Prašo įamžinti žydų paveldą

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Panevėžys
• 2024.08.11 13:00

Panevėžio centras dar prieš Antrąjį pasaulinį karą atrodė visiškai kitaip. Iš tais laikais Panevėžyje veikusių bemaž dviejų dešimčių sinagogų dauguma telkėsi miesto širdyje, kur būta net Sinagogų aikštės.

Panevėžio žydų bendruomenė miesto Savivaldybei pateikė prašymą greitai ištuštėsiantį dabartinės autobusų stoties pastatą pažymėti kaip šioje vietoje veikusios Chevra Tehilim sinagogos vietą.
Visgi paveldo specialistai teigia, jog šių kadaise veikusių žydų maldos namų aiški vieta nėra žinoma. Panevėžio žydams siūloma svarstyti dėl ne tik apie konkrečios sinagogos, bet viso žydų gyvenamojo kvartalo bei sinagogos aikštės įamžinimo.

Žvilgsnis į autobusų stotį

Naujos Panevėžio autobusų stoties statybos ir planuojama esamo jos pastato rekonstrukcija tapo akstinu miesto žydų bendruomenei imtis žygių dėl šios tautos paveldo įamžinimo.
Jos pirmininko Genadijaus Kofmano Aukštaitijos sostinės merui Ryčiui Račkauskui surašytame rašte prašoma „ryšium su tuo, kad vyksta Panevėžio miesto autobusų stoties ir jos aikštės rekonstrukcija, pritvirtinti memorialinę lentą ant autobusų stoties pastato, kad čia buvo žydų sinagoga“.
Pasak G. Kofmano, 1932 metų rugpjūčio 21-ąją Panevėžyje su orkestru ir fakelais bei bendra vakariene buvo atidaryta nauja sinagoga. Vėliausiai iškilusios Chevra Tehilim dviaukštės mūrinės sinagogos Valato gatvėje (dabar Savanorių a.) projektas buvo parengtas ir Panevėžio miesto valdyboje kartu su prašymu jos statyboms svarstytas dar 1929 m.
„Projekte sinagoga atrodė įspūdingai, tačiau iš tikrųjų iškilo kitokia nei planuotoji statyti, o po kapitalinio pertvarkymo sovietmečiu sinagogos pastatas niekuo nebeprimena savo išvaizdos tarpukariu“, – teigia G. Kofmanas.

Siūlo įamžinti kvartalą

Vis dėlto toks prašymas sukėlė diskusijas, kurgi iš tiesų stovėjo įamžinti prašoma Chevra Tehilim.
Savivaldybė bendruomenės pirmininkui atrašiusi, jog remiantis istoriniais duomenimis mūrinės sinagogos Chevra Tehilim vieta nėra aiški.
„Manome, kad Panevėžio žydų bendruomenei yra aktualus ne tik konkrečios sinagogos vietos, bet ir viso žydų gyvenamojo kvartalo bei sinagogos aikštės įamžinimas. Atsižvelgiant į Jūsų prašymą, siūlytume Panevėžio miesto žydų bendruomenei įprasminti žydų gyvenamąjį kvartalą bei statinius, sinagogų vietas bei sinagogos aikštę, pastatant atminties ženklą-informacinę lentą buvusioje žydų kvartalo teritorijoje“, – siūlo Savivaldybė.

Kvartalas tarp Ukmergės ir Elektros gatvių prieš karą buvo vadinamas Sinagogų aikšte, tačiau 1944 metais vykusio bombardavimo metu ji smarkiai sugriauta. Iš Sinagogų aikštės ir prie jos stovėjusių namų liko tik griuvėsiai. P. Židonio nuotr.

Nušlavė nuo žemės

Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės, paveldosaugininkės Rasuolės Kerbedienės teigimu, nėra tikslių duomenų, kur stovėjo mūrinė sinagoga Chevra Tehilim.
„Šaltiniuose nurodoma, kad sinagoga stovėjo dabartinėje Savanorių a. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu autobusų stotis Savanorių a. 5 pastatyta 1959 m.“, – pasakoja R. Kerbedienė.
Anot jos, pagal turimus duomenis, dabartinėje Juozo Miltinio teatro teritorijoje ir greta jos būta žydų kvartalo, o ten, kur šiandien iš Ukmergės gatvės yra įvažiavimas į teatro ūkinį kiemą, buvo Sinagogų aikštė.
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomame pokario metų Nacionalizuotų trobesių registracijos žurnale nurodyta, kad prie šios aikštės buvusias sinagogas nacių okupacinė valdžia 1942 metais pardavė nugriauti.
Ar būtent tada jos sugriautos, duomenų neturima.
Tačiau archyve rasti duomenys rodo, kad 1944 metais vykusio bombardavimo metu kvartalas tarp Ukmergės ir Elektros gatvių buvo smarkiai sugriautas. Rasta ir nuo bombardavimo nukentėjusio kvartalo schema su pridėtomis nuotraukomis. Vienoje jų gerai matyti, kad iš Sinagogų aikštės ir prie jos stovėjusių namų likę tik griuvėsiai.

Šventa vieta

Savivaldybės siūlymas ne vieną abejotiną autobusų stoties pastatą pažymėti memorialine lenta, o svarstyti apie viso žydų kvartalo atminimo įamžinimą, neleidžiant šiam istorijos tarpsniui nugrimzti į praeitį, G. Kofmanui priimtinas.
Visgi, pasak jo, nedidukė Panevėžio žydų bendruomenė tokiam darbui neturėtų nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių.
„Mes galėtume pagelbėti prisidėdami mūsų surinkta istorine medžiaga, bet tik tiek. Neturėtume nei pinigų, nei istorikų parengti tokiam informaciniam stendui“, – sako G. Kofmanas.
Pirmininkas laikosi nuomonės, kad planuojamą rekonstruoti senąjį autobusų stoties pastatą būtina pažymėti sinagogos Chevra Tehilim vietą žyminčia memorialine lenta. G. Kofmanas tvirtina, kad šie žydų maldos namai tikrai stovėjo ten, kur dabar takus mina autobusų keleiviai.
„Žinoma, dabar autobusų stoties pastatas atrodo visiškai kitaip, sovietmečiu sinagoga buvo sudarkyta. Bet tai yra šventa vieta“, – pabrėžė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #autobusų stotis
• #Istorija
• #Panevėžys
• #sinagoga
• #žydai