Dėl to, kad prekybos centrų darbuotojai turėtų galimybę šventes, o vėliau ir sekmadienius leisti su šeima, pirkėjams atsargomis teks pasirūpinti iš anksto arba plačiau atverti pinigines perkant mažose parduotuvėlėse.

Prekybos centrams neria apynasrį

Prekybos centrams neria apynasrį

Kalbos apie didžiųjų prekybos centrų darbo laiko ribojimą sekmadieniais ir švenčių dienomis įgauna realų pagrindą. Regis, jau šias Kalėdas prekybos centrai pasitiks užrakintomis durimis. Ateityje siekiama perimti kaimynų lenkų pavyzdį – ten prekybos centrai nedirba ir sekmadieniais. Dėl tokių ribojimų verslininkai džiaugsmu netrykšta.

Diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimo kyla jau nuo 2002-ųjų, kai didieji prekybininkai buvo susitarę nedirbti per šventes, tačiau susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas. Šia tema ne kartą buvo diskutuota ir Seime, tačiau idėja palaikymo nesulaukė. Visgi atrodo, kad šįkart užmojai riboti prekybos centrų darbo laiką švenčių dienomis ir sekmadieniais įgauna realų pagrindą. Tiesa, prekybininkų atstovai sutinka nedirbti tik dvi šventines dienas – pirmąją Kalėdų bei Velykų sekmadienį.

Vyriausybė siūlo pirmiausia pradėti svarstyti draudimą dirbti tik per Darbo kodekse numatytas šventines dienas, neliečiant sekmadienių. Taip būtų galima įvertinti tokio draudimo pasekmes ir patirtį, o tada daryti sprendimus dėl draudimo išplėtimo arba atvirkščiai – susiaurinimo arba sustabdymo. Profesinių sąjungų atstovai norėtų, kad prekybos centrai nedirbtų per visas didžiąsias valstybines šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį, o vėliau – ir visus sekmadienius.

Diskusijos dar tik įsibėgėjo, tačiau jau pasigirdo nuogąstavimų, kad prekybos centrų darbo laiko ribojimas gali lemti kainų šuolį, o dalį darbuotojų tekti atleisti, jie nebeteks galimybės daugiau užsidirbti. Esą nepatogumų patirtų ir patys pirkėjai. Kaip teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, dabar kalba eina tik apie didžiųjų prekybos centrų darbo laiko ribojimą, tačiau tokie ribojimai, jeigu jie būtų, privalėtų būti taikomi visai mažmeninei prekybai.

„Kuo kasininkas geresnis už padavėją, – retoriškai klausė L. Vilimas. – Mes nelabai suprantame ir šiuo momentu nelabai sutinkame dėl didžiųjų prekybos tinklų išskyrimo. Iš mūsų pusės kalba eina apie visą mažmeninę prekybos rinką.“

Anot jo, asociacijos nariai iš esmės pritaria tik tam, kad būtų nedirbama dvi dienas per metus, ir nenorėtų, kad ateityje ne darbo dienų sąrašas būtų plečiamas. L. Vilimas taip pat teigė, jog lauks Konkurencijos tarybos išaiškinimo, ar kolektyvinis susitarimas tarp profesinių sąjungų ir prekybos tinklų būtų teisėtas.

Žada nesustoti

Tuo metu Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas teigė, kad prekybos tinklai turėtų nedirbti per visas šventes ir bent jau vieną sekmadienį per mėnesį. Pasak jo, kolektyvinė sutartis dėl nedirbimo per Kalėdas ir Velykas turėtų būti taikoma visam mažmeninės prekybos sektoriui – nesvarbu, kuo juose prekiaujama ir koks jų dydis. Tokia sutartis neprieštarautų konkurencijos teisės nuostatoms.

Be abejo, pokyčiai neturėtų būti staigūs, tam reikėtų paruošti.

„Pirma reikia pripratinti ir visuomenę, kuri jau, kaip matau pagal apklausas, pasiruošusi, ir darbuotojus, kurie tikrai nenori dirbti. Yra gal koks 1 proc., tarkime, laikinai dirbančių studentų, kurie sutiktų dirbti sekmadieniais,“ – teigė A. Posochovas.

Kalbas, kad prekybos centrų darbo laiko ribojimas galėtų prisidėti prie masinių darbuotojų atleidimų, jis vadina tiesiog viešųjų ryšių akcija. Daugelyje miestų trūksta darbuotojų, o naujų parduotuvių atsiranda kasmet, tad žmonės dėl kelių laisvų dienų per mėnesį tikrai neliks be darbo. Vargu ar sumažės dėl to ir parduotuvių pelnai – tiesiog žmonės pripras apsipirkti kitomis dienomis.

„Nedaug ten jie papildomai užsidirba. Neskuba darbuotojams niekas mokėti dvigubai, o suteikia dieną ar dvi laisvas“, – tvirtino A. Posochovas.

Jis įsitikinęs, kad jeigu derybos su verslu neduos rezultatų, valdžia turėtų imtis radikalių žingsnių ir tiesiog uždrausti dirbti per šventes, o vėliau – ir sekmadieniais.

„Šiuo metu vyksta derybos ir su darbdavių, ir su darbuotojų atstovais. Jeigu neišeina susitarti, tai reikėtų paimti ir padaryti, kaip Lenkijoje ar daugelyje Europos šalių – uždrausti dirbti. Šiandien tai būtų protinga Velykos ir Kalėdos. Tada galima kalbėti apie kitas šventes, o jau toliau ir apie sekmadienius. Tai būtų laipsniškas ėjimas“, – sakė A. Posochovas.

Kiltų nepatogumų pirkėjams

Ar tai galėtų paveikti Panevėžyje esančių mažesnių prekybos tinklų darbą – kol kas nežinia. Kaip pažymi prekybos centro „Bičiulis“ direktorius Nerijus Gvazdauskas, kol kas net nėra aišku, kokio dydžio prekybos tinklams būtų taikomi draudimai, tad apie perspektyvas labai sunku kalbėti.

„Nežinia, ar mes patektume į tą grupę, kuriems būtų taikomi darbo laiko ribojimai, ar ne. Bet dirbti mes norime. O ir darbuotojai niekada nėra skundęsi, kad tenka dirbti per šventes. Darbo grafikas sustatomas ketvirčiui į priekį, todėl žmonės gali planuoti savo šventes. Iki šiol nesame turėję pageidavimų dėl grafiko keitimo per šventes, jeigu būtų, atsižvelgtume, nes tikrai yra norinčiųjų dirbti ir užsidirbti daugiau“, – sako N. Gvazdauskas.

Jo nuomone, uždarius parduotuvę švenčių dienomis ar sekmadieniais kiltų nepatogumų ir pirkėjams. Nors tokiomis dienomis darbo laikas trumpesnis, klientų niekada netrūksta.

„Jeigu pirkėjų neateitų, mes ir nedirbtume, juk švenčių metu savo darbuotojams turime mokėti didesniu tarifu“, – teigė N. Gvazdauskas.

Politikai neturėtų kištis

Prekybos centro „Vasaris“ direktorius Robertas Pretkelis neslėpė pasipiktinimo tokiu valdžios bandymu reguliuoti, kaip ir kada turi dirbti verslas. Anot jo, prekybos centrai vaizduojami kaip didžiausi žmonių išnaudotojai, todėl reikia „gelbėti“ čia dirbančiuosius. R. Pretkelis siūlo draudimo iniciatoriams patiems atvažiuoti į jų prekybos centrą ir pabendrauti su darbuotojais, kurie papasakotų visus šio darbo niuansus.

„O kaip gaisrininkai ar medikai tinkamai šventes švęs? Tada ir kunigams uždrauskime sekmadienį laikyti pamaldas, – ironizuoja direktorius. – Politikams mažiausiai reikia kištis į žmonių gyvenimus ir taip rinktis rinkimų dividendus. Ko susirinko į valdžią – erzinti tautą ar spręsti rimtų problemų?“

Jo teigimu, tokiais draudimais valdžia iš rinkos visai išstums smulkiuosius verslininkus. Panaši situacija buvo ir su alkoholio prekybos laiko ribojimu – svaigalų vartojimo mastai sumažėjo tik popieriuje.

„Kasmet girtų vairuotojų sulaikoma vis daugiau. Kodėl? Ar kad policija pradėjo geriau dirbti, ar žmonės pradėjo daugiau gerti? Ar iš tiesų alkoholio parduodama mažiau, ar nėra taip, kad žmonės jį įsigyja pas kaimynus latvius ar lenkus. Politikai turėtų mažiausiai kištis į rinkos ekonomiką. Verslas išsivers ir be jų pagalbos, o gal taip norima išspręsti savo verslo klausimus“, – svarstė R. Pretkelis.

„Vasario“ pokylių namų vadovė Miglė Gruzdenė įsitikinusi, kad priėmus draudimus dirbti didiesiems prekybos centrams bus pabloginta smulkiųjų verslininkų įmonėse dirbančių žmonių padėtis. Tokiu atveju smulkusis verslas bus priverstas dirbti per šventes ir sekmadieniais, nes tik tuomet turės galimybę kiek daugiau užsidirbti, bet kartu iš jų darbuotojų bus atimta galimybė šventes leisti kartu su šeima. Jie taip pat pradėjo ieškoti galimybių darbuotojams taip sudaryti grafikus, kad šie dirbtų aštuonias valandas per dieną penkias dienas per savaitę, tačiau sulaukė darbuotojų pasipriešinimo. Mat darbuotojai džiaugiasi tokiu grafiku – nors tenka dirbti ilgesnes valandas, bet turi po keturis ar tris laisvadienius, tad kone kiekvieną savaitę gali pasidaryti ir mini atostogas.

„Darbuotojams siūlėme, jeigu jie pervargo, dirbti po aštuonias valandas per dieną penkias dienas per savaitę. Bet darbuotojai, išgirdę tokį siūlymą, pasakė, kad tokiu atveju ant stalo visi padės prašymus atleisti iš darbo. Tad valdžiai siūlytume labiau pasidomėti, kaip iš tiesų žmonės dirba prekybos centruose ir kokia šio darbo specifika. Natūraliai kyla klausimas, ar prieš imantis tokių kvailų draudimų kas nors darė empirinius tyrimus ir darbuotojų apklausas“, – kalbėjo M. Gruzdenė.

Palaiko ne visi

Prekybos laiko ribojimas daug diskusijų sukėlė ir visuomenėje. Vieni pirkėjai palaiko prekybos centre dirbančiuosius ir sutinka, kad šie nedirbtų švenčių dienomis ir sekmadieniais, kiti, atvirkščiai, – piktinasi, kad išskirtinio dėmesio sulaukė tik pardavėjai, mat plušėti šiomis dienomis tenka ne tik medikams, gaisrininkams ar policininkams, bet ir degalinių, vaistinių darbuotojams, avarinių tarnybų specialistams bei kitų sričių darbuotojams.

Kaip pasakojo panevėžietis Dainius, tai, kad prekybos centrai nedirbtų per šventes ar sekmadieniais, nepatogumų jam nekeltų – būtiniausių maisto produktų galima įsigyti ir kitomis dienomis. Prieš keletą metų jam teko gyventi Anglijoje, kur tokia praktika jau seniai gyvuoja. Per šventes ten nedirba ne tik didieji prekybos centrai, bet ir daugelis degalinių, vaistinių, kavinių ar restoranų. Jam pačiam teko pakliūti į nepavydėtiną situaciją – daugelis namų Anglijoje yra šildomi elektra ar dujomis – tam reikia turėti kortelę, kurią galima papildyti kiekviename prekybos centre. Kiek papildai, tiek ir gali šildytis. Atsitiko taip, kad pasibaigus dujoms net keturias šventines dienas jis turėjo šalti, mat nedirbo nė viena prekybos vieta. Tačiau galėjo kaltinti tik save, mat Anglijoje yra įprasta viskuo pasirūpinti prieš šventines dienas.

„Tik atvažiavus mums buvo naujiena, kad per šventes galėtų nedirbti prekybos centrai ar degalinės. Kalėdiniu laikotarpiu nuo pat Kūčių iki Naujųjų metų daugeliui darbuotojų suteikiamos atostogos, tad tuo metu prekybos centrai nedirba arba atsidaro vos kelioms dienoms. Ir niekas iš to nedaro problemos – visi nori būti su savo šeimomis“, – pasakojo panevėžietis.

Su draudimais prekiauti sekmadieniais netikėtai susidūrė ir panevėžietė Vitalija, visai neseniai keliavusi po Lenkiją. Vykdama į Krokuvą, ji šeštadienio pavakare su vyru apsistojo nedideliame miestelyje. Moteris dar nusistebėjo, kodėl vietiniai šeštadienio vakarą apgulė parduotuves – tempė didžiuliais vežimais viską iš eilės. Ir tik sekmadienio rytą suprato, kodėl – visi prekybos centrai buvo uždaryti, tad namiškiams net negalėjusi parvežti lauktuvių. Lenkija savo draudimus motyvuoja tuo, kad gyventojai sekmadieniais turėtų eiti ne į prekybos centrus, o bažnyčią.

„Visa laimė, kad dirbo bent degalinės, kur galėjome nusipirkti vandens ir užkąsti. Jeigu atvirai, nesuprantu tokio darbo laiko ribojimo tikslo. Ar mes irgi ribosime tik todėl, kad taip padarė Lenkija, ar todėl, kad reikia pasirūpinti pardavėjų poilsiu. Bet kodėl pardavėjai yra kažkuo išskirtiniai, tuomet reikėtų uždrausti miestuose važinėti ir autobusams, nes ir vairuotojams reikia poilsio. Lygiai taip pat ir medikams ar kitiems darbuotojams. Kodėl keliamos problemos, kur jų nėra“, – kalbėjo Vitalija.


Bet koks draudimas turi šalutinį poveikį

Ekonomistas Nerijus Mačiulis

Jeigu sekmadieniais dirbtų tik mažos parduotuvėlės ar prekybininkai, natūralu, kad žmonės bus priversti išleisti daugiau pinigų. Parduotuvėlės, kurios turi mažesnę derybinę galią piekdamos iš tiekėjų, neturi efektyvaus logistikos tinklo, laiko didesnes kainas, tad norintieji apsipirkti sekmadieniais bus priversti išleisti daugiau. Ir kitų Europos valstybių, kurios riboja darbo laiką didiesiems prekybos centrams, mažesnėse parduotuvėse galima apsipirkti, bet ten antkainiai yra gerokai didesni. Naivu būtų tikėtis, kad tai paskatins smulkiojo verslo plėtrą – esant galimybei konkuruoti tik sekmadieniais, didelio verslo nesukursi ir tuo labiau nesumažinsi kainų.

Šio draudimo vienas iš argumentų, kad gali tekti atleisti dalį darbuotojų, nėra stiprus. Darbuotojų trūksta ne tik prekyboje, bet ir daugelyje kitų sektorių, nedarbo lygio tikrai nepadidintų. Galų gale atsirastų papildomų darbo vietų mažesnėse parduotuvėse.

Žinoma, taip galėsime užtikrinti, kad didžiuosiuose prekybos tinkluose dirbantieji turėtų laisvus sekmadienius, švenčių dienas ir galėtų jas praleisti su šeimos nariais. Tai neturėtų sudaryti sunkumų vartotojams, nes daugelis sekmadienius nori leisti su šeima, lankytis kultūriniuose renginiuose, keliauti, o ne laisvalaikį leisti prekybos centre. Tikrai nesunku susiplanuoti ir įsigyti prekių iš anksto, tuo labiau kad dirbs mažos parduotuvės.

Sunku pasakyti, ar ši naujovė pas mus pasiteisins. Juk ir Lietuvoje yra darbuotojų, kurie džiaugiasi galimybe dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis ir už tai gauti gerokai didesnį atlyginimą. Žinoma, dalis dirbančiųjų džiaugsis laisvais sekmadieniais. Niekada nebus taip, kad visi būtų patenkinti. Reikia žiūrėti, ko mes siekiame tokiais apribojimais.

Kalbant apie šalutinį poveikį, jeigu sukuriame labai daug taisyklių, kokiomis dienomis ir valandomis galima dirbti, kokie turėtų būti parduotuvių antkainiai, kuo galima prekiauti ir taip toliau, tam tikra prasme tai varžo galimybes ar prislopina norą kitiems prekyboms tinklams ateiti į rinką. Siekiant žemų kainų ilgu laikotarpiu, pagrindinis vaistas yra didesnė konkurencija. Kuo daugiau bus stiprių tarptautinių prekių ženklų, kurie turi didelę prekybinę galią, tuo geresnis bus kokybės ir kainos santykis. Todėl reikėtų sukurti tokią konkurencinę aplinką, kad patrauklu būtų čia ateiti investuotojams, bet tokie papildomi suvaržymai gali apriboti bet kokį norą investuoti Lietuvoje.

Komentarai

  • O kaip prie rusu laiku sestadieni dirbdavo iki 15 ar 16 val sekmadieniais nedirbdavo ir dar plius 1 val pietu budavo ir niekas nedirbdavo iki 22 val .Ir niekas neatsitiko gyvenom zinojom kad nedirbs .Labai gerai kad nedirbtu as tik uz .

    • As dirbu keleivinio autobuso vairuotoju ir taipogi noreciau savaitgalius leisti su seima. Kaip ir mano zmona – restorano vireja. Kaip ir kaimynas – kazino krupje ir jo zmona, dirbanti stiklo fabrike… Bet musu poilsis seimui kazkodel nerupi.

    • prie ruso konservu ir kruopu galejai uzsipirkt visam menesiui ir visai i parduotuve neit.

  • Ką jie kliedį apie darbuotojų atleidimą??? Tie darbuotojai patys eina lauk šniūrais, nes už grašius jau nebenori dirbti net bemokslės bobelės. Štai Norfoj ir IKI jau pastatyta krūva savitarnos automatų ir žmonės nenori patys save aptarnauti, nes už tai pinigų jiems niekas nemoka. Visi stovi prie vienos kasos, kurioje yra pervargusi ir apie išėjimą galvojanti kasininkė. Tuos išvis visos kasininkės išvažinės į užsienius ar į Lidlą išeis, kur atlyginimai didesni, o jie, nabagai, kalba apie darbuotojų atleidimus… Pasižiūrėkit – Darbo biržos skelbimuose – IKI, Rimi, Norfa ir Maxima PASTOVIAI ieško darbuotojų ir jų niekaip nesuranda…

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų