Politinė švytuoklė: rinksis iš kraštutinumų

Politinė švytuoklė: rinksis iš kraštutinumų

Bene sunkiausiai prognozuoti Seimo rinkimai Panevėžyje beveik pakartojo 2016-ųjų scenarijų. Visose trijose šio krašto rinkimų apygardose rinkėjai į antrąjį turą pasiuntė kraštutinius politinius oponentus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD).

Tų pačių partijų kandidatai Nevėžio, Vakarinėje ir Aukštaitijos apygardose antrajame ture grūmėsi ir prieš ketvertą metų.

Šiųmečių rinkimų Aukštaitijos sostinėje bene didžiausia sensacija tapo trečios kadencijos siekusio Povilo Urbšio karjeros Seime pabaiga.

Panevėžiečiai nusprendė šiam kraštiečiui nebepratęsti neblogai atlyginamo darbo sutarties.

Valdantysis ar opozicionierė

Po poros savaičių Panevėžio vakarinės rinkimų apygardos rinkėjams teks apsispręsti, kuris geriau gintų jų interesus Seime – Panevėžio vicemeras valstietis Deividas Labanavičius ar TS-LKD kandidatė, miesto Tarybos opozicijos atstovė Indiana Grigienė.

Pirmajame ture kovą jiedu baigė apylygiai, vos 242 balsų skirtumu. Už I. Grigienę balsavo 3173 panevėžiečiai, D. Labanavičių palaikė 2931-as.

„Be jokios abejonės, tikėjausi patekti į antrąjį turą. Prognozavau, kad jame susitiksiu arba su save išsikėlusiu P. Urbšiu, arba su konservatorių kandidate. Gal net labiau mačiau P. Urbšį. Jis yra žinomas, turėjo progą jau dvi kadencijas dirbti Seime. Jo pozicija po pirmojo turo nustebino“, – teigė D. Labanavičius.

Vicemero nuomone, P. Urbšys turėjo laiko padaryti išvadas po pernai vykusių tiesioginių mero rinkimų, kuriuose gavo 1,5 karto mažiau balsų, nei meru išrinktas Rytis Račkauskas.

„Dar pernai savivaldos rinkimuose panevėžiečiai gana aiškiai parodė, ką palaiko. Šie Seimo rinkimai dar kartą patvirtino, kad rinkėjai nėra patenkinti šito Seimo nario darbu, ir suteikė galimybę kitiems kandidatams dirbti miestui. Jei panevėžiečiai patenkinti darbais, kuriuos mato Panevėžyje, antrajame ture parems mus, valstiečius, o jei ne, balsuos už konservatorius, kurie tiems darbams dažniausiai oponuoja“, – svarsto vicemeras D. Labanavičius.

Į antrąjį turą patekusius valstiečių kandidatus, miesto valdančiosios komandos atstovus rinkimų naktį pirmasis pasveikino LVŽS štabe apsilankęs meras R. Račkauskas. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

I. Grigienė irgi tikėjosi pergalės, tačiau, anot jos, tikroji kova dar prieš akis.

„Suprantu, kad nueita tik pusę kelio. Kalbėsimės su visais – ne tik kitomis partijomis, bet ir žmonėmis bei bendruomenėmis dėl palaikymo antrajame rinkimų ture“, – nusiteikusi kandidatė į Seimą Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje.

I. Grigienė vos prieš metus išrinkta į Panevėžio savivaldybės tarybą. Visgi konservatorė mano esanti pasirengusi dirbti Seime. Paklausta, kurioje srityje ten save matanti, svarstė, kad daug kas priklausys ir nuo partijos sprendimo, ir nuo jos kompetencijų.

„Esu verslo žmogus, galėčiau dirbti šioje srityje, bet save matau ir švietimo bei socialinėse sferose. Bendrauju su vaikų namų auklėtiniais, pagyvenusiais žmonėmis, man nesvetimos ir neįgaliųjų problemos. Būdama Tarybos narė sulaukiu labai daug pagalbos prašymų, kurie susiję su socialinėmis ir itin jautriomis sritimis“, – vardijo I. Grigienė.

Iš 11-os Panevėžio vakarinės rinkimų apygardos kandidatų tik du besitaikiusieji į Seimą neturėjo aukštojo išsilavinimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje I. Grigienė nurodo 1984-aisiais Vilniaus prekybos technikume įgijusi viešbučių ūkio techniko organizatoriaus specialybę. Kitas kandidatas, žemės ūkio mokykloje baigęs veterinarijos felčerio mokslus, į antrąjį turą nepateko.

G. Burokienės nuomone, socialdemokratų elgesys antrajame ture parodys, ar išties kairieji nusiteikę Seime sudaryti koaliciją su visiškai priešingos ideologijos dešiniaisiais. „Sekundės“ nuotr.

Rezultatas seimūnui netikėtas

Kad jau po pirmojo turo teks pradėti krautis lagaminus ir sukti iš Seimo į Panevėžį, nelabai tikėjo ir pats P. Urbšys.

„Jei atvirai, rezultatas netikėtas. Buvau 95 proc. įsitikinęs, kad pateksiu į antrąjį turą, bet 5 proc. vis dėlto palikau kitam rezultatui ir jis įvyko“, – kalbėjo P. Urbšys po jam nelengvos rinkimų nakties.

Prieš ketvertą metų į Seimą jis buvo išrinktas, kai Vakarinėje rinkimų apygardoje antrajame ture nurungė TS-LKD iškeltą Arvydą Anušauską. Nors tąkart P. Urbšys vienmandatėje rinkimų apygardoje rungėsi kaip savarankiškai išsikėlęs kandidatas, visgi jo pavardė puikavosi ir valstiečių sąrašo pirmajame dešimtuke.

Dabar jau paskutines savaites Seime skaičiuojantis parlamentaras svarsto, kad pralaimėjimas nulemtas objektyvių priežasčių: dalį jo balsų nusiurbusios nesisteminės naujosios partijos – Krikščionių sąjunga, Nacionalinis susivienijimas, be to, sumažėjo rinkėjų

Kaip teigė politikas, jis, įtvirtinęs laisvą Seimo nario mandatą, liko už borto, o į antrąjį turą išėjo partijų kareiviai.

„Konservatorių kandidatė per I. Grigienė rinkimų kampaniją deklaravo savo išskirtinę ištikimybę Ingridai Šimonytei, savo priklausomybę partijai prilygino santuokos įžadui. Valstiečių kandidatas D. Labanavičius yra R. Karbauskio kareivėlis ir gal padėkos klasiokei Gretai Kildišienei, kuri jį kadaise atvedė į politiką“, – vertino P. Urbšys.

B. Matelis 2016-aisiais prieš rinkimus buvo susidraugavęs su valstiečių sąrašu, dabar kandidatas į Seimo narius sako, jog TS-LKD gretose jaučiasi „labai komfortabiliai“. „Sekundės“ nuotr.

Tarsis dėl reikalų Taryboje

Rinkėjams nutraukus jo karjerą Seime, P. Urbšiui lieka galimybė likti politikoje, tik jau ne respublikinėje, o vietinėje arenoje. Nors pernai vykusiuose savivaldos rinkimuose panevėžiečiai į mero postą pasodino jo oponentą R. Račkauską, visgi P. Urbšys buvo vienas iš keturių pilietinio judėjimo „Kartu“ atstovų, išrinktų į miesto Tarybą. Savivaldos rinkimuose dalyvavęs ir rinkėjų pasiųstas dirbti į Tarybą, tąkart P. Urbšys vis tiek pasiliko Seime. Jam pasitraukus iš Panevėžio politikos padangės, jo vietą Taryboje užėmė kita pagal eilę to paties sąrašo atstovė Erika Kosej.

Dabar P. Urbšys gali grįžti Tarybon, jei kuris nors iš keturių jo suburto judėjimo atstovų iš jos pasitrauktų.

Ar į Seimą nebeišrinktas parlamentaras mato tokį kelią, P. Urbšys tiesaus atsakymo nepateikia.

Paklausta, kurioje srityje Seime save matanti, I. Grigienė svarstė, jog daug kas priklausys ir nuo partijos sprendimo, ir nuo pačios kompetencijų. „Sekundės“ nuotr.

„Mes dar nebuvome apkalbėję to varianto. Po rinkimų susirinksime pilietinio judėjimo „Kartu“ aktyvas ir tarsimės, ką reikia daryti. Tikrai negaliu atsakyti kategoriškai, tai turi būti bendras sprendimas. Mūsų atstovavimas miesto Taryboje lieka ir tos problemos mieste irgi lieka. Ar bus galima tą atstovimą sustiprinti, ar liks kaip yra, čia jau bus svarstoma“, – kalbėjo P. Urbšys.

Tikisi kairiųjų palaikymo

Nevėžio rinkimų apygardoje antrajame ture rungsis Panevėžio savivaldybės tarybos valdančiųjų atstovas, LVŽS deleguojamas Kęstutis Lukoševičius (2260 balsų) bei dar ketveriems metams parlamente pasilikti siekiantis TS-LKD iškeltas Bronislovas Matelis (3761 balsai).

„Mano asmeninė prognozė tokia ir buvo – jei išeisiu į antrąjį turą, teks susikauti su TS-LKD kandidatu. B. Matelis buvo matoma žmogus, Seimo narys – nieko nuostabaus, kad už jį tiek balsavo“, – svarsto K. Lukoševičius.

Nors, anot jo, šiandieniniai statistiniai duomenys – ne paties naudai, visgi nė vienas kandidatas negali būti užtikrintas, kieno naudai svarstykles rinkėjas nusvers po poros savaičių.

„Žiūrint į koaliciją, kuri gali dėliotis Seime po rinkimų, turbūt valstiečių kandidatų nepalaikys liberalai, nebent kas mane pažįsta asmeniškai. O socialdemokratų Panevėžyje palaikymo, manau, galėčiau tikėtis. Kaip ir kitų kairiųjų. Apskritai, kas nebalsuos už TS-LKD, turės alternatyvą – mano kandidatūrą“, – mano K. Lukoševičius.

Nepartiniam partijoje komfortabilu

B. Matelis neslėpė tikėjęsis išeiti į antrąjį turą, tačiau oponento nenumatęs. Jo akimis, stipriausi varžovai buvę Lietuvos žaliųjų partijos atstovė, miesto Tarybos opozicijos narė Gema Umbrasienė bei Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė dviratininkė Simona Krupeckaitė, tačiau rinkėjai nusprendė kitaip.

„Turėjau optimistinį, pesimistinį ir realųjį variantą, kaip šie rinkimai gali susiklostyti man. Gavosi realusis variantas. Žinojau, kad išeisiu į antrą turą, tik niekaip negalėjau prognozuoti, kas su manimi varžysis po dviejų savaičių. Nors nuo antroje vietoje likusio K. Lukoševičiaus atitrūkau dešimčia procentų, nemanau, kad tai man garantuos pergalę“, – svarstė B. Matelis.

Jo tvirtinimu, galbūt kitos partijos nuspręs palaikyti ir paremti vieną ar kitą kandidatą, tačiau, kaip rodo ankstesnių rinkimų patirtis, rinkėjai ne visada klauso politinių partijų lyderių ir dažnai renkasi pagal savo įsitikinimus.

Žurnalistas ir laikraščio leidėjas B. Matelis prieš ketverius metus į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje ėjo kaip save išsikėlęs kandidatas, visgi jo pavardė tuomet buvo įrašyta ir valstiečių sąraše. Po tąkart jam sėkmingai susiklosčiusių rinkimų žiniasklaidos verslą perleidęs žmonai, šįkart į Seimą panevėžietis plaukia su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vėliava. Pasak antros kadencijos siekiančio parlamentaro, su konservatoriais pasukęs dėl dviejų priežasčių – panašių pažiūrų ir vidinio jausmo. Šie jį, anot seimūno, priėmę labai šiltai, nors nėra partijos narys.

„Aš toje komandoje jaučiuosi labai komfortabiliai. Tas vidinis jausmas, kad esu tarp savų žmonių, taip pat sukuria gerą nuotaiką“, – sakė B. Matelis.

Ar į Seimą nebeišrinktas P. Urbšys pakeis kurį nors iš judėjimo narių miesto Taryboje, politikas tiesaus atsakymo nepateikia. Anot jo, po rinkimų judėjimo aktyvas tarsis, ką toliau daryti.

Antras dublis

Aukštaitijos rinkimų apygardoje po poros savaičių dėl Seimo nario mandato kovos 3186 balsus surinkusi valstietė Guoda Burokienė ir 2887 pelniusi konservatorė Jurga Girdzijauskienė.

Kone analogiško scenarijaus būta ir 2016-aisiais. Tik tuomet G. Burokienė šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje įveikė kitą konservatorę Rasą Juknevičienę.

G. Burokienės nuomone, tai, kad visoje Lietuvoje valstiečiai pagal šiuo metu jau užsitikrintų mandatų Seime skaičių liko antri, yra geras jų įvertinimas.

„Džiaugiuosi, kad mūsų partijai pasisekė ir politinė švytuoklė nesuveikė kaip įprastai.

Valdantieji visada rinkimuose būdavo nurašomi į paraštes, o šįkart nebuvo nurašyti. Vadinasi, mūsų tikrai sunkūs darbai buvo įvertinti Lietuvos žmonių“, – mano G. Burokienė.

Iššūkį konservatorei mesianti valstietė antrajame ture tikisi kairiųjų partijų – socialdemokratų, „darbiečių“ bei savarankiškai save išsikėlusiųjų elektorato palaikymo.

„Socialdemokratų lyderis sakė, kad nėra susitarimo su TS-LKD dėl koalicijos. Dabar labai greitai pamatysime, yra jis ar nėra. Būtų labai keista, jei būtų. Tada reikštų, kad visiškai nėra jokių vertybių – galima eiti su visais, nėra jokio skirtumo tarp partijų ideologijų“, – įsitikinusi G. Burokienė.

J. Girdzijauskienė teigia rinkimuose vykdžiusi partijos valią ir jai paklustų patekusi į Seimą.

Klausys esančiųjų aukščiau

O su valstiete dėl rinkėjų balsų besivaržysianti J. Girdzijauskienė pripažįsta didelių asmeninių ambicijų ir nepuoselėjusi – vykdė partijos valią. Ir jei būtų išrinkta į Seimą, darytų, ką partija nurodytų.

„Kai dirbi, visuomet tikiesi pergalės, nes kam iš viso pradėti. Esu jau keletą kartų minėjusi, kad didžiausią prasmę matyčiau dirbdama švietimo srityje. Bet jeigu partijos nurodymas būtų rinktis kitą sritį, ją ir rinkčiausi. Šiuose rinkimuose taip pat vykdžiau partijos politinę valią. Ambicijų laimėti kaip kandidatė nelabai turėjau, bet norėjau, kad partijos rezultatas būtų kuo stipresnis“, – kalbėjo J. Girdzijauskienė.

Politikė sako, kad tikisi visų politinių jėgų, kurios mato bendrus tikslus ir turi stiprios Lietuvos viziją, palaikymo.

„Ir šiuose rinkimuose priešininkų nebuvo, tik skirtingų politinių krypčių atstovai“, – teigė J. Girdzijauskienė.

I. Stulgaitės–Kriukienės nuotraukose – akimirkos iš štabų rinkimų naktį. 

Galerija

Komentarai

  • Jokių sentimentų valstiečiams. Bet teks rinktis juos, nes tokio šlykštynės kaip Matelis ir tokios vištos kaip Grigienė Panevėžys nenusipelnė.

    • Vertinti kandidatų nuopelnus galima tik pagal jų darbus, o ne Vilniuje parašytas kalbas. O darbai iškalbingi. Matelis, būdamas Seimo nariu, dirbo išskirtinai prieš miestą, kuriame išrinktas. Sunku net patikėti, kad taip būna, bet taip yra. „Didžiosios“ konservatorės net neslepia, kad savo galvos neturi… nėra net ką komentuoti. Pasirinkimas kaip ir aiškus.

      • Atsakyti
      • Nors Seimas – tautos veidrodis, ten turi būt ir statistų, bet aš už tai, kad tie statistai nebūtų iš Panevėžio. Tegul pagaliau nueina tie, kurie už miestą pakovos. Ir ne partija čia pirmu smuiku groja, o asmenybės

  • Būtų geriausia priklaupus ant vieno kelio atsiprašyti Račkausko ir pasiėmus savo judėjimo likučius prisijungti prie bendro darbo miestui.

    • mintis gera tik ambiciju pas povila daugiau nei sveiko proto

  • neturiu simpatiju nei valstieciu nei koncervatoriu partijoms, taciau ziurint is pozicijos kas naudingiau miestui , tai tik uz valstieciu kandidatus antrame ture, nes jai seime koncervai tures dauguma tai miesto projektams bus visiskai uzkirstas kelias, nei matelis nei grigiene uz miesta nekovos, o smugdys ir ruos dirva savivaldos rinkimams, aplamai vieno is situ kandidatu elgesys labai panasus i politine prostitucija, o pareiskimai ,kad turi kompetenciju tvarkyti lietuvos svietimo sistema tai atrodo juokingai ir net baisiai, jau tokio lygio svietimo sistemos reformatoriu mateme, gal jau geriau jokiu nei tokie ,,specialiystai“))))

  • Ypatingai nuvylė Matelis. Nedavė jo blaškymasis nuo vieno prie kito absoliučiai jokios naudos nei Lietuvai, nei ypač Panevėžiui. Tuščiai praleides 4 metus, vėl nori į karietą lipti.

    • Atsakyti
  • Visiškai pritariu. Štai jums artimiausių kelių metų su konservais seime prognozė – stoja Panevėžio baseinas, stoja bet koks įmanomas sustabdyt finansavimas miestui. Kodėl? Nes jiems reikės parodyt, kaip meras ir taryba blogai dirba, kad kituose rinkimuose turėtų konservatorius Panevėžio valdžioj. Pasiilgom konservų laikų? Aš ne, man labiau patinka, kai miestas atsinaujina 🙂

  • Urbšį rinkėjau pasiuntė šieno ravėti. Aplodismentai. Sekantis turi būti Matelis. Pažiūrėjus į pasisakymų, raštų ir peticijų kiekį ,rodos lyg ir dirbo žmogus. Bėda ta, kad dirbo išskirtinai prieš miesto ir miestiečių interesus. Viską skundė, visur trukdė ir kenkė. Dar tas šuoliavimas per partijas…. Ne toks žmogus turi atstovauti miestą! Tikrai ne toks!

    • Atsakyti
  • Sunku rinktis, jei lauki ištikimybės idėjai. Sunku laukti tokios ištikimybės, jei nėra idėjos. Todėl, prieš rinkdamas, sau keliu klausimą: ką jis ar ji, turėję galimybę atstovauti, dėl to padarė? Ką padarė seimūnas B. Matelis? Perskaičiau, tiksliau, prisiverčiau perskaityti iki pabaigos išleistą puslapį apie Seimo nario nuveiktus ir nenuveiktus darbus. Smagu. Panevėžiečiams naudinga! Seimūnas 4/5 teksto pasakoja, kaip rengė įstatymo pataisas, kad nuversti merą. Likusi dalis – apie kalnų grožį. Tai ką padarė Seimo narys per 4 metus? Vertė merą, anot jo, bet nepavyko… Kas pavyko tada? A, docente?..

Rodyti visus komentarus (10)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų