U. Juozapavičiūtė pastebi tendenciją, jog jauni žmonės politika pradeda domėtis gerokai anksčiau. Atėjus balsavimo laikui, jie jau būna susipažinę su kandidatais, išsirinkę, kuris geriausiai atitinka jų pažiūras.

Politiškai raštingas jaunimas – ne utopija

Šiandien visuomeniniame gyvenime bene daugiausia diskusijų kelia klausimai, ar jaunimas yra svarbus politikai ir ar politika yra svarbi jaunimui?

Panevėžietė Ugnė Juozapavičiūtė geriau nei bet kas žino, kaip svarbu jaunam žmogui būti politiškai aktyviam. Būtent dėl to ji būdama vos penkiolikos prisijungė prie iniciatyvos „Žinau, ką renku“.

„Žinau, ką renku“ – tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Šios iniciatyvos tikslas – ugdyti politikų atskaitingumą rinkėjams, o pačius rinkėjus šviesti bei skatinti užduoti rūpimus nepatogius klausimus, kad atsakingai apsispręstų, už ką balsuoti rinkimuose.
Pasak Ugnės, buvimas „Žinau, ką renku“ dalimi jai padėjo išsiugdyti didžiulę atsakomybę bei suvokimą, jog galimybė balsuoti yra ne tik teisė, tačiau ir pareiga.

„Pokalbiai su politikais išmokė nesutrikti gavus keblų klausimą, suvokti, kada tau meluoja į akis ar ką nors slepia. Tokie įgūdžiai gyvenime neretai praverčia“, – sako Ugnė.

Prie šios iniciatyvos U. Juozapavičiūtė prisijungė dar 2015-aisiais, antraisiais projekto gyvavimo metais. Tuo metu jai tebuvo penkiolika – balsavimo teisės neturėjo, tačiau matė, jog net ir tie, kurie jau gali balsuoti rinkimuose, nesuvokia to svarbos. Neretai balsuoja už tą, kuris turi gražias akis, prižadėjo išasfaltuoti įvažą į kiemą, arba išvis nenueina iki balsadėžės.

„Tuo metu visuomenei atrodė, jog politika yra „juodas reikalas“, į kurį jaunam žmogui geriau nekišti nosies. Nusprendžiau, jog laikas keisti tokį mąstymą. „Žinau, ką renku“ atrodė tam tinkama veikla“, – pasakoja Ugnė.

Pasak Ugnės, buvimas „Žinau, ką renku“ dalimi jai padėjo išsiugdyti didžiulę atsakomybę bei suvokimą, jog galimybė balsuoti yra ne tik teisė, tačiau ir pareiga.

Susidomėjimas auga

Jau ne pirmus metus „Žinau, ką renku“ imasi sudėtingo darbo – visose Lietuvos rinkimų apygardose organizuoja politikų debatus. Pasak Ugnės, pasisekimas tikrai juntamas ir kasmet gerinami rekordai. Šiemet ji kartu su komanda suorganizavo net 70 pirmojo rinkimų turo debatų.

Visuomet stengiamasi, jog debatai būtų vedami gyvai, į salę sugužėtų kuo daugiau žmonių, tačiau šiemet prioritetu tapo tiek rinkėjų, tiek politikų sveikata bei saugumas.

„Nors salių kėdės nelūžo nuo žmonių gausos, transliavome debatus įvairiausiais kanalais, juos stebėti buvo galima itin saugiai – nepaliekant namų. Rinkėjų susidomėjimas tikrai nemenkas – šiemet 70 debatų sulaukė net 150 tūkstančių žiūrovų“, – iniciatyvos svarbą pabrėžia Ugnė.

Pažadukų demaskavimas

„Kaip likimas duos“, – dažnai girdima artėjant Seimo rinkimams, o jau pirmą rytą po rinkimų skundžiamasi, kad vėl išrinkti ne tie. Tai kaip išsirinkti tuos ir kaip nepasimauti ant politikų pažadų kabliuko?

Anot U. Juozapavičiūtės, pirmiausia reikėtų aktyviai domėtis. Šis domėjimasis – ne tik kandidato pažadų klausymas, tačiau ir jo biografijos ar partijos rinkimų programos analizė.

„O jei tik visi skaitytų šias programas! Rastų tokių dalykų! Žinoma, norint neapsigauti politikų pažadais, reikia aktyviai domėtis politiniu gyvenimu ir suprasti politiko, kaip šalies politinės grandies, funkcijas bei galių ribotumą. Juk taip lengva patikėti, jog išrinktasis tikrai prisimins, jog žadėjo išasfaltuoti kaimo keliuką“, – ironizuoja U. Juozapavičiūtė.

Pasak Ugnės, geriausias patarimas – visuomet prašyti pagrįsti faktus, skaitomus duomenis ar statistiką šaltiniais.
Paklausta, ar Lietuvoje jaunimas politiškai raštingas, U. Juozapavičiūtė patvirtina, jog situacija nėra pati geriausia. Nors jauni žmonės suvokia balsavimo svarbą, nesutrinka bendraudami su politikais, tačiau mokyklose į politinį raštingumą ir apskritai į pilietiškumą, Ugnės nuomone, vis dar žiūrima kaip į antraeilį dalyką.

„Šis išsilavinimas svarbus ne tik jaunam, veikliam žmogui, tačiau ir pačiai valstybei. Savivaldybės tarybos posėdžio stebėjimas, rinkimų simuliacijos, dalyvavimas diskusijose ar debatuose tampa tik popamokine, savanoriška veikla“, – apgailestauja U. Juozapavičiūtė.

Nusivylimas – iš kartos į kartą

Ugnė įsitikinusi, jog labai didelę įtaką jauno žmogaus politiniam raštingumui turi šeima, mokykla ar socialiniai tinklai, tačiau neretai ji būna neigiama. Neretai seneliai, tėvai, draugai demotyvuoja ir netgi pašaipiai žiūri į norą veltis į politiką, domėtis rinkimais.

Ugnės manymu, taip nutinka dėl, atrodytų, nepalaužiamų aplinkos pažiūrų. Jos susiformavo ankstesnėse kartose iš nusivylimo tuomete valdžia, o manymas, jog vis tiek nieko nepakeisi, persiduoda iš kartos į kartą.
„Situacija jau keičiasi, jaunimas pradeda mąstyti savo galva, susidaryti savo nuomonę apie šalies politinį gyvenimą“, – pastebi U. Juozapavičiūtė.

Politiką kontroliuoja rinkėjai

Kadangi balsavimo teisė suteikiama sulaukus pilnametystės – tai tampa suaugusio žmogaus atsakomybe. Ugnė pastebi tendenciją, jog jauni žmonės politika pradeda domėtis gerokai anksčiau. Atėjus balsavimo laikui, jie jau būna susipažinę su kandidatais, išsirinkę, kuris geriausiai atitinka jų pažiūras.

„Vyresni žmonės į politinį gyvenimą žiūri kiek pesimistiškai. Ir tai visai nekelia nuostabos. Juk jie yra matę ne vieną šalies vadovą, valdančiąją koaliciją ir visokiausias naujai susikūrusias partijas. Jie jau turi tvirtą nuomonę“, – sako Ugnė.

2020-ieji Lietuvai itin svarbūs. Jau rytoj sekmadienį piliečiai balsuos antrajame Seimo rinkimų ture. Apklausų duomenys ir statistika rodo, kad jaunimas yra politiškai pasyviausia visuomenės grupė. Anot Ugnės, keisti šią situaciją yra viena iš iniciatyvos „Žinau, ką renku“ tikslų.

„Norime parodyti jaunajam rinkėjui, kad jo balsas yra svarbus, jog jis taip pat gali prisidėti prie šalies valdymo. Juk rinkėjai kontroliuoja politiką, o ne atvirkščiai. Jaunas žmogus neturėtų bijoti domėtis, kurti tokią Lietuvą, apie kokią svajoja“, – drąsina U. Juozapavičiūtė.

Anot jos, svarbu ne tik išmanyti šalies politinį gyvenimą iš knygų puslapių, tačiau suvokti jo veikimą. Tam itin padėtų apsilankymai savivaldybėse, Seime, ministerijose.

Nepakanka pažymėti biuletenyje

Artėjant Seimo rinkimams buvo mestos didžiulės pajėgos – reklamos televizijoje, radijuje, autobusų stotelėse ar net pačiose keisčiausiose vietose. Nuomonės formuotojai, įvairios įžymybės ragino jaunimą dalyvauti rinkimuose, kalbėjo, koks svarbus kiekvienas balsas. Tačiau jau pirmajame ture nebalsavo daugybė jaunų žmonių.
U. Juozapavičiūtė svarsto, jog jaunimo politinės apatijos priežastys gali būti labai įvairios. Pasak Ugnės, jaunimas greičiausiai jau suvokia savo balso prasmę, tačiau kaip ir gyvenime – sunku suprasti, kokias pasekmes kiekvienas sprendimas gali atnešti.

„Balsuojant svarbu ne tik pažymėti kandidatą balsavimo lapelyje, tačiau ir suvokti, kokias idėjas, veiklos planus jis siūlo. Nuo to tiesiogiai priklauso kiekvieno rinkėjo tolesnis gyvenimas“, – pabrėžia U. Juozapavičiūtė.
Pasak jos, dabartinė jaunuolių karta labai vertina laisvę – norima gyventi šia diena, daryti, ką sumano, dažnai nepagalvojant apie pasekmes. Tačiau, Ugnės manymu, tokia pozicija turi ir teigiamą pusę – valdžiai priėmus netinkamą sprendimą, nebijoma išeiti į gatves garsiai išsakyti, jog norima pokyčių.

„Manau, mano kartai užaugus, Lietuvos politiniame gyvenime išvysime daug pasikeitimų“, – šypteli pašnekovė.

Pamatus klojo Panevėžyje

U. Juozapavičiūtė augo Panevėžyje, baigė Juozo Balčikonio gimnaziją. Dabar studijuoja lietuvių filologiją Vilniaus universitete. O atsipalaiduoti leidžia tautiniai šokiai viename iš universiteto ansamblių.

Pasak Ugnės, stiprų vertybių bei žinių pamatą jai paklojo J. Balčikonio gimnazijos bendruomenė, o palikusi Panevėžį į gyvenimą ėmė žvelgti plačiau – ne tik už miesto, bet ir šalies ribų.

„Būtent tai dabar ugdo universitetas – ten įgyju ne tik filologinių žinių. Bendrosios kompetencijos mane rengia tapti tikru ateities žmogumi“, – sako Ugnė.