Audrius Skačkauskas. „Sekundės“ nuotr.

Pralošti gyvenimą

Pralošti gyvenimą

Apie šitą priklausomybę kalbėti ir net ją prisiminti nenorėjau 8-erius metus. Tai sunkiausi mano gyvenimo puslapiai. Tragiškesni už alkoholizmą ir netgi narkotikus, nes palietė ypač didelį žmonių ratą ir skausmingai įsirėžė į mamos atmintį. Įsirėžė taip, kad nenoriu, jog ji skaitytų šią išpažintį ir vėl išgyventų viską iš naujo.

Sustok ties šia eilute, mama. Tau nereikia skaityti toliau. Rašau tai ne tau, o toms mamoms, seserims, žmonoms, kurių berniukai ir vyrai yra užburtame lošimų rate. Galbūt mano išpažintis padės joms suprasti ir išgelbėti tuos, kurie gali pralošti savo gyvenimą.

Nuo mažens buvau azartiškas. Galbūt tai lėmė mano noras visur būti lyderiu, o gal noras greitai prasimanyti lengvų pinigų, nes gyvenome neturtingai. Azartiški buvo ir mano kiemo draugai, bet jie išvengė šios priklausomybės. Tad galiu dabar jau daryti išvadą, kad buvau išskirtinis. Viską – alkoholį, narkotikus ir azartinius žaidimus – vartojau kaip išprotėjęs, o viena priklausomybė pritraukė ir kitas.

Sovietiniais laikais nebuvo lošimo automatų, lažybų punktų, kazino ir tokie kaip aš tarsi buvome nuo to apsaugoti. Bet jau pradinėse klasėse koridoriuose per pertraukas girdėdavosi kapeikų barškesys.
– Stop. Herbas arba pinigas, – tyliai šnibždėdavo bendraklasiai, nes mokytojai netoleravo tokio laisvalaikio praleidimo.

Barškendavom po kelias kapeikas ir kartais pralošdavom mokyklos pietų pinigus, bet bandelei užtekdavo.
Vėliau atsirado bitokai. Tai smarkiai suplota skardinė, su kuria reikėdavo numušti pastatytą kapeikų bokštą, o numušus stipriu smūgiu bandyti apverst monetą. Kiek apversdavai, tiek būdavo tavo. Tiesa kapeikos nuo šio žaidimo labai susiraižydavo ir keldavo įtarimą mokyklos bufete. Bet mes rasdavom įvairiausių pasiteisinimų, kodėl jos tokios nubrozdinto, ir niekas smarkiai į tai nesigilindavo.

Vėliau atsirado kortos ir kiekvienas kiemo berniukas mokėjo žaisti trinką arba „očko“. Tai jau buvo netiesioginė paraiška žengti į suaugusiųjų gyvenimą, nes tikri vyrai, kaip mes juos įsivaizdavom, lošdavo kortomis.

Pradžioje būdavo kelių kapeikų statymai, bet ilgainiui jos virto rubliais. Niekada nepamiršiu, kaip kiemo draugui, kuriam fantastiškai sekėsi, pralošiau 40 rublių. Visaip bandžiau atsilošti, bet turbūt buvau blogas lošėjas, nes mane išduodavo veido mimika, o gal tiesiog nebuvau sutvertas sukčiauti. Neišmanydamas, kaip atiduoti tokią milžinišką skolą, siekusią trečdalį mamos atlyginimo, jai prisipažinau. Gavau pylos, verkiau ir įtikinėjau, kad daugiau niekada, bet prašiau kažkaip išspręsti tą reikalą. Pralošta skola buvo didžiulė gėda. Ir mama grąžino ją už mane. Kartu perskaitė didelį moralą mano kiemo draugui, o aš stovėjau ir raudonavau už jos nugaros.

Tai buvo mūsų abiejų klaida. Mano, kad lošiau, o mamos, kad sumokėjo mano skolą. Reikėjo duoti man į sprandą ir liepti vasarą užsidirbti pinigų kokiame kolūkyje. Jokiu būdu nekaltinu mamos. Turbūt kiekviena stengiasi ištraukti savo vaiką iš bėdos. Už tai mamai visada būsiu dėkingas. Juk ji nematė, o aš nežinojau, kad ši pirma lošimo skola yra pirmas skambutis į priklausomybę azartiniams žaidimams. Kad kas būtų žinojęs tais laikais, kaip reikia elgtis su lošėjais, o dar vaikais…

Komentarai

  • Ar ne šitas save viešai plakantis visom prasmėm nuodėmingas ( prasigėręs , prasilošęs ir t.t. ) prieš kelioliką metų lakstė po Panevėžį su mikrofonu , atstovaudamas kažkokiai vietinei TV , apsivilkęs maikutę su ryškiu užrašu – CCCP ?

  • na kiek pazystu autoriu, tai su maikute cccp jis niekada negalejo lakstyti, o kad zmogus turejo daug problemu ir sugebejo su jomis susitvarkyti, tai tik parodo, kad jis yra zmogus o ne planktono mase, siulyciau atgaileti 10 euru , nusipirkti jo knyga ir paskaityti, gal i pasauli pradesit ziureti kiek kitaip, gal ir jum tada gyventi bus kiek lengviau

    • Aš net už ačiū neimčiau jo knygos . Turiu daug autoritetų , kurie nerūkė ir negėrė turėdami rimtų problemų , kurias pametėjo likimas ir su jomis susitvarkė vyriškai . Planktonu pavirsta žmogystos prasigėrusios ir prasilošusios , nes praranda gėdos jausmą ir vardan menko atlyginimėlio užpildančios media puslapius savo vekršlenimu . Nematu ko čia girtis viešai , jei buvo silpnas . Prie to paties – jei rašai su gramatinėm klaidom arba esi panašaus likimo kaip šis Š. , nemokyk kitus kaip gyvent ir ką skaityt .

  • jus tik tulzim savo nepasprinkite , o visa kita issispres ir be jusu )))))))

  • Ko gero , rašai iš aludės ir bandai praeiti tokį pat kelią kaip nuėjo šio straipsnelio herojus A.S. Tai gal , pasimokęs iš jo , galėsi parašyt knygelę apie bendrą patyrimą . Mes žinom iš policijos suvestinių , kad narkomanai svaigintis gali tik vagiliaudami , o dirbti ir gaut kažkokias pajamas sąžiningai nėra galimybių .Alhašai dažniausiai atima iš savo vargšelių motinų pensijas ar pašalpas ir prageria kartu su savo sąžine . Taigi tokia realybė .
    Siūlau tokias knygiūkštes platinti alaus baruose arba dar geriau liaudies vadinamose ,,snarglinėse “ , kur garsiai skamba rusiški keiksmai ir šlovinama sovietinė praeitis , o sugėrovų , ten leidžiančių dienas , pagrindinis geras prisiminimas – tarnyba sovietinėje armijoje , kur jie buvo užsitarnavę iki jefreitoriaus , o giriasi apie seržanto ar mičmano laipsnius .
    Jiems dažniausiai patinka sovietinė simbolika ir maikutės su užrašu – cccp

    • Atsakyti
  • Nugrimzd į „bedugnę“ labai lengva, pakilt-labai sunku. Su kuo ir sveikinu autorių. Tai pasakojimas žmogaus, per didžiules kančias-savo ir kitų, pakilęs į žvaigždes. Linkiu stiprybės ir sveikatos

    • Atsakyti
    • Taip , tokie žmogystos sukelia aplinkiniams didžiules , ilgalaikes kančias , o visuomenei nuostolius . Turi galvoj ant jo mėgiamos maikutės užrašą CCCP , kuris asocijuojasi su žvaigždėmis ant vėliavos ?

      • Atsakyti
  • Kęstuti čia tu? 🙂

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų