-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Po sunkios ligos iškilus dvasininkas mirė 2006-ųjų sausio 7-ąją. Nuo jo mirties praėjo 15 metų. Prisiminkime žmonių atmintyje išlikusio didžiausio moralinio autoriteto, sielų gydytojo, dvasios mokytojo dvasingumo ištakas.
Viso ko pradžia buvo šeima. Jono Juodelio mama Ona Bronislava Karosaitė ir tėvas Antanas Juodelis buvo darbštūs, šeima didžiavosi giminyste su vyskupu Antanu Karosu. Jis dalyvavo tėvų vestuvėse. Tėvelis buvo labai švelnus, mylėjo vaikus, o mama griežta, reikli. Brolis Antanas ir sesuo Ona buvo smarkesnio charakterio – dainininkai, šokėjai. Jonas – švelnus, susimąstęs, visą dėmesį nuo mažens skirdavęs knygai. Jonukas labai norėjo mokytis. Tėvai palaikė tokį jo norą. Ypač motina. Anykščiuose Jonukas baigė Šv. Kryžiaus seserų vienuolių įkurtą pradžios mokyklą. Sesuo pasakojo, kad Jonukas buvo labai stropus mokinys. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo ūkyje. Tuo metu buvo reformuojama mokykla. Prie pasaulietiškos pradžios mokyklos buvo įkurtas penktas skyrius. Jonukas per metus baigė du skyrius, išlaikė egzaminus į pirmą reformuotos gimnazijos klasę.
Po trejų mokslo metų progimnazijoje Jonas Juodelis nuvyko mokytis į Panevėžio berniukų gimnaziją. Jam čia patiko mokytis. Dalyvavo vaidinimuose, aistringai skaitė knygas, o geriausiai sekėsi matematika. 1942 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1946 m. balandžio 7 d. buvo paskelbti mažieji šventinimai. Klierikas Jonas Juodelis gruodžio 10-ąją buvo įšventintas subdiakonu, o gruodžio 11 dieną – diakonu. Gruodžio 20 dieną vyskupas Kazimieras Paltarokas diakoną Joną Juodelį įšventino į kunigus. Prasidėjo ilgas ir sudėtingas kunigystės laikotarpis.
„Mūsų laikų nelaimės – girtavimas, paleistuvystė, beprotiškas turto troškimas – remiasi aistra. Todėl asmenybę brandinti reikia taip, kad ji stengtųsi ne kuo daugiau imti sau, bet duoti kitam.“
Mons. J. Juodelis
1948 m. apgynė filosofijos licenciato disertaciją „Žako Mariteno integralinis humanizmas“. Žakas Maritenas (1882–1973) – vienas kūrybingiausių ir originaliausių šiuolaikinių katalikybės filosofų, priklausiusių neotomizmo krypčiai. Jis parašė per penkiasdešimt veikalų ir šimtus straipsnių šiuolaikiškai interpretuodamas Tomo Akviniečio filosofiją.
1949 m. jauną mokslininką vyskupas paskyrė vyskupijos kancleriu.
1951 m. naktį iš spalio septintosios į aštuntąją Jonas Juodelis buvo suimtas, apkaltintas antitarybine propaganda: trukdymu jaunimui auklėtis… tarybine dvasia. Kunigą po trijų mėnesių, praleistų Vilniaus saugumo kalėjime, išvežė į Šiaulių kalėjimą. Teismas Joną Juodelį nuteisė 25 metus lagerio su turto konfiskavimu ir 5 metus be teisių. Kunigas bausmę atliko Sibire, netoli Baikalo. Iš „politinių nusikaltėlių“ lietuvių buvo sudarytos dvi brigados, kurios turėjo atlikti įvairius darbus statant Angarsko vyriausybės rūmus. Vėliau kunigas dirbo tinkuotoju, skardininku, felčeriu. Dvasininkas drąsiai kalbėjo tikėjimo klausimais su lagerio vadovybe, guodė nuteistuosius, palaikydamas jų dvasią. Monsinjoras lageryje net sunkiausiomis sąlygomis ne tik sąžiningai dirbo, bet ir toliau uoliai mokėsi. 1955 metais grįžo į Tėvynę. Tęsė kunigystę iki 1983 metų. Dirbo vikaru Kupiškyje, Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Jam įvažiuojant į miestą skambėjo varpai…
Monsinjoras Jonas Juodelis yra pastebėjęs, kad visi svarbiausi jo gyvenimo įvykiai buvo susiję su svarbiomis religinėmis šventėmis: areštavo per vadinamąją Rožančinę, teismas vyko per Grabnyčią, iš Šiaulių į Vilnių išvežė per Šv. Oną, o iš Lietuvos į Sibirą – per Žolinę.
Lietuvos mokslo taryba 1995 m. gruodžio 14 d. pripažino mokslo laipsnį už parengtą ir apgintą filosofijos licenciato disertaciją – Jonas Juodelis pripažintas teologijos mokslų daktaru. Nuo 1995 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete.
Monsinjoras Jonas Juodelis rašė: „Žvelgdamas į praeitį, drįstu teigti, kad visas mano gyvenimas nuo pat mažens skirtas padėti kitiems – žinau didžią atsakomybę Dievui ir žmonėms už mano paties darbus.“ Žakas Maritenas buvo brangiausias kunigo filosofas ir mokytojas. Jis yra pasakęs: „Bažnyčios uždavinys – auklėti žmoniją.“
Įsiklausykime į šias monsinjoro Jono Juodelio mintis, išsakytas mokslo darbuose ir gyvenime: „Mūsų laikų nelaimės – girtavimas, paleistuvystė, beprotiškas turto troškimas – remiasi aistra. Todėl asmenybę brandinti reikia taip, kad ji stengtųsi ne kuo daugiau imti sau, bet duoti kitam. Gyvenime reikia labai daug aukotis. O jauni žmonės nepasiruošę sutikti sunkumų, ne visi nori mokytis ir dirbti. Be ryžto ir kantrybės nė vienas jaunas žmogus gyvenime nieko didingo nepasieks. Kad dvasia imtų viešpatauti kūne, būtina nuolatinė kova su ydomis. Esu giliai įsitikinęs, kad tik tikėjimas yra tvirčiausias žmogaus moralinio gyvenimo pamatas. Ar tapsime protingesni, paneigę pasaulio Išmintį, Gėrį ir Meilę. Kuo esame arčiau Kristaus, tuo arčiau esame vieni prie kitų: krikščioniški idealai tampa visiems suprantami ir pasiekiami. Ryžtas, tvirta valia ir žinojimas, kas esame Dievo vaikai, begalinis pasitikėjimas Jo gerumu yra tvirčiausia kiekvieno žmogaus, ypač kenčiančiojo, atrama ir stiprybė. Tad tikėkite, nes tikėjimas teikia paguodą, ramybę ir amžinojo gyvenimo viltį: mylėkite, nes Dievas yra Meilė. Mano didžiausias linkėjimas: visada gyventi vienybėje su mirties nugalėtoju Kristumi.“
Dirbdamas Panevėžyje daug nuveikė, kad būtų surinkti ir išsaugoti istoriniai duomenys apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias. Išsaugotos medžiagos pagrindu 1998 m. buvo išleista vysk. K. Paltaroko redaguota knyga „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla.“ Šiandien ji tapo bibliografine retenybe ir vertybe.
Kunigaudamas Jonas Juodelis visus žavėjo erudicija, inteligentiškumu, ramybe, dvasingumu. Toks jis išliks visų atmintyje. Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokiniams monsinjoras išliks brangus kaip Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos (dabar gimnazijos), įkurtos dar 1991 m. su monsinjoro pritarimu ir vyskupo Juozo Preikšo dekretu, pirmasis direktorius.
1990 m. Lietuvoje atkurta Lietuvių katalikų mokslo akademija. Monsinjoras ėmėsi kurti skyrių mieste ir tapo įkurto LKMA Panevėžio skyriaus pirmininku. Visur jis kalbėjo apie dvasingumo problemas, akcentuodamas, kad labai svarbi mokslo dalykų pažanga, kurią privalo papildyti religija. Jis pabrėždavo, kad „jeigu būsime gerbtinos asmenybės, visuomet darysime įtaką“. Įsidėmėtina tai ir šiandien, kai labai mažai puoselėjamos asmenybės. Mūsų gyvenimas tai liudija.
Monsinjoras mokėjo daugybę kalbų. Turėjo turtingą biblioteką. 1997 m. monsinjorui suteiktas labiausiai nusipelniusio panevėžiečio vardas mokslo srityje.
2001 m. Panevėžio miesto taryba suteikė Garbės piliečio vardą.
Mirė dvasininkas 2006 m. tuoj po Trijų karalių, sausio 7-ąją. Palaidotas Panevėžyje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Panevėžys seniai neatmena tokių laidotuvių. J. Juodelio vardu pavadinta viena miesto gatvių.
Šiandien verta priminti vieną monsinjoro mintį: „Bažnyčia turi rūpintis, kad švenčiausieji krikščioniški idealai nebūtų sumenkinti, bet įvertinti ir įgyvendinti.“
Straipsnio autorius pasinaudojo dr. Aldonos Vasiliauskienės knyga „Monsinjoras Jonas Juodelis“. Vilnius, 2001 m.
Komentarai
-
- EvaTorian
- 22:50 2021.05.21
Rodyti visus komentarus (1)Sarah getting Paid upto $18953 in the week, working on-line at home. I’m full time Student. I shocked when my sister’s told me about her check that was $97k. It’s very easy to do. everybody will get this job.Go to home media tab for additional details……
So I started______PAYBUZZ1.COM