„Sekundės“ nuotr.

Kuro kainos varo į kampą: laukia brangymetis

Šilumininkų prognozės verčia nesibaigus vasarai jau galvoti apie šildymo sąskaitas. Centralizuotai besišildantiesiems šįmet gerų žinių nežadama. Nuo gąsdinamų sumų sąskaitose išgelbėtų nebent šilta žiema.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad šį šildymo sezoną už šilumą gyventojai mokės daugiau nei pernai, kai kuriuose miestuose šiluma gali brangti net ketvirtadaliu – iki 20–25 procentų.

Panevėžiečių ir dar penkių miestų bei rajonų gyventojų butus šildanti „Panevėžio energija“ teigia, kad panašaus šuolio dėl pasaulinių tendencijų neišvengs ir jos vartotojai.

Vis dėlto šios bendrovės prognozės švelnesnės nei Lietuvai pateikia asociacija.

„Įvertinus didėjančias kuro kainas ir superkamos šilumos kainą, kurią taip pat veiks biokuro brangimas, bendrovė skaičiuoja, kad šilumos kaina nuo naujo šildymo sezono gali didėti apie 18–20 procentų“, – teigia AB „Panevėžio energija“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Paulauskienė.

Brangiau nei kituose didmiesčiuose

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, rugpjūtį iš penkių didžiųjų miestų panevėžiečiai už šilumą, reikalingą karštam vandeniui paruošti, mokėjo daugiausia (4,79 ct už kWh), mažiausia mokesčių našta teko kauniečiams (3,07 ct už kWh). Šilumos pigumo lenktynėse Kaunas pirmauja ne tik tarp didmiesčių – laikinojoje sostinėje šildymas pigiausias visoje Lietuvoje.

Šiokia tokia paguoda panevėžiečiams, kad kaimyniniuose Biržuose išlaikyti butą atsieina kur kas brangiau – biržiečiai, už šildymą klojantys 8,80 ct/kWh, moka daugiausia Lietuvoje.

Panevėžyje rugpjūtį, palyginti su liepa, šilumos kaina ūgtelėjo 2,57 procento.

VERT aiškina, kad Panevėžio vartotojams šilumos kaina didėjo dėl brangusių gamtinių dujų ir dėl nuo rugpjūčio įmonės nebetaikomos papildomos šilumos kainos dedamosios (-0,08 ct/kWh), galiojusios pastaruosius 48 mėnesius. Papildoma šilumos kainos dedamoji buvo nustatyta bendrovės valdybos sprendimu, įvertinus „Panevėžio energijos“ papildomai gautas pajamas, susidariusias dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

Tebeslegia skolos

Anot D. Paulauskienės, šilumos kainos šuolį lemia ne tik pabrangęs biokuras, bet ir kitų kuro rūšių brangimas, kuris taip pat numatomas artėjančiam šildymo sezonui. „Panevėžio energija“ didžiąją dalį, apie 90 proc., šilumos pagamina degindama biokurą, 9 proc. šilumos gaunama iš gamtinių dujų ir vienas procentas naudojant kitas kuro rūšis.

Šįmet įmonė planuoja 68 proc. šilumos pasigaminti pati ir 32 proc. supirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Kylant ažiotažui dėl artėjančio brangaus šildymo, Energetikos ministerija pranešė svarstysianti galimybę leisti gyventojams už jį mokėti visus metus.

Panevėžio šilumininkė mano, kad tai galėtų būti palengvinimas daliai šilumos vartotojų. Tada jie galėtų už šilumą atsiskaityti tolygiai ištisus metus ir neišaugtų mokėjimas per šildymo sezoną.

Nors praėjusį šildymo sezoną „Panevėžio energijos“ šilumos kainos buvo žemiausios per pastaruosius dešimt metų, vis dėlto vartotojus tebeslegia beveik 3 mln. eurų skola už karštą vandenį ir šilumą.

Iš 2,98 mln. eurų skolos didžioji dalis – gyventojų nesumokėti mokesčiai. Įmonės duomenimis, šie jai skolingi 2,8 mln. eurų. Vos 5000 eurų šilumininkei skolingos šio krašto pramonės įmonės ir 104 tūkst. eurų – kiti vartotojai, tai yra smulkusis verslas ir kt.

Pasak D. Paulauskienės, kuro kainų didėjimas, išauginsiantis šildymo sąnaudas, bendrovės veiklos rezultatų nepakeis, bet neabejojama, kad, išaugus sąskaitoms už šildymą, dar labiau augs ir vartotojų skolos.