S. Misevičius planavo jau ateinantį pavasarį lankytojams atverti unikalaus pramogų parko masyvius metalinius vartus. Verslininko planas atsimušė į įstatymų sieną.

Pramogų parko jungiklis miškininkų rankose

Pramogų parko jungiklis miškininkų rankose

 

Unikalų pramogų parką Panevėžio priemiestyje pradėjusiam kurti ir į įstatymo spąstus patekusiam panevėžiečiui dabar kaip pasityčiojimas skamba šalies politikų ir valdžios skambios deklaracijos apie verslo pritraukimą į regionus.

Žaliojoje girioje, buvusioje karinėje vadavietėje, Simo Misevičiaus pradėto įrengti unikalaus parko su siaubo kambariais darbus sustabdė dviejų valstybės valdomų įmonių – ESO ir Valstybinių miškų urėdijos visiškas nesusikalbėjimas. Galima ar negalima per mišką nutiesti kelias dešimtis metrų elektros kabelio, šios dvi atsakymo ieškos teisme. Kol valstybės įmonės bylinėsis, įstatymo spąstų prispaustas verslininkas skaičiuos nuostolius.

S. Misevičius planavo jau ateinantį pavasarį lankytojams atverti savo keistojo pramogų parko masyvius metalinius vartus. Dabar jis stveriasi už galvos – ESO pažadą įvesti elektrą iki spalio nukelia dar pusantrų metų į priekį. Tačiau ar teismo sprendimas leis įžiebti elektrą pradėtame kurti pramogų parke – jokių garantijų.

Kalviškais dirbiniais prekiaujantis S. Misevičius būsimajame parke Žaliojoje girioje, buvusios vadavietės teritorijoje, jau įkurdino dalį eksponatų.

Slėptuvėje siaubo kambariai

Turguje kalviškais darbais prekiaudavęs S. Misevičius sulaukdavo ne tik pirkėjų. Daugelis ateidavo tiesiog pasigrožėti gaminiais iš metalo. Matant žmonių reakciją, S. Misevičiui kilo mintis, o kodėl Panevėžyje nesukūrus pramogų parko, kokio šiame krašte nėra.

Tokio parko idėja užsidegęs Simas šių metų pradžioje nupirko 1,2 ha Žaliojoje girioje greta Paliūniškio kaimo, kairėje kelio pusėje važiuojant link Vabalninko.

Sovietmečiu čia buvo militarizuota teritorija. Kaip ir anuomet, ją tebejuosia 2 m. aukščio betoninė tvora ir saugo metaliniai vartai. Kadaise čia veikė itin slaptas karinis objektas – atsarginis kariuomenės vadovybės štabas. Iki šių dienų išlikusi teritorijos centre esanti požeminė slėptuvė su net trimis išėjimais.

Laiko ir prašalaičių griaunamą buvusios vadavietės teritoriją S. Misevičius sumojo paversti išskirtine pramogų zona.

Buvusioje slėptuvėje verslininkas suplanavęs įrengti siaubo kambarius, o ją supančiame miške – gigantiškų metalo skulptūrų parką su įvairiomis atrakcijomis.

Sumokėti pinigai – į orą

Verslo planą realizuoti ėmęsis S. Misevičius su sklypo pardavėju sutarė, kad šis pasirūpins elektros įvedimu. Nė vienam jų tai neatrodė neįgyvendinama. Mat kadaise į šią vietą ėjo aukštos įtampos kabelis, atjungtas tik 2012 m. O ir pats pardavėjas prieš ketvertą metų planavo buvusioje karinėje teritorijoje įrengti pirčių kompleksą ir buvo gavęs sąlygas prijungti objektą prie ESO skirstomųjų tinklų. Tik tąkart jomis nepasinaudojo pasikeistus planams – buvusią vadavietę nusprendė parduoti.

„Su pardavėju pasirašėme notaro patvirtintą sutartį, kad už tą pačią kainą jis pasirūpins ir elektros įvedimu“, – pasakojo S. Misevičius.

Ir išties dar pernai spalį ESO išdavė sąlygas kareivinių pastatą prijungti prie ESO skirstomųjų tinklų. Sąlygos galioja iki šių metų spalio. Už elektros įvedimą dar gegužės pirmosiomis dienomis elektros skirstymo operatoriui sumokėta preliminari prijungimo įmoka – 5464 Eur.

„Atrodė, kad beliko tik sulaukti elektros. Buvau ramus – sąlygos galioja iki spalio, vadinasi, vėliausiai šį rudenį elektrą turėsiu. Viskas buvo taip aišku, kad tą reikalą galėjau tiesiog užmiršti“, – pasakojo naujojo parko kūrėjas.

Pradėto kurti parko įrengimo darbai sustojo iki tol, kol šioje miško vietoje nušvis elektra.

Todėl kai sklypo su slėptuve pardavėjas prieš porą savaičių sulaukė ESO pranešimo apie pasikeitusį prijungimo terminą, S. Misevičius negalėjo patikėti, kas jame rašoma. O ESO informavo, kad darbams užsitęsus dėl projekto derinimo su Valstybinių miškų urėdija, prijungimo terminas nukeliamas net iki 2020 m. gruodžio 30-osios.

„Pirmiausia pažada elektrą įvesti iki spalio, už paslaugą jau sumokėta daugiau nei 5000 Eur ir štai taip – ramių ramiausiai praneša, kad teks laukti dar pusantrų metų?“ – šokiruotas S. Misevičius.

Patarė ieškoti pažįstamų

Tokių viražų nenumatęs verslininkas į kuriamą parką jau atvežęs dalį metalo skulptūrų. Tačiau neturint elektros stoja visi tolesni darbai.

„Nėra apšvietimo, nėra apsaugos, negalime montuoti dekoracijų. Kiekviena sugaišta diena man neša finansinius nuostolius. Kol nebus elektros, darbai visiškai sustoję. Būtų ESO pirmiausia išsiaiškinę su miškininkais, būčiau žinojęs, kas laukia“, – apstulbęs verslininkas.

Tikėdamas, kad išeitis iš tokios aklavietės vis dėlto yra, S. Misevičius pats kreipėsi į ESO klientų aptarnavimo centrą Panevėžyje. Ten gautas patarimas dar labiau suglumino.

„Nuvažiavęs į ESO klausiu, ką man daryti? Sako, niekuo negalime padėti, gal turite pažįstamą girininką, gal jis leistų nutiesti laikiną kabelį. Kaip taip galima? O jei dėl elektros gedimo nelaimė atsitiks?“ – ieškoti pažįstamų nenusiteikęs verslininkas.

Jis skaičiuoja, kad nuo įsigyto buvusių kareivinių pastato iki artimiausio elektros įvado – maždaug 50 metrų. S. Misevičiui sunku suprasti, kodėl dėl tokioje nedidelėje atkarpoje netgi netankiai augančių medžių stabdomas jo projektas.

Bylinėsis elektrikai ir miškininkai

ESO teigia galinti tik apgailestauti dėl susidariusios situacijos ir ieškanti būdų, kaip užtikrinti, kad klientas būtų prijungtas prie elektros skirstomojo tinklo.

Pasak ESO ryšių su visuomene vadovo Artūro Ketleriaus, su klientu išties buvo pasirašyta prijungimo sutartis, klientas sumokėjo preliminarią prijungimo įmoką.

„Tačiau gegužės 13 dieną ESO iš Valstybinių miškų urėdijos gavo raštą, kuriuo atsisakoma derinti techninį projektą ir leisti jos patikėjimo teise valdomame miške tiesti elektros liniją. Po tolesnių pokalbių su urėdija susisiekėme su klientu ir jį informavome apie susidariusią situaciją“, – aiškino A. Ketlerius.

Anot jo, atsižvelgus į tai, kad be Valstybinių miškų urėdijos sutikimo ESO negali prijungti kliento prie elektros skirstymo tinklo, o visos kitos priemonės iš energijos skirstytojo pusės jau išbandytos, ESO kreipsis į teismą dėl servituto priteisimo.

„Tokiu būdu sieksime gauti teisę tiesti liniją bei prijungti klientą. Atsižvelgdami į teismų praktiką ir tokių sprendimų priėmimo terminus, klientui ir nurodėme 2020 m. gruodžio 30 d. terminą“, – teigė A. Ketlerius.

Įstatymo raidė – aukščiau visko

Valstybinių miškų urėdija (VMU) dar gegužės pradžioje gavo raštą iš bendrovės „Projektai ir Co“, kuriame nurodyta, jog remiantis ESO išduotomis prisijungimo sąlygomis, numatyti 0,4 V kabelinės linijos tiesimo darbai per sklypą, patikėjimo teise priklausantį urėdijai.

VMU teisinasi negalinti to leisti, mat kitaip pažeistų šalies įstatymus.

Valstybinės įstaigos Miškininkystės skyriaus vadovo Dariaus Stonio teigimu, Žemės įstatyme nurodoma, kad miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų patikėtiniai, kaip kad Valstybinių miškų urėdija, negali jų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu.

„Įvertinus nurodytas aplinkybes, „Projektai ir CO“ raštu informuoti, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija neturi teisinio pagrindo leisti kitiems asmenims naudotis patikėjimo teise valdomais valstybinės reikšmės miško žemės sklypais suvaržant teises į juos (įrengiant naujas komunikacijų linijas ir nustatant naujus apribojimus)“, – pareiškė D. Stonis.

Kol dvi valstybės įmonės įsisuko į įstatymo niuansų nagrinėjimo karuselę, į verslą investavęs panevėžietis bent jau guodžiasi, kad buvusią vadavietę miške nupirko už sutaupytus, ne banko paskolintus pinigus.

„Būčiau žinojęs, kad atsidursiu tokioje aklavietėje, nebūčiau tam pinigų leidęs. Labai norisi prie Panevėžio sukurti kažką įdomaus ir nematyta. Vyriausybė ir Seimas kviečia kurti verslą kaime, o kai tą pabandai daryti, jų pačių priimti įstatymai užveržia kilpą“, – sako S. Misevičius.

Galerija

Komentarai

  • Dieve mano, koks absurdas! Žmogus nori gero, toks parkas tikrai būtų populiarus, o valstybinė urėdija neleidžia tiesti kokio tai kabelio, mat šis bus kitos valstybinės įstaigos turtas! Alio, Panevėžyje rinkti seimūnai, čia jums viskas atrodo normaliai?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų