenisu, nemokamais vaisiais ir kitais privalumais, o čia pagrindinė pramoga – kavos aparatas“, – šypteli M. Mileikis.

Žinoma, Martynas pabrėžia, jog darbo aplinka skiriasi priklausomai nuo darbovietės, tačiau šveicarus, su kuriais jam tenka dirbti, apibūdintų kaip išties darbščius ir kompetentingus specialistus.

Ribą brėžia tik vaizduotė

M. Mileikiui visada patiko galvosūkiai. Dar mokykloje, kai matematikos mokytoja užrašydavo ant lentos papildomą loginį uždavinį, viską metęs pasinerdavau į sprendimo paieškas.

Šveicarijoje Martynas atrado ikonišką gamtos grožį – žydrus ežerus, žalias pievas ir snieguotus kalnus.

„Apimdavo labai geras jausmas, kai po ilgo sprendimo vienintelis ar vienas iš nedaugelio klasėje gaudavau teisingą atsakymą. Lygiai tas pats jausmas lydi ir programavime, kai išsiaiškini sistemos veikimą ar aptinki klaidos priežastį“, – lygina M. Mileikis.

Anot jo, dauguma nė nenutuokia apie kūrybinį šios specialybės aspektą. Juk programavimas irgi yra kūryba – iš nieko, iš krūvos kintamųjų ir instrukcijų, gali sukurti interneto svetainę, mobiliąją aplikaciją, kompiuterinį žaidimą ar banko sistemą.

„Kai turi atitinkamus įrankius ir žinių, vienintelė riba yra tavo paties vaizduotė“, – mano programuotojas.

Pasak Martyno, šiandien visos inovacijos kuriamos norint supaprastinti ir palengvinti mūsų kasdienybę. Ne visada tai pasiteisina, bet priešintis tam nėra prasmės.

„Kriptovaliutos, robotika, dirbtinis intelektas, savaeigės mašinos – visa tai keičia mūsų gyvenimą, norime mes to ar ne. Juk, anot Darvino, ne stipriausi ar protingiausi išlieka, o tie, kurie labiausiai linkę prisitaikyti“, – sako M. Mileikis.

Hiperbolizuotas programuotojų įvaizdis

Programuotojų darbo rinka iš tiesų stipriai skiriasi nuo daugelio kitų, labiau tradicinių specialybių. Netgi sakoma, jog ji viena iš nedaugelio, kur ne darbuotojas ieško darbo, o atvirkščiai. Martynas sutinka, jog Lietuvoje tikrai susiklosčiusi būtent tokia situacija.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuvoje perėjau visus darbo pokalbius. Taip yra dėl IT specialistų stygiaus. Tačiau Šveicarijoje situacija kiek kitokia“, – konstatuoja programuotojas.

Pasak Martyno, pretenduojant į darbo vietą Šveicarijoje tenka konkuruoti ne tik su vietine darbo rinka, bet ir su specialistais iš viso pasaulio. Todėl susirasti ar pakeisti darbą Šveicarijoje gali būti labai sunku net ir programuotojui.

Kai kurie programavimo specialistai būna itin kuklūs. Rodos, jie gyvenime įpratę daugiau dirbti, nei kalbėti. Tačiau M. Mileikis sako, jog piešti bendrą programuotojų portretą ar išskirti kokius specifinio būdo bruožus, būdingus išskirtinai programavimo specialistams, jis nedrįstų.

„Dėl susidariusio įvaizdžio kalta popkultūra, hiperbolizuojanti kuklių, akiniuotų moksliukų portretą. Realybėje žmonės, su kuriais dirbu, puikiai bendrauja, turi šeimas, užsiima įvairia įdomia veikla. O gyvenime visada labiau vertinu tuos, kurie savo žodžius pagrindžia darbais“, – sako pašnekovas.

Kalnai įkvepia

Pasak Martyno, jeigu reikėtų jaunam žmogui duoti vienintelį patarimą, kaip tapti sėkmingu savo srities profesionalu, patartų nebijoti rizikuoti.

„Prieš žengiant kiekvieną didelį žingsnį gyvenime visada bus šimtas priežasčių to nedaryti. Išdrįskit žengti tą žingsnį. Aš per savo trumpą, bet ganėtinai sėkmingą karjerą pastebėjau, kad kuo didesnis iššūkis – tuo didesnis atpildas“, – šypteli programuotojas.

Net ir tarp įtemptų darbų Martynas randa laiko sau. Jis ypač mėgsta aktyvų poilsį. Vasarą skuodžia kopti į kalnus ar plaukti upe.

M. Mileikis ypač mėgsta aktyvų poilsį. Vasarą skuodžia kopti į kalnus ar plaukti upe.

„Vos už valandos kelio nuo Ciuricho atsiveria ikoniški Šveicarijos vaizdai – žydri ežerai, žalios pievos ir snieguoti kalnai. Šveicarija yra mažesnė už Lietuvą, bet turi labai daug gražių vietų, vertų aplankyti. Žiemą keliuosi į kalnus slidinėti. Nors pradėjau slidinėti vos prieš porą metų, greitai pamėgau šį sportą“, – pasakoja užburiančios gamtos šalyje apsistojęs panevėžietis.

Pasak Martyno, yra žmonių, kurie visą gyvenimą dirba dėl svajonės, bet ta svajonė vis keičia pavidalą ir auga. Dėl to žmogus niekada negali būti visapusiškai laimingas ir kažkuriuo metu svajonė perauga į godumą ir puikybę.

„Tai, ko tu nori, ne visada būna tai, ko tau reikia, – mano Martynas. – Nežinau, kur mano karjera pasuks toliau, bet dabar aš laimingas būdamas ten, kur esu.“