Atsiradus galimybei į mokyklas vaikus registruoti internetu, sumažėjo ir eilės, tačiau dalis tėvų piktinasi, kad vis tiek tenka minti Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus slenksčius.

Priėmimas į mokyklas kelia aistras

Metų pradžia – savotiškas išbandymas rudenį į pirmąsias, penktąsias ir gimnazijos pirmąsias bei trečiąsias klases vaikus išleidžiantiems tėvams.

Nors savo atžalas į norimą mokyklą galima registruoti iki pat vasario pabaigos, laimi greičiausieji, mat populiariausios mokyklos ne visada gali sutalpinti visus norinčiuosius. Kad nereikėtų stumdytis kilometrinėse eilėse, tėveliai buvo raginami prašymus pateikti internetu. Tačiau tokia tvarka sulaukė nepasitenkinimo, mat vėliau vis tiek tenka kulniuoti į Švietimo ir jaunimo reikalų skyrių ir pateikti dokumentų originalus.

Kaip pasakojo savo vardo nenorėjusi sakyti būsimo gimnazisto mama, gyvename technologijų amžiuje, kai daugelį svarbių reikalų galima susitvarkyti vos keliais klaviatūros mygtukų paspaudimais, tačiau priėmimo į mokyklas tvarka vis dar šlubuoja. Nors prašymus galima atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau vėliau vis tiek visus reikalingus dokumentus tenka pristatyti į Švietimo skyrių popieriniu pavidalu. Tad tėvams tenka du kartus skirti laiko tam pačiam darbui.

„Priėmimas vykdomas internetu, bet vis tiek tenka nunešti tą patį prašymą į Topolių gatvę. Švietimo skyrius dirba archajiškais metodais. Elektroninis parašas jiems taip pat iš kosmoso serijos. Bankams tinka, konkursams tinka, o Švietimo skyriui – ne. Niekaip nesuprantama, kodėl tėvai turi daryti dvigubą darbą ir gaišti laiką“, – pasipiktinimo neslėpė panevėžietė.

Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji centralizuoto vaikų priėmimo į mokyklas specialistė Laima Matuzevičienė pripažino, kad tėvai, net jei pateikia prašymą internetu, vėliau privalo pristatyti prašymo ir dokumentų originalus, tačiau dėl tokios tvarkos bent jau iki šiol nepasitenkinimo nebuvo. Panevėžyje nėra centralizuotos elektroninės priėmimo į mokyklas sistemos, tačiau tam, kad tėvams nereikėtų laukti kilometrinėse eilėse, jie prašymus gali pateikti internetu.

„Tai didžiulis palengvinimas tėvams, kad nereikėtų stumdytis eilėse, o vėliau, jiems patogiu metu, atnešti ir dokumentus. Mums reikalingas ir originalus prašymas, ir dokumentai iš mokyklos apie pirmojo pusmečio mokymosi rezultatus su visais parašais ir antspaudais. Tokia tvarka visi džiaugiasi, jokių priekaištų nesame gavę“, – sakė L. Matuzevičienė.

Vien per pirmąją priėmimo dieną internetu buvo pateikti 188 prašymai, tad „gyvos“ eilės buvo trumpesnės.

Eilės ištirpo

Pasak specialistės, jau ne pirmi metai galvojama ir apie centralizuotą elektroninę priėmimo sistemą, tačiau tam reikia nemažų investicijų. Prieš trejus metus tokia sistema pradėjo veikti priimant vaikus į darželius, tačiau ji nėra tobula. Į švietimo įstaigą nuolat užsuka tėvai, negalintys ar nemokantys per šią sistemą užregistruoti savo atžalų. O registruojant vaikus į mokyklas viskas vyksta itin sklandžiai.

„Kiek žinau, pernai priėmimo į darželius sistema strigo, o dėl priėmimo į mokyklas jokių trukdžių nėra. Taip, čia daug daugiau rankų darbo, nes visus duomenis į sistemą suvesti reikia mūsų specialistams. Pati sistema tik sudėlioja vaikus į eiles, bet nesusipratimų nebuvo – visi elektroniniai laiškai mus pasiekia“, – sakė specialistė.

Pakeitus priėmimo į mokyklas tvarką, gerokai sumažėjo ir eilės. Anksčiau per pirmąją priėmimo dieną Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistai vos spėdavo suktis, o dabar, kai prašymus galima pateikti ir internetu, eilės gerokai sutrumpėjo. Prasidėjus registracijai į pirmąsias gimnazijos klases, jau po pusvalandžio lūkuriuojančių už durų tėvų nebeliko. Tiesa, su pirmųjų klasių vaikų tėvais buvo kiek sudėtingiau. Kai kurie jų prie durų trypčiojo jau kelios valandos prieš oficialią darbo pradžią, bet po geros valandos ir čia eilės ištirpo.

„Dalis tėvų buvo pasiryžę laukti ilgokai, bet patys stebėjosi, kad šiemet didelių eilių nebuvo. Tai lėmė, kad pirmąją dieną sulaukėme 188 prašymų internetu. Kitomis dienomis ateidavo jau po 3–4 prašymus. Pernai net trečdalis visų prašymų buvo internetu, šiemet dar neskaičiavome, bet skaičius turėtų būti labai panašus“, – sakė L. Matuzevičienė.

Populiariausios mokyklos nesikeičia

Nors prašymus tėvai gali teikti dar tris savaites, jau dabar aišku, kurios mokyklos populiariausios. Daugiausia tėvų savo pirmokėlius pageidavo leisti į „Saulėtekio“ progimnaziją – čia beveik jau suformuotos visos keturios klasės. Po tris pirmokų klases jau surinko „Vyturio“, „Vilties“ bei Pradinė mokyklos. Naujovė tai, kad šiemet pirmąsias, penktąsias ir devintąsias klases leista formuoti ir ilgąja gimnazija tampančiai V. Žemkalnio mokyklai.

„Daugelis tėvų tik iš mūsų pirmą kartą išgirdo, kad savo atžalas gali leisti į V. Žemkalnio gimnaziją. Tačiau jau dabar matome, kad bus surinkta po vieną klasę pirmokų bei penktokų. Iki priėmimo pabaigos dar gana daug laiko, tad sunku prognozuoti, kiek kitos mokyklos surinks būsimų pirmokų“, – sakė specialistė.

Netikėtumą pateikė ir gimnazistai – šiemet daugiausia jų pageidavo toliau mokslus tęsti 5-ojoje gimnazijoje. Anot L. Matuzevičienės, jau dabar matyti, kad užsirašiusių vaikų yra gerokai daugiau, nei mokykla galės priimti. Gimnazijoms yra leista formuoti ne daugiau kaip po šešis klasių komplektus – maksimaliai priimti 180 gimnazistų.

„Praėjusiais metais daugiau, nei gali priimti, mokinių sulaukė J. Miltinio gimnazija, o šiemet – 5-oji. Tad gimnazistai bus vertinami pagal mokymosi rezultatus, o jeigu jie bus vienodi – pagal prašymo priėmimo laiką“, – teigė L. Matuzevičienė.

Pateks ne visi

Nors didžioji dalis vaikų pateko į norimas mokyklas, visgi buvo tokių, kuriems teko rinktis kitas mokyklas. Pernai beveik visa klasė gimnazistų, pageidavusių mokytis J. Miltinio mokykloje, turėjo ieškoti kitos mokyklos. Šiemet panaši situacija bus 5-ojoje gimnazijoje. Nors kol kas mažiausia norinčiųjų mokytis yra „Minties“ gimnazijoje, pasibaigus priėmimui, situacija gali kardinaliai pasikeisti, mat didelė dalis vaikų savo antruoju pageidavimu išreiškė norą mokytis „Minties“ gimnazijoje.

„Pernai iš pradinukų buvo vos keli vaikai, kuriems teko rinktis kitas mokyklas. Pagal savo teritoriją pateko beveik visi. O šiemet jau matome, kad kils problemų su penktokais. „Vilties“ progimnazijoje jau dabar yra daugiau būsimų penktokų, nei mokykla gali priimti, tad tiems, kurie prašymus pateikė paskutiniai, teks rinktis kitas mokyklas. Kovo pradžioje miesto Taryboje pagal gautų prašymų skaičių bus patvirtinti klasių komplektai ir jau nuo kovo 1-osios prašymus bus galima pateikti tik ten, kur dar yra laisvų vietų“, – tvirtino L. Matuzevičienė.