Nors Panevėžyje trūksta priedangų, numatyta, kad esant ekstremaliai situacijai Savivaldybei tektų apie 35 tūkst. vilniečių suteikti laikiną prieglobstį. G. Kartano nuotr.

Priedangomis tektų dalytis su vilniečiais

Dėl per mažo priedangų skaičiaus Panevėžį ne kartą kritikavusi Vidaus reikalų ministerija dabar numatė, kad karo grėsmės atveju Aukštaitijos sostinė turėtų suteikti prieglobstį ir maždaug 35 tūkst. vilniečių.

Visos savivaldybės iki šio rudens privalėjo paruošti namų darbus – įvertinti, kiek ir kokių reikėtų finansinių, žmogiškųjų bei techninių pajėgumų, jei kilus karinei grėsmei, tektų evakuoti gyventojus. Remiantis šiais skaičiavimais, jau artimiausiu metu Vidaus reikalų ministerija turėtų pristatyti masinį gyventojų evakuacijos planą.

Ministerija, anksčiau kritikavusi Panevėžį, kad šiame mieste priedangų užtektų vos 60 proc. panevėžiečių, dabar numačiusi, kad Aukštaitijos sostinė turėtų suteikti prieglobstį ir apie 35 tūkst. vilniečių.

Saugiau nei sostinėje

Dar liepos pradžioje Vidaus reikalų ministerija raštu pateikė savivaldybėms evakavimo karo atveju sumanymą ir nurodė per pusantro mėnesio pateikti numatomų evakuoti gyventojų skaičių, evakavimo maršrutus, transportą, galimų laikinai apgyvendinti gyventojų skaičių, trūkstamą finansavimą ir kt. Remiantis šiais duomenimis, bus rengiamas masinio gyventojų evakavimo planas.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės patarėjas Justas Laurinavičius, kilus karui, Panevėžys būtų ta savivaldybė, kuri priglaustų dalį sostinės gyventojų.

Pagal ministerijos numatytą planą Panevėžys turėtų priimti beveik 35 tūkst. žmonių iš evakuojamo Vilniaus.

„Galima pasiguosti bent tuo, kad esame saugesnėje vietovėje nei Vilnius. Mūsų darbas būtų priimti iš ten evakuojamus žmones, juos registruoti ir paskirstyti į apgyvendinimo vietas, kuriomis taptų kolektyvinės apsaugos statiniai. Turėtume ne tik priimti tuos 35 tūkst. žmonių, bet ir pasirūpinti jų apgyvendinimu, maitinimu, būtiniausiais daiktais. Reikia įvertinti, kad tarp evakuotųjų – ir šeimos su vaikais, neįgalūs asmenys, kuriems turėtų būti teikiamos švietimo, sveikatos paslaugos“, – pasakojo J. Laurinavičius.

Evakuotųsi patys

Kiek laiko reikėtų Savivaldybei rūpintis karo pabėgėliais, pasak patarėjo, spręstų Krizių valdymo centras. Iš esmės galimi scenarijai priklausytų ir nuo ekstremalios situacijos pobūdžio. Jeigu atsitiktų taip, kad reali karo grėsmė kiltų panevėžiečiams, tada tektų galvoti apie jų evakuaciją į saugesnes savivaldybes, su kai kuriomis jau kalbėta ir apie tokį scenarijų.

J. Laurinavičiaus teigimu, pirmiausia evakuojami būtų žmonės su negalia, vieniši asmenys. Skaičiuojama, kad tai galėtų būti apie 30 proc. Aukštaitijos sostinės gyventojų. Kaip vyktų evakuacija, kur numatyti gyventojų susirinkimo punktai ir kita svarbi informacija būtų pateikta per įvairias informavimo priemones.

Numatyta, kad Panevėžyje veiktų septyni evakavimo punktai: „Regitros“ pastatas Pramonės gatvėje, A. Lipniūno progimnazija, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas Klaipėdos gatvėje, „Žemynos“ progimnazija, Beržų progimnazija, V. Žemkalnio gimnazija ir aikštelė prie bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ Tinklų gatvėje.

„Reikia pabrėžti, kad visi gyventojai, atvykę į tokį punktą, būtų evakuojami, tačiau skaičiuojama, kad apie 70 proc. jų išvyktų nuosavu transportu“, – sako J. Laurinavičius.
Kiek kainuotų evakuacijos scenarijai, specialistas įvardyti negalėjo. Anot jo, tai tik preliminarūs skaičiavimai, tačiau kalbama apie milijonines sumas.

P. Židonio nuotr.

Saugumas pačių rankose

Panevėžio savivaldybė Vidaus reikalų ministerijos ne kartą kritikuota dėl esą pernelyg vangaus priedangų steigimo.

Pasak J. Laurinavičiaus, Savivaldybė jau išnaudojusi visas galimybes viešosios paskirties pastatuose įrengti priedangas ir jų yra tiek, kiek yra. Dar viena neišnaudota galimybė tokioms priedangoms įrengti – daugiabučių namų rūsiai, tačiau teisės aktai neleidžia savivaldybėms investuoti į privatų turtą.

Todėl gyventojai skatinami patys namų rūsiuose įsirengti bent minimalius reikalavimus atitinkančias priedangas.

Svarbiausia, kad patalpa būtų ne mažesnė nei 30 kv. m ploto. Įsirengę priedangas daugiabučiai gali dalyvauti Savivaldybės konkurse ir laimėti iki 5 tūkst. eurų. Paraiškoms pateikti dar yra laiko iki spalio 1-osios.
„Patiems savo rūsyje įsirengus minimalius reikalavimus atitinkančią priedangą, galima atgauti dalį investuotų lėšų. Bet kol kas tik pavienės daugiabučių bendrijos ėmėsi žingsnių savo namo rūsį paversti priedangomis“, – teigė J. Laurinavičius.

G. Kartano nuotr.

Ekskursijos po priedangas

Lietuvos Raudonasis Kryžius taip pat kviečia gyventojus į savotiškas ekskursijas po mieste esančias priedangas ir moko, kaip pasiruošti, jei kiltų karas.

Kaip teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė Milda Vibrantytė, į tokias ekskursijas registruojamasi labai noriai. Vien per rugpjūtį visoje Lietuvoje jose dalyvavo 2 369 asmenys, iš jų 45 – Panevėžyje.

„Ne tik vedžiojame po priedangas, bet ir pasakojame, kaip susikrauti išvykimo krepšį, kas yra evakuacijos punktai ir kokiais atvejais ten reikėtų vykti, kaip įsijungti įspėjamuosius pranešimus, kaip suprasti, ar tai laikinas ar ilgalaikis pavojus, kiek laiko reikėtų slėptis priedangoje. Mokome, kaip visus tuos pavojus atpažinti ir kaip jiems pasiruošti“, – pasakoja M. Vibrantytė.

Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovės, nors viešojoje erdvėje informacijos, kaip reikėtų elgtis ekstremalios situacijos atveju, nemažai, žmonių žinios dar labai ribotos.

Ekskursijos po Panevėžyje esančias priedangas ir mokymai, kaip elgtis ekstremalios situacijos atveju, pasak M. Vibrantytės, vyks visą rudenį.