Beveik 90 proc. namų mieste šiuo metu turi bendrijas bei savo pirmininkus. „Sekundės“ nuotr.

Politikų planai – kirtis bendrijų erai?

Politikų planai – kirtis bendrijų erai?

 

Panevėžio daugiabučių namų bendrijos jau seniai stokoja tarpusavio vienybės: nebevyksta tokių susivienijimų diskusijos, susibūrimai, seniai nutilo ir iširo Panevėžio daugiabučių namų asociacija. O dabar dar ir aukščiausioji valdžia ėmėsi veiksmų, dėl kurių iš pareigų išlakstyti gali ir paskutiniai bendrijų pirmininkai.

Motyvuojant Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, Seimui pasiūlytas ir gana energingai stumiamas naujas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų įstatymas. Jo projektas netruko sukelti ažiotažą visuomenėje. Prognozuojama, kad toks teisės aktas visiškai paralyžiuos daugiabučių gyventojų savarankiškumą sprendžiant savo namo reikalus ir nebeatsiras kamikadzių, sutinkančių imtis bendrijos pirmininko pareigų.

Parlamentarų, valstiečių Kęstučio Mažeikos bei Lauro Stacevičiaus, parengtas projektas aiškina, kad nauja tvarka nustatytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais būdus, butų savininkų bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, daugiabučio namo savininkų teises ir pareigas bei kitus tokiai nuosavybei aktualius dalykus.

Laisvas kelias lobistams

Pagal Seimui svarstyti siūlomą įstatymą visus remonto darbus daugiabučių savininkams reikėtų pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Iki šiol bendrijos pasitvarkyti galėdavo savo nuožiūra, kad ir pasisamdžiusios specialistą su verslo liudijimu. Jei įstatymas įsigaliotų, visiems daugiabučio bendriems pirkiniams ir darbams tektų skelbti viešųjų pirkimų konkursus, o šie tęsiasi ilgokai ir toli gražu ne visada reiškia pigiausią paslaugą.

F. Vaitkaus g. 3-iojo namo bendrijos pirmininkas A. Juodokas prognozuoja, kad Seime kelią besiskinantis įstatymas visiškai paralyžiuos daugiabučio gyventojų savarankiškumą sprendžiant savo namo reikalus ir nebeatsiras kamikadzių, sutinkančių vadovauti bendrijoms. „Sekundės“ nuotr.

Čia jau iš fantastikos srities tokie siūlymai, visiška nesąmonė. Nesu giliai su projektu susipažinęs, bet žinau, kad ne pirmą kartą mūsų valdžia kažką panašaus sugalvoja. Dabar nėra būtina skelbti viešuosius pirkimus smulkiems pirkiniams ar kažką remontuojant, todėl namo teritorijai aptvarkyti samdom žmogų su verslo liudijimu – taip pigiau ir ne blogiau. Jei mūsų planai didesni, paskelbiam per laikraštį ir atrankos būdu atsirenkam rangovus. O tame įstatyme matau tik kišimąsi į privačią nuosavybę ir lobistų, monopolistų protegavimą,“ – tiesiai rėžė Panevėžio F. Vaitkaus g. 3-iojo namo bendrijos pirmininkas Alfredas Juodokas.

Aštuoniolika metų namo bendrijai vadovaujantis panevėžietis tikras, kad įvedus tokią tvarką, pirmininkai, kurie dabar dažniausiai yra paties namo gyventojai, ims atsisakinėti savo pareigų bendrijoje. Vadovavimą daugiabučiams veikiausiai perimtų didieji administratoriai. Panevėžyje tokie keturi.

Skundai taps svarbūs

Bendrijas, A. Juodoko nuomone, tikrai pradės ardyti ir į projektą įtraukta sąlyga dėl visuotinio gyventojų susirinkimo. Dabar toks šaukiamas kartą per metus, o pagal naują tvarką jis turėtų rinktis keturis kartus ir tvirtinti ketvirtines ataskaitas. Šių nepatvirtinus, namui prižiūrėti išleistus pinigus iš savo kišenės tektų padengti bendrijos pirmininkui.

„Ir taip jau didžiulę atsakomybę turime, jei dar reikės ir iš savo kišenės susimokėti, tikrai niekas nebenorės tokio darbo. Mes samdome buhalterinę įmonę, su kuria dirbame 15 metų, ar to neužtenka pasitikėjimui įrodyti?“ – piktinosi A. Juodokas.

Simbolinis bendrijos pirmininko atlyginimas, anot jo, tokių sankcijų nevertas. Juolab kai pirmininkas nuolat skalpuojamas kaimynų skundais. O pastarieji pagal naują modelį turės labai didelį balsą. Tam tikrais atvejais vietos valdžia galėtų net panaikinti pačias butų savininkų bendrijas.

„Tų skundikų turi kiekvienas namas ir po dešimt, juk būna, kad žmonės neturi ką veikt ir sugalvoja kitiems darbų. Turėjome ir mes neseniai pavyzdį, kai moteris sukėlė vajų dėl žemos temperatūros bute, dar ir kaimynų parašus surinko. Reikėjo samdyti specialią komisiją, nustatyti tikrą bėdą ir įrodyti, kad nesu kaltas. Kinišku termometru pasimatavusi kambaryje šilumą šeimininkė iš tiesų gyvena keliais laipsniais šilčiau, o paskui ją ėję kaimynai greit išsibarstė, nes pasirašė nė nesuprasdami už ką“, – prisimena A. Juodokas.

Trūksta vienybės

Pasak A. Juodoko, daugiabučių gyventojai vadovauti savo namo bendrijai ir taip nebenori po anksčiau buvusių diskusijų, kad tokias pareigas turėtų eiti bent vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys.

Dėl griežtesnių reikalavimų Panevėžyje daugelis atsisakė pirmininkų vietos, o jei prisidės pirmininkui tokia atsakomybė ir dar teks viešuosius prikimus organizuoti, nei vadovų, nei bendrijų nebeliks“, – mano panevėžietis.

Visgi jis abejoja, kad pačios bendrijos stos gintis nuo Seime kelią besiskinančio įstatymo, nes ir dabar Panevėžyje tokiems susivienijimams trūksta bendrystės. Pasak A. Juodoko, bendrijos visiškai pamirštos.

2015 m. bandė steigtis nauja Panevėžio daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija, į kurią tuomet įsijungė septynios miesto bendrijos. Apie ją jokių žinių rasti nebeįmanoma, pateikti tik anksčiau gyvavusios organizacijos kontaktai, o Registrų centre šio juridinio asmens teisinis statutas neįregistruotas.

Daugiau kontrolės

Panevėžyje 87 daugiabučius namus administruojančios įmonės „Mano Būstas Aukštaitija“ direktorius Ipolitas Skukauskas teigė, kad 90 proc. namų mieste šiuo metu turi bendrijas bei savo pirmininkus. Jo nuomone, daliai bendrijų iš tiesų reikia daugiau kontrolės.

Imdamiesi namo administravimo susidūrėme su tokiu reiškiniu, kai pirmininkai ir jų buhalteriai būna itin įklimpę į nešvarius reikalus, nebūna net bendrijos dokumentacijos. Ir tokių pasitaiko nemažai“, – tikina I. Skukauskas.

Anot jo, bendrijų klausimas visada itin jautrus ir tvarka šioje vietoje turėtų būti.

Galiu daug pavyzdžių pateikti, kai pirmininkai dirba labai gerai. Tokiems, manau, nėra baisus joks naujas įstatymas“, – sakė projektą vartęs I. Skukauskas.

O nuogąstauti, kad su parlamentarų pagalba įmonės siekia atimti iš pirmininkų duoną, I. Skukausko nuomone, neverta. Į tokias pareigas administratorius esą nepretenduoja, jam užtenka ir kitų užduočių daugiabučiuose namuose.

Galiu pridurti, tik kad štai buhalteriai bendrijose nėra tokie naudingi savininkams. Jie tik surenka pinigus name, bet neišieško skolų“, – pabrėžė direktorius.

Po trijų skundų – lauk

Per 550 daugiabučių namų mieste administravimo paslaugas (7 namuose – pirmininko) teikiančios Savivaldybės įmonės Panevėžio butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Ruzgys teigė, kad jam naujasis projektas, švelniai tariant, atrodo keistokas. Jo nuomone, iki šiol visiškai pakako dabar galiojančio Daugiabučių namų savininkų įstatymo ir jo šiokiems tokiems trūkumams naujos tvarkos nereikėjo – pasak pavaduotojo, būtų pakakę kelių pataisų.

Naujasis įstatymas, pašnekovo teigimu, visiškai išstums bendrijų pirmininkus. G. Ruzgys neįsivaizduoja, kaip šie ir taip vargiai surinkdavę vieną visuotinį susirinkimą per metus, sugebės tai daryti keturiskart dažniau. O dar ir didesnė finansinė atsakomybė…

Su demokratija pašnekovui prasilenkia ir 3 skundų matematika, kuri lygi netgi administruojančios įmonės pašalinimui ne tik iš namo, bet ir viso miesto.

Mūsų reziumė – neigiamai vertiname visą šį sumanymą. Nežinia, kas bus, jei projektas praeis ir įstatymas bus išleistas. Kam iš viso jis reikalingas, kam čia bus naudos?“ – nuogąstavo pavaduotojas.

Jo atstovaujamai įmonei, pasak G. Ruzgio, nauja tvarka tikrai nepalanki.

Pirmininkai – mūsų partneriai, skatiname juos, stengiamės, kad bendrija liktų stipri“, – pabrėžė Panevėžio butų ūkio atstovas.

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų įstatymą siūloma dar iš naujo peržiūrėti ir įrašyti reikalingas pataisas. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertinusi šį projektą nustatė, kad jame numatytoms procedūroms stinga aiškumo ir išsamumo, nepakankamas dėmesys skiriamas daugiabučių administratorių atrankai, jų skyrimui ir veiklos kontrolei.

Komentarai

  • Nori cenzura uzdeti visur. Gal ir butu pardavimui bus priimtas istatymas kad be valdzios nurodymo nebegalesi nei parduoti nei padovanoti

    • čia priėjo ir ranką pridėjo STT…
      Koks seimūnas iš STT išėjo ir į seimą tvarkos valstybėje daryti per 2016 metų rinkimus atėjo? Priminkite pavardę ar bent vardą.

      • per laiką nuo 2016 seime tvarka tikrai paties aukščiausio kalibro padaryta 🙂

        • Tegul nuo chaotiško seimo pradeda kad trys skundai iš rinkėjų ir skelbia naujus seimūno rinkimus.

  • Akivaizdu, kad bendrijos stumiamos į didžiųjų administratorių rankas. Nereikėtų ant bendrijų pilti š…. Kad šiais laikais bendrija neturi dokumentacijos – gryna pasaka. O buhalteriai yra samdomi darbuotojai ir į jų pareigas neįeina skolų išmušinėjimas. Norėtųsi konkrečių faktų apie nešvarius reikalus, o ne kažkokio svaigimo.

  • Katras gi VALSTIETIS seimūnas gyvena daugiabutyje ir bent kartą gyvenime dalyvavo daugiabučio bendrijos susirinkime?

    • Atsakyti
    • Pirmininkai gali tuos susirinkimus rengti nors ir kas antrą dieną – algas už keturis kartus didesnio masto darbą pasididins keturis kartus kas per keturis kartus didesnius mokesčius atguls ant gyventojų pečių.

      • Už darbą reikia sumokėti ir nieko čia nepadarysi.
        Seimo anekdotai iš profesionalumo ar valstietiškumo kyla?

  • Keista, kad visiems atlyginimai yra pridedami, o pirmininkai gauna centus. Gyventojai juk nepasiūlo pirmininkui pakelti atlyginimą, nes jis , pagal juos, yra vagis. Ramygalos 116 namo ale pirmininkę tai reiktų pakratyti. Kažkaip keistai visi darbai vyksta…

Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų